Dvidešimt stambiausių korupcinių bylų Ukrainoje


Print

Mažai kas tiki, jog Ukrainoje realiai bandoma pažaboti korupciją ir nubausti bent jau stambiausius, įžūliausius kyšininkus.

Ir vis dėlto baudžiamųjų bylų, iškeltų buvusiems ir esamiems Ukrainos politikams, valdininkams, ministrams, departamentų vadovams, šiandien sparčiai daugėja.

Dabartinė Ukrainos valdžia tvirtina, esą baudžiamųjų bylų, iškeltų dėl korupcijos ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, – šimtai, jei ne tūkstančiai.

Tuo pačiu labai lengva pastebėti, jog dauguma bylų iškelta ne itin aukšto rango valdininkams bei parlamentarams. Ir tik viena kita byla iškelta šiandien valdžioje esantiems. Dauguma garsiausių, rezonansinių bylų taikoma buvusiems Ukrainos parlamento nariams bei buvusiems ministrams.

Kokios priežastys lemia tokias tendencijas? Tie, kurie šiandien sodina į kalėjimus, prie Ukrainos valdžios vairo atsistojo vos prieš pusantrų metų. Panašu, kad dar nespėjo įsisiūbuoti. Be to, akivaizdu, kad šiandieniniai sodintojai elgiasi atsargiau ir apdairiau nei jų pirmtakai. Iš dvidešimties asmenų, kuriuos nūnai laiko įtariamaisiais arba kaltinamaisiais, tik trys priklauso šiandien valdžia besimėgaujantiems vyrams ir moterims. Visi kiti – buvusieji. Bet Ukrainos laikraščio “Segodnia” žurnalistai Dmitrijus Korotkovas, Jaroslavas Maliuta ir Jekaterina Stulen mano, kad net ir trys – tai daug. Mat anksčiau egzistavo praktika netampyti po teismus nė vieno valdžioje esančiojo politiko ar ministro. Nė vieno. Taigi tie, kurie būdavo valdžioje, anksčiau nė sykio nėra atsidūrę už grotų.

Žodžiu, proporcijos byloja, jog poslinkų į gerąją pusę lyg ir esama. Nepaisant šios maloniai nuteikiančios detalės į akis krenta daugiausiai prieš opozicijos atstovus iškeltų baudžiamųjų bylų smulkmeniškumas. Štai Jurijus Lucenko kaltinamas tuo, kad neteisėtai į atsakingas pareigas valstybinėse struktūrose bandė prastumti savo asmeninį vairuotoją. O štai Anatolijus Makarenko ir Igorius Didenko į teisėsaugos nemalonę papuolė vien dėl to, kad įvykdė tuometinės premjerės Julijos Timošenko nurodymus (dujų areštas iš “RosUkrEnergo”). O juk ponas A.Makarenko buvo vyriausiasis šalies muitininkas. Tiksliau tariant, vadovavo Ukrainos muitinei – vienai iš labiausiai korumpuotų struktūrų. Tad keista, kad šiandieninė Ukrainos teisėsauga nerado rimtesnių A.Makarenkos nuodėmių.

Išimtis – buvęs Ukrainos ekonomikos ministras Bogdanas Danilišinas ir buvę Goskomrezervo vadovai. Jiems pateikti rimti kaltinimai. Ponas B.Danilišinas kaltinamas tuo, kad leido rengti neskaidrius konkursus, kuriuose dalyvaudavo tik vienas pretendentas.

Sulaukusi priekaištų dėl tariamo ar tikro tendencingumo ir smulkmeniškumo Ukrainos teisėsauga teisinasi, jog kitaip elgtis neįmanoma. Įtariamuosius ji kaltinanti tik tuo, ką gali įrodyti. Jei įrodomi tik smulkesni pažeidimai, tai dėl jų ir kaltina. Kam pateikti kaltinimus, kurių neįmanoma įrodyti teismo salėje? Juolab kad per paskutiniuosius penkerius metus Ukrainos teisėsauga degradavo – tapo nepajėgi imtis rimtų darbų. Nereikia atmesti ir vienos iš svarbiausių priežasčių: tiek dabartinė, tiek buvusi valdžia labai rimtai susipainiojusios korupcijos tinkluose. Todėl tikrąją tiesą nepaprastai keblu surasti, mat visi prieš visus turi surinkę kompromituojančios medžiagos.

