Graikija – puikiai žinoma valstybė, pamėgta dėl šilto klimato ir tūkstantmetės kultūros. Lietuviai ją mielai renkasi atostogoms. Tačiau daugybė šalies savitumų tiesiog praleidžiami, nepastebimi.
Tiek apsistojantiems joje laikinai, tiek planuojantiems kelionės į Graikiją visam laikui aktualu, kokia yra vaikų švietimo sistema. Senovės Graikijos švietimo sistema, kaip ir gausybė kitų reiškinių, atkeliaujančių iš senų laikų, laikoma pamatu darbatiniam požiūriui į mokinių auklėjimą ir ugdymą.
Tarp tobulo kario ir intelektualo
Istorikai skiria dvi viena kitai gana prieštaringas Senovės Graikijos mokymo sistemas. Viena jų buvo aktuali Atėnų, kita – Spartos gyventojams. Tačiau abi turėjo ne tik skirtumų, bet ir bendrumų. Vienas jų yra tai, kad mokslas buvo beveik nepasiekiamas vargšams – geriausiu atveju tokie vaikai buvo mokomi neformaliai. Jais daugiausia rūpinosi keliaujantys mokytojai.
Spartiečiai iki šių dienų žinomi dėl karingumo. Tokios mokymo sistemos tikslas yra išugdyti tobulą kovotoją. Todėl spartiečiui nėra būtinos intelektinės žinios. Lavinimo sistemą sudarė du etapai, kurių metų buvo ugdoma tiek berniukų, tiek mergaičių išskirtinė fizinė parengtis. Manyta, jog tik tvirto kūno žmogus gali pasirūpinti valstybe. Todėl netgi tapo įprasta atsikratyti silpnų, negaluojančių, neįgalių naujagimių. Spartos ugdymo sistema buvo orientuota į fizinį lavinimą, tad mokslus baigę vaikai turėjo tik rašymo, skaitymo pagrindus. Jie menkai išmanė kitas disciplinas – tik tiek, kiek to reikėjo norint pasiekti pergalę mūšiuose.
Vienu metu dilemą tarp fizinio ir intelektinio lavinimo sprendė ir Atėnų ugdymo sistemos kūrėjai. Besiremiantieji tradiciniu požiūriu teigė, kad intelektualiai išprusę jaunuoliai – grėsmė valstybei. Išsiugdę asmenybes atėniečiai galėjo nepaklusti valdovams, kelti sumaištį. Tačiau fizinis lavinimas taip pat turėjo trūkumų: juk kūnas sensta ir menksta, tad toks ugdymas tėra trumpalaikis. Vis dėlto persvarą Atėnuose įgavo kultūrinis lavinimas.
Čia švietimo sistema buvo taikoma išskirtinai tik berniukams. Ją sudarė keturios pakopos. Pirmoji – pagrindinė, o kitų etapų baigimas priklausė nuo finansinės vaiko tėvų padėties. Mokiniai pagal Atėnų sistemą mokėsi ne tik rašybos ar skaitymo. Jie gilinosi į retorikos subtilybes, geometriją, biologiją, chemiją, astronomiją ir netgi meteorologiją. Be to, įvairių švietimo etapų metu vaikai mokyti groti muzikiniais instrumentais, dainuoti, šokti. Žinoma, vaikai lavinti ir fiziškai, tik ne taip aktyviai, kaip Spartoje.
Abiejų sistemų atveju vaikai mokslus pradėdavo maždaug septynerių metų amžiaus. Žinoma, taip būdavo tuomet, jei tėvai nesamdydavo pavienių pedagogų ir korepetitorių, kurie pradėdavo ugdyti ir jaunesnio amžiaus vaikus. Mokyklą lankantys jaunuoliai visus etapus paprastai pereidavo sulaukę pilnametystės, 18 metų amžiaus. Patys mokiniai ugdymo nemėgo panašiai, kaip ir dabar. Jie retai kada turėjo galimybę susidraugauti su kitais vaikais. Be to, mokiniams būdavo keliami aukšti reikalavimai.
Tobulybės siekimas vis dar tęsiasi
Šiandienė Graikija – viena Europos Sąjungos narių. Todėl dabartinei švietimo sistemai būdingi ir kitoms šalims taikomi reikalavimai. Tačiau Graikijos istorija siekia pačius seniausius laikus. Šalis ne veltui vadinama Vakarų kultūros lopšiu. Tai, kas buvo būdinga Senovės Graikijos švietimo sistemai, aktualu išliko iki pat šių dienų. Pavyzdžiui, svarbus švietimo rezultatų vertinimas, kilęs iš šių dviejų sistemų (labiausiai – Atėnų).
Po įvairių lavinimo variantų prieita prie tikslo, siekiamo ir šiandien. Šis tikslas – tai visapusiškai išsilavinęs žmogus, gebantis ne tik prisitaikyti prie visuomenės, bet ir aktyviai, efektyviai siekti jos gerovės. Tam reikalingas ir intelektinis, ir fizinis pasirengimas. Kitaip nei Senovės Graikijoje, dabar šalies vadovai stengiasi užtikrinti maksimalų švietimo prieinamumą. Mokymasis nuo 6 iki 15 metų amžiaus Graikijoje yra privalomas. Vaikus iš atokiausių kampelių į mokyklą nemokamai veža specialūs autobusai.
Šiuolaikinę švietimo sistemą Graikijoje sudaro septyni etapai. Esama trijų pagrindinių, privalomų etapų. Tačiau yra ir dar keli neprivalomi – pavyzdžiui, vaikų darželiai, priešmokyklinis ugdymas. Pastarasis gali būti pradedamas nuo dviejų su puse metų amžiaus. Į darželį vaikai priimami nuo ketverių metų amžiaus. Sulaukę 15 metų amžiaus mokiniai gali nutraukti arba tęsti ugdymą. Nusprendę mokytis toliau jie imasi aukštesniojo vidurinio ugdymo. Mokslai tęsiami specialiuose licėjuose ir institutuose. Po jų jaunuoliai gali įgyti universitetinį arba neuniversitetinį (technologinį) išsilavinimą.
Graikijoje esama mokyklų, skirtų kitakalbiams vaikams. Daugiausia yra ugdymo įstaigų, kuriose mokiniams dėstoma anglų kalba. Paprastai norint užregistruoti vaikus ugdymui reikia pateikti jų gimimo liudijimą, dokumentus, įrodančius ankstesnį lavinimą (diplomus, pažymas ir panašiai). Žinoma, reikalavimai skiriasi, priklausomai nuo Graikijos dalies ir mokyklų. Todėl planuojantieji ilgalaikes keliones su vaikais turėtų daugiau pasidomėti švietimo sistemos specifika.
Parengė Marina Basangova.
2015.02.14; 02:28
