Atsižvelgdama į paaiškėjusius naujus faktus, Lietuva turėtų atnaujinti tyrimą dėl galimai joje egzistavusių CŽV kalėjimų. Tai sakoma ataskaitos projekte, kurį antradienį patvirtino Europos Parlamento Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas.
Europarlamentarai pažymi, jog kai kurios ES šalys iki šiol tinkamai neįvykdė savo pareigos ištirti šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus, susijusius su CŽV vykdyta asmenų perdavimo ir slapto kalinimo programa. Be Lietuvos, ataskaitoje minima Rumunija, Lenkija ir kitos šalys.
Parlamentarai apgailestauja dėl vėlavimo ištirti įtarimus ir kompensuoti nukentėjusiesiems padarytą žalą. ES šalys raginamos atskleisti tiesą apie dalyvavimą įgyvendinant CŽV programą ir ištirti, ar jų teritorijoje buvo slaptų kalėjimų ir ar buvo vykdomos operacijos, per kurias asmenys buvo laikomi tuo tikslu įrengtose įstaigose.
Europarlamentarai pripažįsta, kad Lietuvos valdžios institucijos, atlikdamos parlamentinį ir ikiteisminį tyrimus, stengėsi pateikti informacijos apie Lietuvos dalyvavimą vykdant CŽV programą. Vis dėlto „dar yra nemažai neatsakytų klausimų, susijusių su CŽV vykdytomis operacijomis”, pažymi EP nariai.
Ataskaitoje dėkojama Lietuvos valdžios institucijoms, kad jos šių metų balandžio mėnesį priėmė EP Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto delegaciją bei sudarė jai sąlygas apžiūrėti slaptą objektą Antaviliuose. „Pastatų išdėstymas ir jų vidaus įrenginiai atrodo tinkami asmenims kalinti”, – pažymima ataskaitoje.
EP nariai ragina Lietuvos valdžios institucijas įvykdyti savo pažadą atnaujinti Lietuvos dalyvavimo CŽV programoje baudžiamąjį tyrimą paaiškėjus naujiems faktams apie skrydžius tarp Rumunijos ir Lietuvos 2005 m. (keičiant lėktuvus Tiranoje) bei tarp Lietuvos ir Afganistano 2006 m. (per Kairą). Savo ruožtu Generalinė prokuratūra raginama dokumentais pagrįsti europarlamentarams išsakytas išvadas, kad Lietuvoje įrengtose sulaikymo įstaigose asmenys nebuvo kalinami.
Komitetas ragina ES valstybes užtikrinti visapusę demokratinę ir parlamentinę žvalgybos ir saugumo agentūrų priežiūrą, taip pat „griežtai atskirti žvalgybos ir teisėsaugos veiklos ribas, kad žvalgybos agentūroms nebūtų leidžiama naudotis suėmimo ir kalinimo įgaliojimais”. „Valstybės paslapčiai neturi būti teikiama pirmenybė neatimamų pagrindinių teisių atžvilgiu, o valstybės paslaptimi grindžiami argumentai niekada neturi būti naudojami apriboti valstybių pareigą ištirti rimtus žmogaus teisių pažeidimus”, – priduria europarlamentarai.
Europos Parlamentas kartą jau yra pasmerkęs JAV CŽV vykdytą asmenų perdavimo ir slapto kalinimo programą, kurią įgyvendinant daug kartų pažeistos žmogaus teisės, taip pat pareikalavęs visapusiškai ištirti ES valstybių bendradarbiavimą su CŽV įgyvendinant šią programą. Europarlamentarai „primygtinai ragina užtikrinti, kad pažeidimai dėl užsienio valstybės specialiosios tarnybos kišimosi į suverenių ES valstybių reikalus nepasikartotų ateityje ir kad kova su terorizmu būtų vykdoma nepažeidžiant žmogaus teisių, pagrindinių laisvių, demokratijos ir teisinės valstybės principų”.
Ataskaitos projektui pritarė 50 komiteto narių, nepritarė 2, o susilaikė 5. Plenarinėje sesijoje dėl šios ataskaitos numatoma balsuoti rudenį.
Robertas POGORELIS – EP atstovas Lietuvos žiniasklaidai.
2012.07.12