“Goskonrezervo” vadovo Nikolajaus Sinkovskio, sulaukusio dešimties metų laisvės atėmimo bausmės, byla rodo, jog dauguma kaltinamųjų bei įtariamųjų, matyt, sulauks realių laisvės atėmimo bausmių. Na, A.Makarenko ir I.Didenko realių laisvės atėmimo bausmių greičiausiai išvengs – juos numatyta bausti lygtinai. Realios laisvės atėmimo bausmės greičiausiai išvengs ir Jurijus Lucenko. O štai Oranžinės revoliucijos karaliene tituluojama Julija Timošenko tikriausiai sės į kalėjimą, ir sės – ne vieneriems metams.

Žymus Ukrainos politologas Michailas Pogrebinskij prieštarauja tokiai versijai. Jis netiki, kad ekspremjerė sėstų į kalėjimą, nors ji akivaizdžiai provokuoja oficialųjį Kijevą griebtis būtent drastiškų priemonių. Politologas įsitikinęs, jog Ukrainos valdžiai nenaudinga sodinti už grotų Oranžinės revoliucijos lyderės. Kur kas naudingiau skirti bausmę, jos vykdymą atidedant keleriems metams. Juolab kad buvusios premjerės J.Timošenko byla susidomėjo tiek Rusijos, tiek Vokietijos politikai. Oficialioji Maskva ir oficialusis Berlynas įtaria, kad kaltinimai buvusiai premjerei J.Timošenko labiau primena politinį susidorojimą nei realią kovą su korumpuotais politikais.

Ir kai kuriose kitose bylose galima įžvelgti politinių motyvų. Neatmestina versija, jog dabartiniai padėties šeimininkai tiesiog baudžia savo oponentus ir konkurentus. O tai, kad į teisiamųjų suolą pasodinti ir trys šiandieniniai Ukrainos valdininkai, demonstruoja tik oficialiojo Kijevo įžvalgumą. Tokiais veiksmais oficialusis Kijevas stengiasi pasauliui pademonstruoti, kad baudžiamosios bylos dėl korupcijos keliamos ne pasirinktinai, o tam, kad būtų nukirstos visos Korupcijos drakono galvos.

Įdomi situacija dėl Krymo pusiasalio vadovo Anatolijaus Gricenkos. Nereikia stebėtis, jog daug kas iš Krymo politikų nepatenkinti šiandienine šalies valdžia ir jos sprendimais. Beje, neapykanta – abipusė. A.Gricenkos kandidatūra netenkina ir oficialiojo Kijevo. Mat jau labai daug sudaryta neteisėtų žemės pirkimo – pardavimo sandorių. O juk Krymo žemė nūnai – aukso vertės.

Įdomus ir kairiųjų jėgų sąjungos lyderio Vasilijaus Volgos atvejis. Jį kaltina ėmus ypač didelius kyšius. Tuo tarpu V.Volgos šalininkai ginasi, esą jų lyderiui keršijama už … principingumą. Ir keršija būtent kreditus teikusių struktūrų sukčiai, kuriuos pažaboti stengėsi ponas V.Volga. V.Volgos bičiuliai taip pat neatmeta galimybės, kad Kijevas į V.Volgos krėslą “Gosfinslug” struktūrose bando pasodinti savo žmogų. Štai ir visa intriga. V.Volga suimtas šių metų birželio 19-ąją. Oficialus kaltinimas – dėl stambiosios korupcijos. Jo bylą nagrinėja Kijevo Pečiorų rajono teismas. Laikinai Ukrainos generalinio prokuroro pareigas einantis Rinatas Kuzminas teigia, kad V.Volga kaltinamas paėmęs 500 tūkst. JAV dolerių kyšį. Už tokias veikas numatoma reali laisvės atėmimo bausmė: nuo penkerių iki dešimties metų.

