Kai kalbama apie Lietuvos ateitį, šiandien vyrauja dvi pagrindinės nuostatos: įtampa dėl dabarties ir vis dar teigiami lūkesčiai, susiję su ekonomikos augimo perspektyvomis. Todėl labai įdomu sužinoti, kokios šių veiksnių sąveikos tikisi bendrovė, kurios verslo perspektyvos paremtos ne tik technologijų pažanga, bet ir didelės dalies visuomenės perkamąja galia.
Apie tai ir apie telekomunikacijų verslo perspektyvas žurnalo „Valstybė“ redaktorius Eduardas Eigirdas kalbasi su „Omnitel“ prezidentu Danu Strömbergu.
Nepaisant tam tikrų neigiamų veiksnių, vis dar tikimasi, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2015 m. augs apie 4 procentus. Kokiomis makroekonominėmis prognozėmis grindžiate savo veiklą?
Vien bendromis makroekonominėmis prognozėmis vertinti Lietuvos telekomunikacijų sektorių nėra teisinga, nes pastaraisiais metais sektoriaus pardavimas mažėjo, nors BVP augo. Pavyzdžiui, lygindami šių metų pirmą ketvirtį su tuo pačiu laikotarpiu 2013-aisiais, matome, kad viso sektoriaus verslo mastas sumenko maždaug 7 procentais. Tai visiškai natūralus konkurencijos ir mažiausių mobiliojo ryšio kainų Europoje rezultatas.
Taigi, pokyčiai šioje rinkoje nėra tiesiogiai susiję su BVP svyravimu ir tai pastebima visame informacinių bei ryšių technologijų sektoriuje. Šis sektorius plėtojasi pagal kitokį scenarijų, labiau paremtą technologijų pažanga ir galimybėmis pasiūlyti vartotojams naujovių. Tikėtina, kad Lietuvos mobiliojo ryšio rinkos traukimasis sustos ir vėl prasidės augimas atėjus naujam etapui – mobiliųjų duomenų erai. Tiesa, pridėtinę vertę turinčių produktų ir paslaugų naudojimas augs tik tuo atveju, jei augs ir Lietuvos ekonomika – ši perspektyva artimiausiu metu atrodo gana reali.
Kaip manote, kiek metų dar gali tęstis dabartinis Lietuvos ekonomikos pakilimas?
Vertindamas Lietuvos ekonomikos perspektyvas, atkreipčiau dėmesį, kad Lietuvos ekonomikos modernizavimo procesas tebevyksta. Bus investuotos milžiniškos Europos Sąjungos lėšos. Jei šie pinigai bus sėkmingai panaudoti, tai artimiausiais metais, be jokios abejonės, stiprins Lietuvos ekonomiką. Todėl aš į Lietuvos ekonomikos augimo potencialą žvelgiu optimistiškai ir manau, kad artimiausiais metais ji nenustos augti. Vis dėlto svarbiausias klausimas, koks bus augimo greitis ir kokybė. Tai yra, ar augimas bus paremtas panaudojamomis lėšomis, ar struktūriniais ekonomikos pokyčiais. Ar bus didinama ekonomikos dalis, paremta aukštos kvalifikacijos darbo jėga ir investicijomis į technologijas.
Sėkmei bus svarbu tai, ar tradiciniuose sektoriuose veikiančios vietos verslo įmonės, atsižvelgdamos į geopolitinius veiksnius, sugebės prisitaikyti ir įvairinti savo eksporto rinkas. Kuo sėkmingiau Lietuva didins savo konkurencingumą, visų pirma aukštos pridėtinės vertės grandyje, tuo ilgiau tęsis dabartinis ekonomikos augimo ciklas.
Kokie veiksniai, kurių įtaka priklauso nuo mūsų pačių išmintingų veiksmų, be technologijų pažangos, gali labiausiai padidinti arba sumažinti Lietuvos ekonomikos potencialą?
