„Femen“ aktyvistė surengė protestą prie Ukrainos prezidentūros. EPA-ELTA nuotr.
Tarptautinę smurto prieš moteris dieną nuoga „Femen“ aktyvistė surengė protestą prie Ukrainos prezidentūros. „Jūs mane prievartaujate! Šalin smurtą“, – rėkė policijos sulaikoma moteris. Aktyvistė ragino vyriausybę ratifikuoti Stambulo konvenciją dėl smurto prieš moteris prevencijos ir kovos su juo.
Termometrams rodant beveik nulį laipsnių, moteris dėvėjo tik juodas kelnaites, o galvą puošė gėlių vainiku. Ant jos kūno, be kita ko, buvo užrašyta „Stambulo konvencija“. Protesto akcijoje dalyvavo dar viena aktyvistė. Nuoga „Femen“ aktyvistė protestuoja prie Ukrainos prezidentūros. EPA-ELTA nuotr.
Du trečdaliai Ukrainos moterų nurodo, kad nuo 15-ųjų gyvenimo metų yra patyrusios psichinį, fizinį ar seksualinį smurtą. Tai rodo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos tyrimas.
Ukraina 2011 metais pasirašė Stambulo konvenciją – pirmąją pasaulyje įpareigojančią sutartį prieš smurtą moterų atžvilgiu. Tačiau Kijevas konvencijos iki šiol neratifikavo. Kritikai tai sieja su religinių sluoksnių pasipriešinimu.
Vykstant Čekijos prezidento rinkimams, moterų teisių organizacijos „Femen“ aktyvistė penktadienį sukėlė sumaištį balsavimo punkte, į kurį savo balsą atiduoti atvyko dabartinis šalies vadovas Milošas Zemanas. Jauna moteris, ant kurios apnuogintos krūtinės švietė užrašas „Zemanas – Putino šliundra“, metėsi prezidento link, tačiau buvo sustabdyta jo asmens sargybinių, pranešė agentūra ČTK.
73-ejų rinkimų favoritas po kelių minučių atidavė savo balsą ir pareiškė, jog jaučiasi „pagerbtas“ aktyvistės akcijos.
M. Zemanas laikomas prorusišku. Jis lapkritį Rusijos Sočio mieste susitiko su Kremliaus lyderiu Vladimiru Putinu.
Ukrainos moterų judėjimas „Femen“ kovoja už moterų teises ir jau tapo pasauline organizacija.
Vykstant Krymo krizei, „Femen“ aktyvistės protestavo prieš Rusijos įvykdytą Krymo pusiasalio okupaciją. M. Zemanas spalį pavadino aneksiją užbaigtu faktu.
Apsinuoginusios „Femen“ aktyvistės sekmadienio rytą nykiame miestelyje Šiaurės Prancūzijoje, kur savo balsą prezidento rinkimuose atidavė kandidatė Marin Le Pen (Marine Le Pen), užlipo ant bažnyčios stogo ir iškabino didžiulį plakatą.
Jos taip pat skandavo prieš kraštutinių dešiniųjų lyderę, rašo „dailymail.co.uk“.
„Femen“ nares netrukus sulaikė policijos pareigūnai. Pastaruoju metu Prancūzijoje netrūksta protestų tiek prieš M. Le Pen, tiek prieš abu kandidatus į prezidento postą.
Remiantis apklausomis, šalies vadovo postas turėtų atitekti buvusiam Prancūzijos ekonomikos ministrui, judėjimo „En Marche!“ („Pirmyn!“) lyderiui Emanueliui Makronui (Emmanuel Macron). Tačiau rinkėjai nerimauja ir dėl rasistinės M. Le Pen partijos praeities, ir dėl 39-erių E. Makrono patirties stokos.
Prancūzijoje rinkimų apylinkės atidarytos 8 val. ryte vietos laiku ir rinkėjų balsus priiminės iki 20 val. Baiminantis ekstremistų išpuolių, rimtį rinkimų dieną palaiko apie 50 tūkst. pareigūnų.
Pranešama, kad profesinės sąjungos pirmadienį planuoja didelius protestus nepaisant to, kaip baigsis prezidento rinkimai.
Naujas moterų judėjimas, gimęs Prancūzijoje, kovoja prieš maištininkes, atkeliavusias iš Rytų, pasakoja Anais Džinori (Anais Ginori) laikraštyje La Repubblica.
Apsirėdžiusios baltai, palaidais plaukais, jos panašios į antikos vaidilutes. Jos choru deklamuoja: „Moteris yra ori ir tai rodo be ekshibicionizmo ir isterijos“. Užuomina suprantama visiems, sakoma straipsnyje.
„Femen stumia mus į nepadorumą ir neapykantą, o mes pirmenybę teikiam išminčiai, meilei ir šypsenai“. Išmintingųjų feminisčių ir pusnuogių feminisčių, naujųjų Antigonių ir iš Rytų atkeliavusių maištininkių, įžymiųjų Femen, sau uniforma pasirinkusių apsinuoginimą iki juosmens, priešprieša akivaizdi. Pirmosios skelbia, kad vyras ir moteris vienas kitą papildo, antrosios reikalauja lygybės.