Buvusi premjerė J.Timošenko, ėjusi Ukrainos ministrės pirmininkės pareigas 2007 – 2010 metais, kaltinama viršijusi tarnybinius įgaliojimus. Omenyje turima J.Timošenkos pasirašyta sutartis su Rusija dėl ilgalaikio dujų tiekimo. Dabartinės prokuratūros tvirtinimu, pasirašydama tą sandorį J.Tomošenko šaliai atnešė 1,5 milijardų ukrainietiškų grivinų nuostolio. Prie jos bylos gali būti prijungti ir kaltinimai dėl Kioto protokolo vykdymui skirtų lėšų išvaistymo ir nekokybiškų greitosios pagalbos automobilių pirkimo.

J.Timošenkai gali pakenkti ir buvęs Ukrainos premjeras Pavelas Lazarenko. Šiuo metu P.Lazarenko areštuotas Amerikoje. Jis kaltinamas dėl finansinių machinacijų. Šiandien visą sukauptą P.Lazarenko bylą Amerika perdavė Ukrainai. Todėl P.Lazarenkos byla greičiausiai bus prijungta prie J.Timošenkos bylos. Amerikiečiai mano, kad būtent P.Lazarenko suteikė valstybės garantijas J.Timošenkos korporacijai “Jedinaja energetičeskaja sistema Ukrainy”, kai ši pasirašė bendradarbiavimo kontraktą su Rusijos Gynybos ministerija. Remiantis tuo dokumentu, J.Timošenkos korporacija Rusijos kariškiams liko skolinga 405 milijonus JAV dolerių. Tokiu atveju skolą turėtų atiduoti Ukrainos valstybė. Bet Ukrainos valstybė atsisako padengti nuostolius.

Beje, amerikiečiai išsiaiškino, kad J.Timošenko vadovavo ir dar vienai korporacijai – “Somali Energpraisez Limited”. Ne tik vadovavo, bet ir naudojosi šios korporacijos sąskaita kaip asmenine. Žodžiu, J.Timošeno asmeninėms reikmėms iš korporacijos sąskaitos išleido apie vieną milijoną JAV dolerių. Prabangiuose resoranuose, parduotuvėse, kailių salonuose.

Štai dvidešimt garsiausių korupcinių bylų, kurias nūnai narplioja Ukrainos teisėsauga.

Jurijus Lucenko. Ukrainos VRM vadovas 2007 – 2010 metais. Kaltinamas valstybei padaręs 978 tūkst. grivinų nuostolių, nes neteisėtai skyrė tarnybinį butą pareigūnui bei išvaistė valstybinių lėšų minėdamas Milicijos dieną.

Bogdanas Danilišinas. Ukrainos Ekonomikos ministro pareigas ėjo 2007 – 2010 metais. Kaltinamas tuo, kad rengė neskaidrius konkursus, kuriuose dalyvaudavo tik vienas pretendentas. Įtarama, kad valstybei padarė 4,5 milijonų grivinų nuostolių. Galima didžiausia bausmė – dešimt metų nelaisvės. Tačiau jam pavykę pasprukti į Čekiją, kur jis paprašė politinio prieglobsčio. Čekija dar neapsisprendė, ar suteiks politinį prieglobstį.

Viktor Bondar. Ukrainos Transporto ministro pareigas ėjo 2005 – 2006 metais. Kaltinamas tuo, kad leido statyti privačius namus valstybei priklausančioje žemėje. Jam inkriminuojama 5,5 mlj. grivinų žala, padaryta valstybei. Galima laisvės atėmimo bausmė: nuo penkerių iki dešimties metų.

Georgijus Filipčukas. 2007 – 2010 metais ėjo Ekologijos ministro pareigas. Kaltinamas dėl to, kad neteisėtai panaudojo Kioto protokolo įgyvendinimui skirtas lėšas. Galima laisvės atėmimo bausmė – nuo 3 iki 6 metų kalėjimo.

Jevgenijus Korneičiukas. Ukrainos Justicijos ministro pavaduotojas, šias pareigas ėjęs 2007 – 2010 metais. Kaltinamas tuo, kad leido iš biudžeto skirti 1,5 mlj. grivinų teisininkų firmai, aptarnavusiai firmą “Neftegaz”.

Aleksandras Davydovas. Transporto ministro pavaduotojas 2008 – 2010 metais. Kaltinamas vienos privačios kompanijos protegavimu. Prokurorai prašo jam skirti 5 – 8 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vladimiras Rabotnevas. Transporto ministro pavaduotojas 2009-aisiais metais. Kaltinamas išdavęs valstybės komercines paslaptis. Galima laisvės atėmimo bausmė – nuo 5 iki 8 metų.