Manau, kad didžiausias pavojus Lietuvos ekonomikai kyla dėl mažėjančio darbingų gyventojų skaičiaus. Šis procesas susijęs su mažu gimstamumu ir tuo, kad specialistai išvyksta. Pasigendu nuoseklios veiklos ir realių sprendimų siekiant mažinti emigraciją. Yra labai daug diskusijų, tačiau būtina turėti konkrečius atsakymus ir priimti tam tikrus sprendimus, kurie paskatintų jaunus žmones likti Lietuvoje. Vien diskusijomis ir skambiais pareiškimais šio proceso nesustabdysi, todėl būtinas visas kompleksas realių veiksmų, transformuojančių ekonominę ir socialinę aplinką. Tai ne tik mažintų emigracijos mastą, bet ir grąžintų emigrantus į Lietuvą. Nes šių žmonių, kurie šiandien patirties semiasi Vakaruose, žinios ir pažintys taip pat gali tapti Lietuvai labai svarbiu naujų galimybių šaltiniu.
Lietuvoje matau didelį potencialą, tačiau jei žmonės ir toliau emigruos, ateityje ši netektis bus lemiantis veiksnys, neigiamai veiksiantis ne tik verslą, kuris kentės dėl mažėjančios darbo jėgos ir vartotojų rinkos, bet ir visą valstybę, nes bus sunkiau užtikrinti tvarų ekonomikos augimą.
Kaip vertinate biurokratijos ir korupcijos vaidmenį?
Nemanau, kad biurokratija šiandien Lietuvoje yra pagrindinė problema. Korupcija, be jokios abejonės, yra didelė problema, nes ji taip pat verčia žmones emigruoti. Pavyzdžiui, mūsų bendrovė susiduria su juodąja rinka, kai tenka konkuruoti parduodant telefonus ir planšetinius kompiuterius.
Kokią dalį planšetinių kompiuterių ir išmaniųjų telefonų rinkos sudaro juodoji rinka?
Apie 20 procentų. Ir dėl to kenčiame ne tik mes ir kitos bendrovės, bet ir valstybė, nes ji negauna mokesčių ne tik iš parduotų įrenginių – juk mažėja skaidriai veikiančių bendrovių galimybės samdyti naujų darbuotojų ir plėsti savo veiklą.
Ar situacija tokia pati ir Estijoje?
Ne, Estijoje šios rinkos dalis mažesnė. Žvelgiant iš telekomunikacijų rinkos perspektyvos, reikia pripažinti, kad Estija yra labiausiai pažengusi. Paskui eina Latvija ir tik tada – Lietuva. Tiesą sakant, Estija yra labiau pažengusi elektroninės visuomenės srityje nei Švedija ar Suomija. Tam tikruose sektoriuose ji yra švytinti žvaigždė Europoje. Būdama pažengusi technologijų srityje ji siekia padėti žmogui kasdienėje jo veikloje, siekia pagerinti gyvenimo kokybę. Tai nuostata, kurią Estija nusprendė įgyvendinti. Tai turėtų perimti ir Lietuva, nes tai būtina siekiant sukurti modernią ekosistemą. Tokiai ekosistemai būtinas bendradarbiavimas tarp telekomunikacijų ir finansų sektoriaus, tarp visuomenės ir vyriausybės, nes pavieniui jos sukurti neįmanoma.
Taigi, visų pirma, turi būti labai aiškūs tikslai ir tik tuomet numatytos priemonės, kurios leistų rinkos dalyviams pasiekti išsikeltus tikslus. Būtent šių aiškių tikslų ir modernios ekosistemos vizijos šiandien pasigendu. Prieš dešimt metų Estija pareiškė, kad ji taps viena geriausiai išsivysčiusių šalių pagal e. visuomenės plėtrą, ir dabar ji skina savo darbo vaisius. Jeigu Lietuva nesugebės sukurti bendros vizijos, bus iššvaistytas milžiniškas potencialas.
Minėjote, kad technologijų pažanga yra vienas lemiamų veiksnių Lietuvos sėkmei. Kokią įtaką tam gali turėti, pavyzdžiui, spartus mobiliojo interneto ryšys? Ar vis dėlto tai labiau gyvenimo kokybės, o ne didesnio ekonomikos potencialo klausimas?
