Pribrendo laikas dekriminalizuoti kai kurias privataus kaltinimo veikas


Print

Seime vykusioje diskusijoje „Privataus kaltinimo instituto Lietuvos teisinėje sistemoje perspektyvos“ nagrinėtos teisinės problemos ir jų sprendimo būdai, susiję su privataus kaltinimo institutu.

Iš 28 Europos Sąjungos šalių šiuo metu privataus kaltinimo institutas įtvirtintas 15 šalių.

Kalbėdamas apie ES šalių patirtį, diskusijos iniciatorius, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas dr. Stasys Šedbaras atkreipė dėmesį, kuriose šalyse veikia ši teisinė norma.

„Privataus kaltinimo institutas yra ypač būdingas bendrosios teisės tradicijos valstybėms, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje privatus kaltinimas ilgą laiką egzistavo kaip vienintelė kaltinimo rūšis ir tik XIX amžiuje buvo papildyta valstybiniu kaltinimu. Kaip rodo Seimo kanceliarijos Parlamentinių tyrimų departamento pateikta medžiaga, privataus kaltinimo Baudžiamąjį procesą reglamentuojančiuose įstatymuose dažniausiai atsisako posovietinės ar buvusios okupuotos šalys, jo nebeliko Estijos, Latvijos, Čekijos, Slovakijos, kitų teisinėse sistemose“, – kalbėjo S.Šedbaras.

Lietuvos Baudžiamajame kodekse yra 11 veikų, dėl kurių galima paduoti skundą privataus kaltinimo tvarka. Tarp jų daugiausiai diskusijų kyla dėl šmeižimo (154 str.) ir įžeidimo (155 str.). Diskusijos dalyviai aptarė valdžios institucijų pateiktas nuomones, Seimo Pirmininkės Loretos Graužinienės 2013 m. įregistruotus dviejų įstatymų pakeitimo projektus, dėl kurių sulaukta kontroversiškų vertinimų. Pasak teisės specialistų, šie teisės aktų pakeitimų projektai parengti skubotai, neįsigilinus į būtinybę išlaikyti teisės normų, reglamentuojančių atsakomybę už tam tikras veikas, sistemiškumą, tad vieni siūlomi pakeitimai sąlygoja teisės normų spragų atsiradimą, kiti – dubliuoja jau egzistuojančias teisės normas.

Savo išvadoje Vyriausybė taip pat nepritarė projektams, nurodydama kelias priežastis, viena jų – Konstitucija tiesiogiai įpareigoja įstatymų leidėją baudžiamuosiuose įstatymuose kriminalizuoti nusikalstamą veiką – šmeižimą. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) yra pasisakęs, kad pastaruosius du dešimtmečius daugelis tarptautinių ir nevalstybinių institucijų ir organizacijų, kurių veiklos sritis susijusi su žmogaus teisių ir laisvių apsauga, iš esmės laikosi veikų, kuriomis kėsinamasi į asmens garbę ir orumą, dekriminalizavimo krypties.

Apibendrinant diskusijos rezultatus konstatuota, jog reikalingi konkretūs sprendimai, nes privataus kaltinimo tema diskutuota ne kartą, tačiau jokių teisės aktų pakeitimų iki šiol nebuvo priimta.

„Šiandien mes neapsiribojome vien diskusijomis dėl šmeižto ir įžeidimo, analizavome visas veikas, dėl kurių taikoma privataus kaltinimo tvarka. Manome, kad skubotų sprendimų nereikėtų priimti, tačiau kai kurias veikas tikrai reikėtų dekriminalizuoti, kai kurias – perkelti į Administracinių nusižengimų kodekso projektą, o dėl liekančių Baudžiamajame kodekse – tobulinti patį privataus kaltinimo institutą, – sakė S. Šedbaras.

Diskusijoje pranešimus skaitė Konstitucinio Teismo teisėjas doc. dr. Pranas Kuconis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai prof. dr. Rima Ažubalytė ir doc. dr. Gintaras Goda, Kauno apygardos teismo teisėjas Olegas Šibkovas, Lietuvos teisės instituto Baudžiamosios justicijos skyriaus mokslo darbuotojas dr. Justas Namavičius, nuomonėmis dalijosi teisingumo ministro patarėjas Vainius Šarmavičius, Žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, Advokatų tarybos narė dr. Liudvika Meškauskaitė, Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Rimvydas Valentukevičius, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto nariai ir biuro darbuotojai, Vidaus reikalų ministerijos, Policijos departamento, Nacionalinės teismų administracijos atstovai, Lietuvos teisininkų draugijos nariai.

2015.02.14; 02:45


Prisijunkite prie diskusijos