Michailas Poživanovas. Valstybės rezervo vadovas, šias pareigas ėjęs 2008 – 2010 metais. Kaltinamas tuo, kad pirko naftos produktus specialiai padidintomis kainomis. Nuostolis, kurį patyrė valstybė, – 35 mlj. grivinų. Šiuo metu slapstosi Austrijoje, kur paprašė politinio prieglobsčio.

Tatjana Šliuz. Buvusi “Goskoznačeistvo” vadovė. Neteisėtai panaudojo Kioto protokolo vykdymui skirtas lėšas. Galima laisvės atėmimo bausmė: nuo 7 iki 10 metų.

Anatolijus Makarenko. 2009 – 2010 metais vadovavo Ukrainos muitinei. Kaltinamas tuo, kad muitinės mokesčių netaikė dideliam kiekiui dujų – net 11 milijardų kubų dujų. Kalėjias: nuo 7 iki 10 metų.

Igorius Didenko. Valstybinio “Neftegazo” vadovo pavaduotojas, šias pareigas ėjęs 2008 – 2010 metais. Kaltinamas tuo, kad neteisėtai pasirašė sandorį dėl dujų pirkimo. Prokurorai siekia jį pasodinti dešimčiai metų į kalėjimą.

Nikolajus Sinkovskij. Valstybinės firmos “Goskomrezervo” vadovo pavaduotojas. Pasisavino 500 mlj. grivinų iš valstybės biudžeto. Reali bausmė – dešimt metų kalėjimo.

Valerijus Nikitinas. “Goskomrezervo” direktoriaus pavaduotojas. Kaltinamas pavogęs 243 mlj. grivinų, pirkdamas už valstybės pinigus cukraus.

Nikolajus Petrenko. “Ukrmedpostač” direktorius. Kaltinamas tuo, kad už valstybės lėšas nupirko brokuotų greitosios medicinos pagalbos automobilių.

Viktoras Kolbunas. Pensijų fondo direktoriaus pavaduotojas. Sandorį sudarė su neegzistuojančia kompanija. Tokiu būdu valstybei buvo padarytas 6 mlj. grivinų nuostolis. Kalėjimas – nuo 5 iki 10 metų.

Redakcijos prierašas.

Norintiems geriau susigaudyti, kas gi šiandien dedasi Ukrainoje, rekomenduojame perskaityti į lietuvių kalbą išverstą Dmitrijaus Popovo ir Iljos Milšteino knygą “Oranžinė princesė: Julijos Timošenko paslaptis”. Knygos anotacijoje rašoma: “Dviejų Miunchene gyvenančių rusų žurnalistų parašytą knygą galima skaityti kaip trilerį, kuriame susipynė Rusijos ir Ukrainos, Vakarų ir Rytų interesai, naftos ir dujų verslas, politinės žmogžudystės, kalėjimas ir valdžia”.

UAB “Kitos knygos” 2006-aisiais išleistame veikale apie J.Timošenko štai taip atsiliepiama: “Oranžinės revoliucijos” herojė Julija Timošenko simbolizuoja Ukrainos pasipriešinimą Rusijos dominavimui, populizmą bei socialinę utopiją. Tai – pirmoji moteris oligarchė, kontroliavusi ketvirtį Ukrainos ekonomikos, “pelenė” iš Dnepropetrovsko “chruščiovkų”, virtusi “oranžine princese”, geležinės valios ir magnetizuojančio žvilgsnio moteris, parklupdžiusi ant kelių Ukrainos “krikštatėvius”, nenuilstanti įvaizdžio kūrėja, kurios suknelių ir šukuosenų stiliaus aptarimai žiniasklaidoje dažnai užgožia šalies politinius įvykius”.

Taip apie ją rašyta 2006-aisiais lietuvių kalba išleistoje knygoje. Tačiau ar ši kadaise Ukrainos pasipriešinimą Rusijai simbolizavusi politikė neperbėgo į kitą barikadų pusę?

Nuotraukoje: buvusi Ukrainos premjerė Julija Timošenko, šiandien kaltinama korupcija.

2011.08.08


Prisijunkite prie diskusijos