Femen judėjimo aktyvistės surengė akciją Hanoverio parodoje. Kaip praneša agentūra Interfaks, merginos nusirengė RF prezidento Vladimiro Putino ir Vokietijos kanclerės Angelos Merkel akivaizdoje, kai tie apžiūrinėjo Volkswagen stendą.
Politikai nekreipė dėmesio į aktyvistes ir nuėjo į kitą salę, praneša agentūros, tačiau fotografijose matyti, kad ir A.Merkel, ir V.Putinas akciją pastebėjo.
„Tos mergiotės – kamikadzės, jos trokšta mirties! Mes joms – buržujai“. Prancūzijos feminisčių judėjimo Insoumises aktyvistė Lubna Melian kartu su kitomis feministėmis atsitolino nuo „sekstremistinės“ grupuotės Femen. Užtat jaunesnės ir neturinčios visuomeninės veiklos patirties naujos narės kas savaitę traukia į Femen būstinę Paryžiuje Goutte d‘Or kvartale, rašo Le Monde.
„Dabar nuogakrūtės aktyvistės kursuoja po šalį arba net už ypač institucializuotų Prancūzijos feministinių sluoksnių ribų“, – konstatuoja korespondentė Stefani Marto. „Mes nepalaikom santykių su kitomis asociacijomis“, – patvirtina ukrainietė Ina Ševčenko. „Nepaisant kai kurių Judėjimo už moterų išlaisvinimą (MLF) veikėjų pritarimo, nedaugelis Prancūzijos feminizmo jaunosios gvardijos atstovių sutinka su metodais made in Ukraine“, – rašo laikraštis.
Šiandien mums nuolat šūkaliojama, kad krikščionybės nebėra, rašo “Le Figaro”. Kalbama apie krikščionybę ne kaip apie religiją, o apie krikščionybę, įkvepiančią bendrą kultūrą, kurios moralės pobūdis krikščioniškas, dėsniai atitinka krikščioniškus principus, o politika, ekonomika ir moralė paženklintos krikščioniškomis tradicijomis, pabrėžia filosofė Šantal Delsol.
„Mūsų kultūra išaugo krikščionybės viduje, ir jas atskirti būtų labai sunku. Pašalinti krikščionybę reiškia nužudyti kultūrą, jos pačios suformuotą, tartum mes panorėtume visiškai išnaikinti žmoguje jo prancūziškas ar vokiškas šaknis, – tuo pačiu mes jį paverstume zombiu“, – įsitikinusi Š.Delsol. Lygiai taip šiandien stengiamasi mus įtikinti, kad pakanka atsisakyti prilipusių prie Vakarų kultūros dirbtinių papročių, kad atsikratytume obskurantizmo, nepakantumo ir mačizmo, mano filosofė.
Ukrainoje susirinko naujos sudėties Aukščiausia Rada, ir dabar kartu su kitais į ją įeina kraštutinių dešiniųjų partijos „Svoboda” frakcija, praneša žiniasklaida. Ministras pirmininkas išrinktas vėl po tradicinio Ukrainos parlamente santykių aiškinimosi. Tiksliau tariant – išrinktas tik po muštynių.
„Praėjus šešioms savaitėms po parlamento rinkimų, kuriuos laimėjo Regionų partija, trečiadienį į posėdį susirinko naujos sudėties Aukščiausioji Rada, ir dabar kartu su kitais į ją įeina kraštutinių dešiniųjų partijos „Svoboda” frakcija, rašo “Le Figaro” korespondentė Ariel Tedrel.
Visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt domisi per Rusijos RTVi kanalą transliuojamomis diskusijų ir ginčų laidomis “Osoboje mnenije”. Ne sykį esame skelbę žymių Rusijos politikos komentatorių, rašytojų, žurnalistų Leonido Mlečino, Valerijos Novodvorskajos, Julijos Latyninos nuomonių vertimus.
Šiandien savo skaitytojams pateikiame pokalbio su Viktoru ŠENDEROVIČIUMI vertimą. Paskutiniojoje diskusijų laidoje “Ypatingoji nuomonė” ponas Viktoras Šenderovičius diskutavo apie ritualinę žmogžudystę Kazanėje, “Reichstago padegimą, galimus pavojus stačiatikybei, rusiškus idiotizmus ir net multiplikacinio filmo “Na, palauk” likimą.
Ypač mūsų dėmesį patraukė V.Šenderovičiaus įžvalgos, kai per daug griežtos bausmės sukelia dar daugiau problemų … būtent persekiotojams, o ne persekiojamiems.
Kartais net sunku suvokti, kaip Lietuva dar išsilaiko nenuskendusi, nesužlugusi, nebankrutavusi. Vis dirba, kuria įstatymus, ropščiasi iš duobės, ieško tiesos ir teisybės…
Tačiau kai kurios mūsų pastangos – kenksmingos bei pražūtingos. Prieštaraujančios sveiko proto dėsniams. Vedančios į niekur. Valstybė, kuri baudžia auką, nes nesugeba nubausti skriaudiko, – pasmerkta mirčiai. Deja, Lietuva būtent bando įteisinti tokias žaidimo taisykles.