Nemanau, kad gyvenimo kokybę galima atskirti nuo ekonomikos potencialo. Jei kitose valstybėse žmonės įpras prie sparčiojo interneto teikiamų galimybių, jomis naudosis tiek asmeniniame gyvenime, tiek versle, o jei Lietuvoje ši sritis nebus išplėtota, tai, be jokios abejonės, turės neigiamos įtakos. Tuo labiau, kad mes kalbame apie sritį, kurioje Lietuvai vytis nereikia, tiesiog plėtra turi būti aiškiai suvokta ir turėti kryptį, tereikia ryžto ir galima siekti pirmauti. Juk kas trukdo spartesniam skaitmeninimo procesui – taip, kaip Švedijoje, daugelyje sričių popierių pakeisti į mobiliuosius įrenginius?
Reikia suprasti, kad tai progresas ir mes negalime tame procese nedalyvauti. Šiandien Šiaurės šalyse prie interneto nuolat prisijungusių įrenginių skaičius jau viršija bendrą viso regiono žmonių populiaciją. Nepaisant to, prognozuojama, kad šis skaičius ir toliau augs po maždaug 30 proc. per metus. Tai susiję su daugybe technologinių sprendimų įvairiose gyvenimo srityse. Tiesą sakant, Lietuva turi didelį nuotolinio matavimo sprendimų pritaikymo potencialą, šiuo metu jis dar nėra pakankamai išnaudotas, nors neabejoju, kad tokių telemetrijos sprendimų poreikis tik didės. Tokie sprendimai suteikia milžiniškų galimybių sveikatos apsaugos, švietimo srityse, viešajame sektoriuje. Nėra nė vienos priežasties, dėl kurios Lietuva neturėtų siekti išnaudoti sparčiojo interneto potencialo ir ne tik perimti, bet ir kurti juo paremtą ateitį.
Ar iš tiesų spartusis mobilusis internetas smarkiai keičia verslo aplinką ir asmeninį gyvenimą?
Prognozuoti pokyčius šiandien dar gana sunku. Tačiau akivaizdu, kad jų įtaka labai paveiks visuomenės ir ekonomikos funkcionavimą. Vienas tai iliustruojantis pavyzdys gali būti žinia, kad Švedijoje jauni žmonės, tokie kaip mano sūnus, kuriam yra 25 metai, šiandien vis rečiau naudoja asmeninį automobilį ir renkasi viešąjį transportą, kai keliauja į Stokholmą. Žinote, kodėl? Nes jame gali naudotis sparčiuoju internetu ir bendrauti su draugais per „Skype“, žiūrėti filmus ar net ruoštis darbui. Taigi šiandien Švedijoje spartusis mobilusis internetas prisideda ir prie švaresnės aplinkos.
Reikia paminėti ir tai, kad Švedijoje šalies populiacija sensta, o vadinamasis daiktų internetas leidžia gyventojams daugiau laiko praleisti namuose, nes jiems nebereikia taip dažnai vykti į ligoninę ir gaišti laiką. Taip pat pastebima tendencija, kad auga skaičius vietų, kuriose nebepriimami grynieji pinigai ir atsiskaitant vis dažniau naudojami mobilieji telefonai. Aš pats naudoju savo telefoną kaip piniginę, jeigu noriu pervesti pinigų žmonai ar draugui.
Taigi, ką mes padarėme teleindustrijoje? Paklojome pamatus Lietuvai naujos kartos paslaugų infrastruktūrai. Švedija, beje, daugiausia uždirba iš paslaugų sektoriaus, kuriame labai svarbu modernumas: ar tai būtų vaizdo konferencijos, ar lanksčios darbo valandos, ar darbas iš namų…
Tačiau ar galima lyginti Šiaurės šalis ir Lietuvą, juk didelė dalis Lietuvos vartotojų naudoja mobiliuosius įrenginius, nepritaikytus spartesniam LTE ryšiui?
