„Tos mergiotės – kamikadzės, jos trokšta mirties! Mes joms – buržujai“. Prancūzijos feminisčių judėjimo Insoumises aktyvistė Lubna Melian kartu su kitomis feministėmis atsitolino nuo „sekstremistinės“ grupuotės Femen. Užtat jaunesnės ir neturinčios visuomeninės veiklos patirties naujos narės kas savaitę traukia į Femen būstinę Paryžiuje Goutte d‘Or kvartale, rašo Le Monde.
„Dabar nuogakrūtės aktyvistės kursuoja po šalį arba net už ypač institucializuotų Prancūzijos feministinių sluoksnių ribų“, – konstatuoja korespondentė Stefani Marto. „Mes nepalaikom santykių su kitomis asociacijomis“, – patvirtina ukrainietė Ina Ševčenko. „Nepaisant kai kurių Judėjimo už moterų išlaisvinimą (MLF) veikėjų pritarimo, nedaugelis Prancūzijos feminizmo jaunosios gvardijos atstovių sutinka su metodais made in Ukraine“, – rašo laikraštis.
Iš pradžių atvykusi į Paryžių baltaplaukė amazonė buvo sutikta neutraliai smalsiai ir palankiai. Insoumises asociacijos pirmininkė Safija Lebdi atstovavo Femen organizacijai Prancūzijoje, bet situacija susikomplikavo, kai Ina Ševčenko, persekiojama Ukrainoje už piktžodžiavimą prieš Dievą, rugpjūtį buvo priversta palikti Kijevą.
Nusprendusi įsikurti Paryžiuje, kad vadovautų vietiniam Femen filialui, ji pamatė, kad Insoumises bando perimti jį į savo kontrolę, ir tai buvo galo pradžia: „Mes supratome, kad mūsų pažiūros į mūsų veiklą skiriasi“, – rašo Ina knygoje, kurią neseniai išleido Calmann Lévy leidykla.
Ji kaltina Lebdi, kad ši siekia sugriauti organizaciją ir nubaidyti naujas nares, kurios atsisako jai paklusti. Dabar Ina viena vadovauja treniruočių stovyklai, kurios tikslas – išugdyti „armiją“ aktyvisčių, kurios sugebėtų mesti iššūkį „trims pagrindinėms patriarchato rūšims“: diktatūrai, sekso industrijai ir Bažnyčiai.
Šiandien „armijoje“ yra vos dvi dešimtys aktyvių narių: nedaug prancūzių pasirengusios fiziškai atakuoti priešą, rizikuodamos būti sumuštos, pripažįsta leidinys. Iną Ševčenko liūdina paryžietės, nepriimančios radikalių metodų ir siūlančios jai „absurdiškus dalykus, tokius kaip sociologinės apklausos“. „Mes praktikės, o ne teoretikės“, – pareiškia ji. Kitokios nuomonės laikosi judėjimo Mix-Cité steigėja Klementina Oten: „Toks karingas, kariškas leksikonas svetimas mūsų kultūrai. Mes nelinkusios perimti vyriškų modelių savo organizacijai“, – sako ji.
Laikui bėgant kultūrinis konfliktas tarp prancūzių feminisčių ir jaunųjų ukrainiečių aktyvisčių tapo pernelyg aštrus. Prancūzės buvo šokiruotos Inos pareiškimų, kai ši pavadino senamadėmis tas, kurios atsisakė nusirengti „kovos“ labui. Aktorė Šarlotė Salju paliko Femen, nes jų akcijos „pernelyg dažnai atrodė beprasmės“.
Be to, daugeliui feminisčių atrodė nederama Femen akcija Paryžiaus Dievo Motinos katedroje. „Puolimai prieš bažnyčią pasaulietiškoje šalyje neturi prasmės. Žinoma, Prancūzijoje Bažnyčia konservatyvi, bet ji nieko neprimeta valstybei. Joms kol kas trūksta patirties ir supratimo apie Vakarų visuomenę“, – konstatuoja žurnalistė Galia Akerman.
„Būti sistemoje, kad geriau ją sugadintum“, – matyt, toks judėjimo lyderės Anos Gucol šūkis. Ji dirbo šou versle ir viliojo į patarėjus profesionalius dizainerius ir ryšių su visuomene specialistus. Be to, aktyvistės pačios gamina ir pardavinėja produkciją su savo simbolika, o taip pat ima paramą iš privačių rėmėjų.
Bet ne tai pykdo buvusias Prancūzijos Femen nares: „Politinė linija nesvarstoma kolektyviai, visi nurodymai ateina iš Ukrainos“, – konstatuoja Lubna Melian. Judėjimo šešėlinis teoretikas, „politinis patarėjas“ yra Anos Gucol draugas Viktoras, kuriam sukakę vos 30 metų.
Kaip pažymi leidinys, judėjimas formavosi iš nusivylimo, apėmusio po „oranžinės revoliucijos“, ir yra protestas prieš Viktoro Janukovičiaus režimą bei Ukrainos aljansą su Rusija. Šveicarų dokumentalistas Alenas Margo įsitikinęs, kad tos baisios sekso mašinos tikslas – pakliūti į Radą.
Laukiant 2017 metų rinkimų, Nina Ševčenko ugdo Prancūzijoje griežtai antiklerikalinį feminizmo variantą. Jų kovą remia žurnalistė Karolina Fures, glaudžiai susijusi su valdančiąja socialistų partija.
Nepaisant kultų reikalų ministro pasipiktinimo Femen akcija Paryžiaus Dievo Motinos katedroje, policija nevykdė tyrimo kurios nors iš judėjimo aktyvisčių atžvilgiu, pažymi leidinys. Pratiškai nepalaikomos kitų feminisčių, Femen gali tikėtis Prancūzijos valdžios, ypač ombudsmeno Fransua Zimerės, palankumo, tvirtina valdžiai artimas šaltinis.
Nina Ševčenko, 2012 metų birželį per savaitę gavusi ilgalaikę vizą, dabar laukia valdžios sprendimo, kad jai būtų suteiktas politinis prieglobstis. Netrukus prie jos turi prisidėti dar viena judėjimo įkūrėja – Oksana Šačko. „Ir Paryžius oficialiai taps naujų amazonių, atkeliavusių iš Rytų, užnugariu“, – apibendrina leidinys.
Šaltinis: Le Monde
2013.03.29
