– Apie ką svajoja kelneriai ar kiti paslaugų patarnautojai?
– Apie tai, kad žmonės valgytų namuose ir kitaip apsitarnautų, o arbatpinigius pervestų į jų sąskaitas.
Na, o jeigu rimtai?
Arbatpinigiai – tai atsilyginimas keliom smulkiom monetom už bet kokį gerą ir patikusį patarnavimą. Dosnūs arba skurdūs arbatpinigiai aptarnaujančiam kavinių, restoranų, viešbučių personalui – tai sritis, kurioje atsiskleidžia nacionalinis charakteris, nes šios srities paprastai nereguliuoja jokie vyriausybės nutarimai. Tiesiog šalyje susiklosto tam tikros tradicijos, kurių laikomasi it įstatymų.
Manoma, kad sumanymas padavėjams /patarnautojams/ duoti „arbatpinigių“ kilo XVII a. Anglijos kavos namuose, kur būdavo padėtos dėžutės atsidėkojimui su užrašu „Užtikrinti greitą aptarnavimą“.
Margame pasaulyje smulkūs pinigai vadinami įvairiai: Lietuvoje ir Rusijoje paliekama arbatai arbatpinigiai ir čejevyje, Lenkijoje paliekami alui napiwki, išgerti į kliento sveikatą keletas smulkių tips paliekama Anglijoje. Italijoje, Portugalijoje ir Ispanijoje paliekama smulkių vynui.
Pasaulyje yra susiformavusios dvi aiškios arbatpinigių tradicijos – amerikietiškoji ir europietiškoji. Pagal amerikietišką tradiciją arbatpinigiai yra paliekami didesni ir jų suma nefiksuota. JAV arbatpinigiai – pagrindinė padavėjų ir barmenų darbo užmokesčio dalis. Pagal europietiškąją tradiciją arbatpinigiai yra mažesni, tačiau su konkrečiu 10 proc. nuo mokamos sumos. Tai lyg pridėtinės vertės mokestis. Tačiau jeigu klientas nepatenkintas, jeigu maistas neskanus, blogai patiektas ir pan., arbatpinigiai nepaliekami. Taip kultūringai, be žodžių pasakoma, kad šiai aptarnavimo sferai reikia dar pasitempti.
Kiek reikia palikti arbatpinigių? Arbatpinigių tarifai įvairiose šalyse – įvairūs, tačiau skiriasi nežymiai. Prancūzijoje nuo seno yra nusistovėjusios arbatpinigių taisyklės: kirpykloje 20 frankų mokama už plaukų kirpimą, 10 – už plovimą, 5 – rūbininkui. Taksi paliekama 10 proc. daugiau negu rodo skaitiklis, kavinėse – nuo 50 santimų iki 5 frankų; už palydėjimą į vietą salėje žiūrovas atsidėkoja 2-5 frankais, priklausomai nuo teatro ar kino kategorijos. Niekas nesistebi, kad prabangaus viešbučio nešikas uždirba daugiau negu vidutinis tarnautojas.
Pavyzdžiui, Belgijoje už vieno lagamino panešėjimą klientas suploja 30 frankų, o palydėtas į savo vietą teatre žiūrovas atsidėkoja 20 frankų. O štai kirpėjui priklauso net 20 proc. arbatpinigių nuo bendros paslaugų kainos.
Belgiškame restorane nepriimta reikalauti grąžos. Tas pats jūsų laukia ir Ispanijos kavinėse, restoranuose ir taksi. Didžiojoje Britanijoje arbatpinigių tarifai artimi kontinentiniams: geros manieros reikalauja palikti 20 pensų rūbininkui, o apmokant viešbučio sąskaitas – 10-15 proc. viršaus, nes smulkūs patarnavimai į jas nėra įtraukti.
Jungtinėse Valstijose geras tonas reikalauja vieną dolerį duoti portjė, tiek pat – “bojui” už krepšių nešimą, 2 dolerius kasdien palikti viešbučio kambarinei ir net 15 proc. nuo sąskaitos sumos – restorano kelneriui. Tik vienintelėje Danijoje arbatpinigių niekas niekam neduoda. Japonijoje ši europietiška tradicija taip pat nepripažįstama. Kinijoje arbatpinigiai oficialiai uždrausti, bet ten juos paslapčia ima.
Arbatpinigiais piktinasi mokesčių inspektoriai, kurie nuo seno ieško būdų, kaip apmokestinti šias kol kas neapmokestinamas pajamas. Apie arbatpinigius neužsimenama nė vienos šalies įstatymuose.
Lietuvoje arbatpinigiai tampa kasdienybe. Įdomu stebėti, kaip vyrai savo gerą nuotaiką išreiškia dosniais arbatpinigiais uoliam degalinės berniukui. Psichologai teigia, kad vyrai yra dosnesni už moteris, kurios retai duoda arbatpinigių. Paprastai jos priekabesnės už vyrus.
Gyvenime visada taip buvo ir bus: dirba arklys, o arbatpinigius gauna vežėjas.
Įvairenybės
Italijos kelnerių draugija paskelbė blogiausių – mažiausiai duodančių arbatpinigių – klientų sąrašą. Pirmi – sportininkai, toliau – gydytojai, rašytojai ir profesoriai.
XXX
Padavėjai iš Švedijos nusišypsojo neįtikėtina laimė: arbatpinigių ji gavo automobilį „Porsche“. 19 metų Joseina Justin, dirbanti „Cafe Juniskar“ Njurundoje, kartą aptarnavo grupę pagyvenusių vyrų. Mergina pamanė, kad vienas iš svečių pokštauja, kai išgirdo, jog arbatpinigių gaus „Porsche“.
Po kelių dienų ji gavo žadėtąją dovaną. Nors 1979 metais pagamintas „Porsche 924“ yra gana senas, jis puikiai rieda keliais, o automobilio vertė siekia 3 tūkst. 200 eurų.
Dosnusis vyras, kuris nenorėjo atskleisti savo pavardės, sakė: „Pažiūrėjau jai į akis, pamačiau angelą ir pagalvojau: mano senasis „Porsche“ turi atitekti jai. Visiškai nesigailiu šio sprendimo“.
XXX
Arbatpinigius, pasirodo, irgi reikia dalinti su saiku. Vienas Tokio taksi keleivis, sumokėjęs pagal taksometro parodymus 1600 jenų, pridėjo prie šios sumos ir pluoštą arbatpinigių. Suskaičiavęs banknotus taksistas apstulbo: klientas paliko 3 milijonus jenų /120 tūkst. litų/. Netrukus pinigai atsidūrė policijoje, mat doras taksistas nusprendė, kad jie negali būti uždirbti sąžiningai.
XXX
Jei padavėjui duodama arbatai, kodėl tuomet taksistui neduoti benzinui, santechnikui – tarpikliui, o priėmėjai skalbykloje – skalbimo milteliams?
2012.01.20