Štai prisiminkime, ką neseniai pareiškė kai kurių mūsų didžiųjų miestų vadovai. Jie pagrasino, esą nuo šiol bus baudžiami namų, kurių sienos nutepliotos šlykščiais gatvių chuliganų piešiniais, savininkai. Tiksliau tariant, sostinės valdžia pasakė, kad baus namų savininkus, kurie neskuba operatyviai valyti nuo savų būstų sienų šlykščių teplionių ir užrašų.
Maskvos teisme prasideda trijų “Pussy Riot” grupės dalyvių procesas. Merginos smarkiai įskaudino Kremlių savo skandalinga pankiška malda Kristaus Gelbėtojo cerkvėje.
Šios trapios ir seksualiai patrauklios merginos metė tikrą iššūkį Vladimirui Putinui – lyderiui, kuris stipriau už kitus pasaulinėje politikoje demonstruoja savo mačizmą.
„Pussy Riot” įkalinimas gali būti vertinamas tik kaip bandymas surengti parodomąjį procesą, komentuoja žiniasklaida, ragindama V.Putiną atkreipti dėmesį į labiausiai piktinančias problemas šalyje: neteisingumą ir korupciją.
Pankų grupės “Pussy Riot” dalyvės stojo prieš teismą už tai, kad protestavo prieš Vladimirą Putiną, praneša “Sueddeutsche Zeiting”apžvalgininkė Hana Bezitcer. Jų advokatas Markas Feiginas sako interviu, kad Rusijoje pamažu pradedama suprasti, ko siekė aktyvistės savo pankiška malda Kristaus Gelbėtojo cerkvėje.
Interviu laikraščiui „Tageszeitung” ukrainiečių rašytoja Oksana Zabužko išsako nuomonę, kad Ukrainos ekonomikoje ir kultūroje dominuoja Rusijos įtaka.
Interviuotoja pasitikslino, ar galima 1996 metais išleistos O.Zabužko knygos „Ukrainietiško sekso lauko tyrimai“ pagrindinę idėją išreikšti kaip tezę, kad ukrainiečiai vyrai engia ukrainietes moteris, nes juos pačius engia rusai. Autorė atsakė, jog knyga susilaukė skandalingos šlovės todėl, kad joje atvirai kalbama apie tai, kokį milžinišką vaidmenį santykiuose gali vaidinti kova dėl valdžios.
Baltarusijos KGB iškilimingai Minske informavo žiniasklaidą, girdi, 2011 metais šalyje buvo demaskuoti net 23 užsimaskavę užsienio šalių slaptųjų tarnybų agentai, slaptieji informatoriai bei vadinamieji “kurmiai”.
Baltarusijos saugumo vadovybė specialiai surengtoje spaudos konferencijoje taip pat tvirtino, jog išaiškinti net 33 užsienio specialiųjų tarnybų klastingi bandymai verbuoti Baltarusijos piliečius. Baltarusijos specialiųjų ir slaptųjų tarnybų ekspertai įsitikinę, esą tokios užkardymo priemonės neabejotinai užkirto kelią galimiems naujiems sunkiems nusikaltimams. Juk jei užsienio šnipų verbavimai būtų buvę apvainikuoti sėkme, mažų mažiausiai trisdešimt trys baltarusiai būtų tapę neabejotinais tėvynės išdavikais.
27-erių metų amžiaus Kiti Grin – nepriklausoma žurnalistė iš Australijos miesto Melburno. Ji išgarsėjo praėjusių metų gruodžio pabaigoje, kai išdrįso filmuoti ne itin linksmus Ukrainos feminisčių nuotykius Baltarusijos sostinėje Minske priešais KGB būstinę.
Netrukus po to, kai ukrainiečių feministės iš organizacijos “Femen” liovėsi demonstruoti savo nuogas krūtines ir sulankstė plakatus “Laisvę politiniams Baltarusijos kaliniams”, Kiti Grin buvo sulaikyta. Sučiupo ją, be abejo, Baltarusijos KGB darbuotojai. Baltarusių saugumiečiams feminisčių akcija buvo tarsi perkūnas iš giedro dangaus. Iki tol jie nebuvo susidūrę su panašiais incidentais. Jie buvo įpratę gaudyti, tramdyti, areštuoti … apsirengusius žmones. O čia – iki pusės apsinuogusios, mielos, klusnios merginos. Tačiau Baltarusijos KGB vis tik elgėsi grubiai.
Kuo iš tikrųjų užsiima ukrainietiška feministinė organizacija FEMEN, – ne tiek svarbu. Įdomiausia, kad kelios merginos iš šios organizacijos šių metų gruodžio pabaigoje sumanė Baltarusijos sostinėje Minske surengti protesto akciją.
Ne bet kokią, o tokią, kad baltarusiai įsimintų ilgam. Baltarusiai įsiminė merginas. Tačiau merginas įsiminė ir Baltarusijos KGB darbuotojai. Beje, Baltarusijos KGB atstovams labai nepatiko merginų išradingumas.
