Ant nosies – Saugomų teritorijų įstatymo pataisų svarstymas Seime. Kol kas visuomenė labai rami, tad primenu, kad greitai gali būti „šaukštai po pietų“.
Patikėkite, rašinio pavadinime jokio patoso, jokio apofiozo nėra. Valdantieji, nežiūrint į Seimo pirmininkės I.Degutienės pavasarines rekomendacijas, Aplinkos apsaugos komitetui paliko vadovauti J.Šimėną. Logika aiški. Nelaimėjus sekančių rinkimų, bent jau iki dabartinės kadencijos pabaigos suspėti privatizuoti ir užstatyti Lietuvos gamtos likučius.
Čia J.Šimėno kandidatūra tinka tiesiog idealiai. Gerokai pirštus nudegęs veikėjas iš paskutiniųjų stengsis atstatyti beveik prarastą draugužių pasitikėjimą. Net jei konservatorių seniūnas J.Razma pasiūlė tik „pagerinti“ komiteto veiklą. Ką tai reikštų, aiškinti būtų tiesiog nemandagu. Tik įveskite į kompiuterinę paiešką „simenas“, ir gausite tikrai įspūdingą pletorą informacijos. Kiek ir kaip šis žmogus „saugo“ Lietuvos gamtą.
Bet J.Šimėnas šiame „tauriame“ reikale tikrai ne vienišas. 81 Seimo narys turi nuosavybės Lietuvos miškuose. Be abejonės, ne du ar trys turi jos ir Lietuvos saugomose teritorijose. Neprošal čia būtų prisiminti Seimo narį „tvarkietį“ J.Ramoną, kuris, skirtingai nuo daugelio jo kolegų parlamentarų, neturi nieko. Bet viską turi jo žmona.
Štai taip ciniškai prieš kameras kalba Lietuvos Respublikos Seimo narys. Beje, nuoširdus J.Šimėno pagalbininkas Seimo „gamtos naikinimo“ komitete. Čia nedera pamiršti ir įvairių J.Šimėną įnirtingai palaikančių privatininkų struktūrų, kaip kad žymaus lobisto A.Gaižučio vadovaujama LMSA (Lietuvos miško savininkų asociacija). Vienijanti, vadovo žodžiais, praktiškai visą Lietuvos visuomenę. Na bent ketvirtadalį tai tikrai. Ir niekam, atrodo, nekyla klausimas – kodėl gi Lietuvos gamtosaugininkai, mokslininkai, menininkai J.Šimėno visai nepalaiko. Apie ką jau girdėta šimtą kartų. Bet vežimas, kaip sakoma, ir dabar ten pat. Gaila man gamtosaugininkų, nes laukia tikrai įtempti metai, kol pagaliau (gal) pavyks atsisveikinti su Šimėnu ir Kuodyte. Įtempti, bandant minimalizuoti žalą Lietuvos gamtai.
Rimta ranka dabar užsimota ant saugomų teritorijų. Prezidentei vetavus Miškų įstatymo pataisas, kurios, jei priimtos, leistų pilnai užstatyti ir aptverti mūsų gražiausius ežerus ir upes, Seimas balsų dauguma vis tik jas atmetė. Sunku sakyti, ar tai tautinės brandos, ar politinio išskaičiavimo žingsnis. Ir, regis, dabar saugomų teritorijų sąskaita bus ketinama visą prarastą naudą su kaupu „atpirkti“.
Odiozinė parlamentarė D.Kuodytė vėl metasi saugoti „paprastus žmones“. Ši komedija, jei nebūtų tokia liūdna, seniai turėjo prablaivyti pačius kiečiausius įtikėtojus į šios parlamentarės moralinę skaistybę. Per priešpriešą „Žinių radijo“ laidoje D.Kuodytė mane užtikrino, kad ji tikrai ne monstras ir yra nuoširdi gamtosaugininkė. Ką gi matome dabar? Sustygavus Saugomų teritorijų įstatymo pataisų svarstymą jau kitą savaitę, D.Kuodytė eilinį kartą žiniasklaidoje užsipuola VSTT (Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos) direktorę, visų gamtosaugininkų gerbiamą Rūtą Baškytę. Na ir pačias saugomas teritorijas, tikrąjį Lietuvos turtą.