Manau, kad ši situacija keisis labai greitai. Didelė dalis „Omnitel“ parduodamų naujų mobiliųjų telefonų palaiko 4G LTE ryšį. Tiesą sakant, net 50 proc. mūsų parduodamų telefonų šiandien palaiko 4G LTE ryšį. Juk visai neseniai buvo kalbama, kad Lietuvoje tik maža dalis vartotojų naudosis išmaniaisiais telefonais, o šiandien jais naudojasi jau maždaug 37 proc. Lietuvos gyventojų. Žvelgiant pasauliniu mastu, vidurkis yra vos apie 20 procentų. Beje, Kinijoje jis jau siekia maždaug 42 proc., o 2013 m. trijose iš visų Šiaurės šalių išmaniųjų telefonų naudojimo skverbtis viršijo 70 procentų. Prognozuojama, kad Europoje išmaniųjų telefonų naudojimas ir toliau sparčiai augs, vadinasi, tik laiko klausimas, kada visi vartotojai įsigys telefonus, palaikančius 4G LTE ryšį.
Be jokios abejonės, šį procesą paspartintų paslaugų, paremtų sparčiojo interneto potencialu, plėtra. Tai, kaip sparčiai Lietuvoje vyksta pokyčiai, tikriausiai geriausiai simbolizuoja tai, kad bendras mobiliųjų duomenų naudojimas auga po maždaug 50 proc. per metus, interneto duomenų naudojimas kompiuteriuose ir planšetiniuose įrenginiuose per metus išaugo 45 proc., o interneto duomenų naudojimas mobiliuosiuose telefonuose per vienus metus išaugo net du kartus.
Neseniai Lietuvą sudrebino mobiliojo ryšio operatorių kova dėl to, kieno ryšys pigiausias. Šioje kovoje „Omnitel“ elgėsi labai pasyviai. Šiandien, sprendžiant iš viešų jūsų konkurentų – bendrovės „Bitė“ – pranešimų, prasideda kova dėl to, kieno ryšys sparčiausias. Kaip ketinate reaguoti į šį iššūkį?
Manau, kad 4G+, apie kurį pranešė „Bitė“, yra pokštas. Mes visų pirma įrengėme 2G tinklą, tada – 3G tinklą ir dabar paleidome 4G tinklą, kuris pasiekia daugiau kaip 65 proc. gyventojų. Ir tai tik technologijos ir infrastruktūros aspektas. Negalima užmiršti vartotojų įrangos, šiai technologijai pritaikytų planšetinių kompiuterių ir telefonų, kurie palaikytų 4G. Esmė ta, kad rinkoje yra planšečių ir telefonų, kuriuose veikia 4G. „Bitė“ paleido tai, ką jie vadina 4G+ ir, jei neklystu, tai padarė dviejose bazinėse stotyse: Palangoje ir Nidoje. Tačiau nežinau, ar kas nors rinkoje matė vartotojo įrangos, kurioje gali veikti 4G+, pasirinkimą?
Be to, tam, kad įrengtum 4G+, būtina turėti 4G, o „Bitė“ neturi 4G. Taigi, tokie pareiškimai greičiau primena tam tikrą gudravimą. Nežinau, ar tai galima vertinti kaip kovą, nes mes neketiname kariauti. Kruopščiai ir kryptingai laikomės savo strategijos būti technologijų lyderiais.
Tik pradėjęs dirbti Lietuvoje suvokiau, kad yra tik du pasirinkimai – siekti trumpalaikės naudos arba laikytis kryptingos ilgalaikės strategijos. Nusprendėme investuoti į ateitį, nes matome potencialą. Spartus tinklo moderninimas ir 4G tinklo įdiegimas buvo mano asmeninės iniciatyvos, tai pažadėjau mūsų klientams prieš metus ir šį pažadą ištesėjau. 2013 m. rugsėjį pažadėjome, kad 2014-aisiais 50 proc. Lietuvos gyventojų galės naudotis 4G ryšiu, o šių metų pabaigoje juo galės naudotis daugiau nei 70 proc. gyventojų. O jei kalbame apie 4G+, neabejoju, kad kai prekybos vietose atsiras įrenginių, skirtų šiam ryšiui, mes būsime pasiruošę komerciniam naudojimui paleisti savo ryšį „4G LTE Advanced“. Mūsų tinklas tam parengtas.
