“Dažniausiai mažamečiai seksualinę prievartą patiria iš artimų žmonių rato”


Print

Kauno apygardos prokuratūros Labai sunkių nusikaltimų ikiteisminio tyrimo skyriaus vyriausiosios prokurorės Danguolės Maciulevičienės teigimu, pastebima tendencija, kad mažamečiai vaikai seksualinę prievartą dažniausiai patiria iš artimų ar tolimų giminaičių. Jos teigimu, tam įtakos turi pakitęs šeimos modelis.

“Su mažamečiais giminystės ryšiais susiję asmenys dažniausiai naudoja seksualinę prievartą prieš šią itin pažeidžiamą socialinę asmenų grupę, kurie įprastai bijo prabilti apie patirtą ar patiriamą seksualinę prievartą. Jie baiminasi, kad tai gali pakenkti šeimos narių tarpusavio santykiams, dažnai būna įbauginti skriaudėjų, jog šie niekam apie tai nepasakotų, antraip, jie grasina imtis fizinio smurto prieš juos. Remiantis tokio pobūdžio baudžiamųjų bylų rodikliais, ryškėja tendencija, jog šias nusikalstamas veikas vykdo patėviai, dėdės, tėvai, broliai – artimi žmonės“, – kalbėjo devynerius metus seksualinio prievartavimo bylose besispecializuojanti D. Maciulevičienė.

Kodėl mažamečiai bijo pasisakyti apie patiriamą seksualinę prievartą? Šiais metais apygardos prokuratūros teritorinių prokuratūrų prokurorai teismui perdavė penkias seksualinio prievartavimo, išžaginimo bylas. Prokurorės teigimu, šios bylos taip pat nėra išimtis, nes jose dominavo nukentėjusiųjų aplinkoje esantys asmenys: motinos draugas, sugyventinis, patėvis. “Dauguma vaikų bijo apie patiriamą prievartą prašnekti garsiai ir numesti nuo savo pečių slegiančią naštą, nes dažniausiai jie yra socialiai nuo skriaudėjų priklausomi. Antra, tokio amžiaus vaikai mano, jog jie negali neklausyti suaugusiųjų ir turi elgtis taip, kaip jiems yra sakoma“, – argumentus dėstė prokurorė.

Pastarieji apygardos prokuratūros ar teritorinių prokuratūrų prokurorų baigti ikiteisminiai tyrimai baudžiamosiose seksualinio prievartavimo bylose rodo, jog motinos per bylų nagrinėjimo posėdžius teisme gina ne savo vaiką, o sugyventinį ar vaiko patėvį. “Dauguma moterų taip elgiasi todėl, jog bijo netekti pagrindinio šeimos “maitintojo“, seksualinio partnerio. Be to, baiminasi viešumo“, – kalbėjo D. Maciulevičienė.

Užsienio šalyse yra įkurtos specialios psichologinės tarnybos, kurios dvejus metus teikia pagalbą seksualinę prievartą patyrusiems mažamečiams. “Svečiose šalyse tokią prievartą patyrusiems vaikams skiriamas didelis dėmesys, psichologinė ir kitokia pagalba. Mūsų šalyje to nėra, dažnai tenka išgirsti žemesnio išsilavinimo žmones sakant, jog jei vaikas nebuvo fiziškai sužalotas, vadinasi, tai nėra seksualinė prievarta, bet pamirštama, kad tokie potyriai neišdyla iš atminties visą gyvenimą“, – profesine patirtimi dalijosi prokurorė.

Kuo skiriasi išžaginimo ir seksualinio prievartavimo sąvokos? Neretai yra painiojamos seksualinio prievartavimo ir išžaginimo sąvokos: Išžaginimas – tai, kas lytiškai santykiavo su žmogumi prieš šio valią, panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle, tam gresia netekti laisvės iki septynerių metų, o už mažamečio išžaginimą įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę nuo penkerių iki penkiolikos metų; seksualinis prievartavimas – tai, kas tenkino lytinę aistrą su žmogumi prieš jo valią analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle įstatymo baudžiamas areštu, arba laisvės atėmimo bausme iki septynerių metų, o tam, kas šiuos veiksmus atliko mažamečiui – laisvės atėmimu nuo trejų iki trylikos metų.

„Ilgametė patirtis man suformavo tvirtą nuomonę, jog tie asmenys, kurie seksualiai išprievartauja ar išžagina mažametį, vaikystėje patyrė psichologinę, emocinę ar dvasinę žalą. Galbūt buvo skriaudžiami, atstumti, neįvertinti. Čia pasižymi jų dvasinis silpnumas, kurį jie nori kompensuoti per fizinę galią, jėgą“, – įžvalgomis dalijosi D. Maciulevičienė. Prokurorės teigimu, pastaruoju metu seksualinę prievartą patiria tų šeimų atžalos, kurių tėvai išsituokę, gyvena ne santuokoje, ar tie, kurie susituokę jau ne pirmą kartą.

Seksualinio prievartavimo bylų rodikliai

Remiantis Informatikos ir ryšių departamento duomenimis, 2007–2009 metais Lietuvoje buvo užregistruoti 184 galimai seksualinę prievartą patyrusių mažamečių atvejai. Seksualinę prievartą patyrusių mažamečių daugiausiai būta 2008 metais. Per pastaruosius trejus metus teismui buvo perduotos 156 baudžiamosios bylos, iš jų 59 – nutrauktos.

Per pirmuosius tris šių metų mėnesius šalyje užregistruota 21 seksualinę prievartą patyrusių mažamečių asmenų atvejai, 10 bylų perduota teismui, 5 ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti.

“Retai kada mūsų prokuratūros žinioj esamos ir kontroliuojamos seksualinio prievartavimo, išžaginimo bylos nepasiekia teismo. Dažniausiai taip atsitinka dėl itin objektyvių priežasčių: įrodoma, jog tokia nusikalstama veika nebuvo padaryta, kitaip tariant, nepasitvirtina informacija“, – kalbėjo labai sunkių nusikaltimų bylas kontroliuojanti prokurorė.

Vaida Kibirkštytė yra Kauno apygardos prokuratūros vyriausioji specialistė viešiesiems ryšiams.

2010.04.30


Prisijunkite prie diskusijos