D.Kuodytės sėbrai (visi su privačiu interesu) užverčia žiniasklaidą užsakomaisiais straipsniais apie saugomų teritorijų žalą, apie nepakeliamas sąlygas ten gyvenantiems vargšams „paprastiems žmonėms“. Čia būtų tiesiog privalu priminti, kaip svarstant Miškų įstatymo pataisas J.Šimėno stovykloje buvo įvesti du terminai: „nekilnojamojo turto savininkai“ ir „vietiniai gyventojai“. Ylai išlindus iš maišo pasirodė, kad taip uoliai ginamieji „paprasti“ žmonės net nebuvo traktuojami kaip nekilnojamojo turto savininkai. Tik naujalietuviai. Apmaudi „gynėjų“ klaida.
Lietuvos saugomos teritorijos – tautos pasididžiavimas. Tai gamtinis paveldas, kurio iš mūsų piliečių atimti nepavyks. Kokios ten „sąmokslo teorijos“ bebūtų rezgamos. Tai unikalios vietos, kurios jau pradeda traukti ir užsienio turistus savo dar daug kur „netvorine“ atmosfera. Mūsų piliečiams tai žada naujas darbo vietas, šaliai – gražų ir patrauklų „žalios“ ES narės įvaizdį. Kurio sunaikinus niekas negalės atstoti.
Saugomų teritorijų įstatyme tikrai yra smulkmeniškų ir nereikalingų ribojimų. Tai diskusijų klausimas, ir jis turėtų būti ramiai, ne skubos tvarka nuodugniai apsvarstytas. Ir ne su oligarchais ar naujalietuviais, o būtent su tais D.Kuodytės ginamais nuo nežinia ko „paprastais“ žmonėmis. Šalies gamta – per daug rimtas objektas, kad jo ateitimi galima būtų žaisti kaip kortų kalade. Dabar gi, pagal naujus pasiūlymus, vienas asmuo gali inicijuoti Labanoro girios naikinimą. Ar bet kurios kitos Lietuvos saugomos teritorijos. Tokių „iniciatorių“ žinau ne vieną, gėdos stulpas su jų pavardėmis Lukiškių aikštėje būtų išties įspūdingas.
Tik ką grįžau iš paukščių palydų Ventės Rage. Tūkstančiai (!) šalies žmonių sugužėjo į šią šventę. Pažiūrėti, kaip žieduojami paukščiai, palaikyti rankoje ir paleisti laisvėn mėlynąją zylę ar liepsnelę. Mums atlygis – spindintys žmonių veidai, iš džiaugsmo strakaliojantys vaikai. Kiekvienas jų papildys vis augančią Lietuvos gamtos saugotojų armiją. O ką dar reiškia tūkstantis balsingų gervių, paliekančių Lietuvą tą nuostabią spalio dieną? Abejingų – mažuma.
Priminsiu, jog judėjimas „Už gamtą“ inicijavo Peticiją prieš Saugomų teritorijų įstatymo pataisas ir VSTT naikinimą. Peticiją pasirašė tūkstančiai Lietuvos žmonių. Ji buvo įteikta Seimo pirmininkei I.Degutienei. O reakcija? Dokumentas net nepripažintas Peticija ir perduotas J.Šimėnui. Kur jis tą daugialapį dokumentą naudos, palieku skaitytojų fantazijai. Taip ciniškai elgiamasi su kylančia šalies pilietine visuomene. Vis tik manau, kad ne už kalnų diena, kai vis tik teks su ja skaitytis.
O veikėjų, kaip D.Kuodytės ir J.Šimėno, nepabijosiu pasakyti, vieta – parlamentinės istorijos šiukšlyne. Kaip rašė “Lietuvos rytas”, po 10 metų bus įmanoma nuoširdžiai pakalbinti J.Šimėno padėjėją, prisiėmusią kaltę už viršininką ir padariusią apmaudžią „techninę“ klaidą įstatyme. Ir jei „klaida“ būtų nepastebėta, vieną gražią dieną mes lengvai pasigestume Dubysos ir Žeimenos. Nekalbant apie kitas dar likusias mūsų upes.
Paminti garbingą Seimo nario vardą dėl asmeninės naudos, dėl vienadienio pelno yra baisi gėda. Ypač jei jiems vis tik pavyks sunaikinti Lietuvos gamtą. Juk pinigai gali daug. Bet pažadu – netylėsime.
Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotraukoje: komentaro autorius gamtininkas Algirdas Knystautas.
2011.10.04