Grįžkime prie klausimo apie Lietuvos potencialą. Norėčiau išgirsti jūsų nuomonę apie mūsų galimybes ne tik vartoti, bet ir kurti bei sugebėti išnaudoti mūsų šalies potencialą.
Tikriausiai nesu pats tinkamiausias asmuo atsakyti į šį klausimą, tačiau dar kartą pabrėžčiau būtinybę išsikelti konkrečius tikslus, nukreiptus į valstybės potencialo didinimą, ir pasitikėti savimi. Žmonės, apsilankę Lietuvoje prieš dešimt metų, šiandien negali patikėti tuo, kiek Lietuva pasiekė, o tie, kurie čia lankėsi prieš 20 metų, tikriausiai mano, kad atvyko ne į tą pačią valstybę. Pasiekėte labai daug, tačiau, sprendžiant iš emigracijos masto, yra neišspręsta dalis didžiausių problemų.
Lietuvoje yra daug jaunų, talentingų ir įgudusių žmonių, tačiau jiems reikia suteikti galimybes augti savo šalyje, nes jie yra mūsų ateitis. Jeigu šie asmenys palieka Lietuvą ir keliauja, pavyzdžiui, į Švediją ar Vokietiją, Lietuva gali atsidurti tokioje pačioje padėtyje, kaip ir Švedijos šiaurinė dalis. Visi jauni, sumanūs žmonės keliauja į tokius miestus kaip Stokholmas, tad viskas, kas yra likę Švedijos šiaurinėje dalyje, yra pensininkai ir tie, kurie jais rūpinasi. Kai kurie Švedijos šiaurinės dalies miestai atrodo kaip vaiduoklių miestai.
Šiandien gyvendamas Lietuvoje sutinku daug jaunų žmonių, kurie turi variklį, galintį Lietuvai suteikti pagreitį. Tą pozityvų mąstymą, pasiruošimą permainoms, kurį reikia išnaudoti. Negali šių žmonių nuvilti ir leisti jiems išvažiuoti. Reikia siekti aiškių tikslų ir nebijoti keistis, nes pasaulis keičiasi nuolat. O tuo labiau šiandien, kai ir Lietuva stovi ties mobiliojo interneto revoliucijos riba.
Dėkojame už pokalbį.
Kalbino Eduardas EIGIRDAS
Žurnalas „Valstybė“ (www.valstybe.eu)
2014.11.30
Citatos
Šiandien gyvendamas Lietuvoje sutinku daug jaunų žmonių, kurie turi variklį, galintį Lietuvai suteikti pagreitį. Tą pozityvų mąstymą, pasiruošimą permainoms, kurį reikia išnaudoti. Negali šių žmonių nuvilti ir leisti jiems išvažiuoti. Reikia siekti aiškių tikslų ir nebijoti keistis, nes pasaulis keičiasi nuolat. O tuo labiau šiandien, kai ir Lietuva stovi ties mobiliojo interneto revoliucijos riba.
Tai, kaip sparčiai Lietuvoje vyksta pokyčiai, tikriausiai geriausiai simbolizuoja tai, kad bendras mobiliųjų duomenų naudojimas auga po maždaug 50 proc. per metus, interneto duomenų naudojimas kompiuteriuose ir planšetiniuose įrenginiuose per metus išaugo 45 proc., o interneto duomenų naudojimas mobiliuosiuose telefonuose per vienus metus išaugo net du kartus.
Švedijoje jauni žmonės šiandien vis rečiau naudoja asmeninį automobilį ir renkasi viešąjį transportą, kai keliauja į Stokholmą. Žinote, kodėl? Nes jame gali naudotis sparčiuoju internetu ir bendrauti su draugais per „Skype“, žiūrėti filmus ar net ruoštis darbui. Taigi šiandien Švedijoje spartusis mobilusis internetas prisideda ir prie švaresnės aplinkos.
