Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį su Europos Komisijos (EK) pirmininke Ursula von der Leyen telefonu aptarė Astravo AE klausimą, būsimą Rytų partnerystės viršūnių susitikimą, derybų dėl ES daugiametės finansinės perspektyvos ir kovos su COVID-19 sukeltais socialiniais ir ekonominiais padariniais klausimus, sakoma pranešime.
Prezidentas pabrėžė, kad ES ekonomikos atsigavimui būtinas sklandus vidaus rinkos funkcionavimas ir krizės mastą atitinkantis finansinis atsakas – padidintas daugiametis ES biudžetas ir tinkamo dydžio Europos atsigavimo fondas. Taip pat šalies vadovas teigė, kad susidariusi padėtis reikalauja lankstesnio požiūrio į finansinių instrumentų panaudojimą, išskirtinio dėmesio Sanglaudos ir Žemės ūkio prioritetinių politikos krypčių finansavimui, kas sudarytų sąlygas ne tik sušvelninti socialinius ir ekonominius pandemijos padarinius, bet ir būtų prielaida išnaudoti susidariusią situaciją ir plėtoti skaitmenizacijos, žaliosios ir žiedinės ekonomikos projektus. Prezidentas akcentavo, kad būtina sudaryti vienodas sąlygas visoms valstybėms narėms pasinaudoti Europos atsigavimo fondo teikiamomis finansavimo galimybėmis.
Prezidentas pasidalijo pokalbių su Rytų partnerystės šalių lyderiais rezultatais ir pasveikino Europos Komisijos inicijuotą paramos paketą Rytų partnerėms kovai su COVID-19 protrūkio padariniais. Prezidentas taip pat pažymėjo, kad parama krizei įveikti neturėtų būti teikiama reformų skatinimo programų sąskaita.
„Rytų partnerystės politika ir jos darbotvarkės stiprinimas ypač aktualus šiuo sudėtingu laikotarpiu, kai stebime kai kurių šalių vykdomas dezinformacijos kampanijas. Turime kurti ambicingą, ilgalaikę Rytų partnerystės darbotvarkę, paremtą abipusiu supratimu ir didesne parama toms šalims, kurios pasiruošusios siekti europinės perspektyvos įgyvendindamos politines, ekonomines ir teisines reformas“, – teigė prezidentas. Šalies vadovas akcentavo, kad reikšmingas žingsnis įgyvendinant šios politikos tikslus galėtų tapti birželį planuojamas Rytų partnerystės forumas, dalyvaujant visoms valstybėms narėms ir Rytų partnerystės šalims.
Kalbėdamas apie Astravo AE, prezidentas pareiškė Lietuvos susirūpinimą, kad neišsprendus labai rimtų AE saugos problemų į aikštelę jau atvežtas branduolinis kuras ir ketinama netrukus jį pakrauti. Lietuvos vadovas pažymėjo, kad Europos Komisija turi mobilizuoti visus jos jurisdikcijoje esančius instrumentus, siekiant, kad Baltarusija užtikrintų ES streso testų reikalavimų įgyvendinimą iki elektrinei pradedant veiklą ir taip būtų užtikrintas ES piliečių saugumas. Lietuvos vadovas informavo apie pokalbį su Baltarusijos prezidentu Aliaksandru Lukašenka, akcentuodamas Baltarusijos prezidento sutikimą priimti tarptautinius ekspertus atominės elektrinės saugai tikrinti.
Šalies vadovas taip pat paragino Europos Komisijos vadovę asmeniškai įsitraukti į klausimų, susijusių su Astravo AE saugos užtikrinimu, sprendimą. Jis taip pat pristatė Lietuvos siekį tapti ES regioniniu civilinės saugos centru, skirtu branduoliniams ir radiaciniams incidentams suvaldyti.
„Astravo AE Baltarusijoje yra visos ES branduolinės saugos klausimas, taip pat solidarumo, kolektyvinio reagavimo ir atsakomybės už ES piliečius išbandymas. Mes privalome garantuoti savo ir visų ES piliečių saugumą bei tai, kad trečiosiose šalyse, nesaugiose elektrinėse, pagaminta elektra nepatektų į ES vidaus rinką“, – teigė prezidentas.
Informacijos šaltinis – ELTA
2020.05.15; 04:00
