Intelektualas iš Talino


Print

„Žmogui, kilusiam iš Niujorko, sunku Rytų Europoje pasijusti kaip namuose, bet yra būdų – tai ir pašnekesys su Estijos prezidentu Ilvesu“, – taip žurnalistas Michaelis Veissas pradeda interviu, išspausdintą "Foreign Policy".

Toomas Hendrikas Ilvesas užaugo Naujajame Džersyje ir angliškai kalba su lengvu šios valstijos akcentu, paaiškina autorius. „Pasibaigus sovietinei okupacijai T.H.Ilvesas grįžo į savo protėvių žemę prie Baltijos jūros. Jis buvo Estijos ambasadorius JAV, du kartus ministras pirmininkas. Dabar antroji jo prezidentavimo kadencija“, – sakoma straipsnyje.

T.H.Ilvesas daro įspūdį žilstelėjusio valstybės veikėjo – europietiško laisvamanio ir „dar laisvesnio kalbant“ žmogaus. 

„Jis pasišaipo iš komunizmo, kandžiai kritikuoja idėjas ir žmones, jei juos nelabai vertina, o paskui leidžiasi į įmantrias Estijos kibernetinio saugumo ir karinės ekspansijos detales“, – rašo autorius. Nūdienos Europoje T.H.Ilvesas – vienas iš nedaugelio lyderių, derinančių socialdemokratinę politiką su proamerikietiškomis pažiūromis, priduria M.Weissas.

T.H.Ilvesas ir M.Weissas kalbėjosi „apie trintį ES, apie tai, kur buvo teisus Donaldas Ramsfeldas, ir apie tai, kodėl Vladimiro Nabokovo knygos žadina nerealizuotos Rusijos nostalgiją“.

T.H.Ilvesas nusistebėjo, kad kai kurie amerikiečiai sudeda daug energijos į Europos Sąjungos kritiką: „Kodėl jūs negaištate laiko autoritariniams kleptokratiniams režimams pulti?“

M.Veisas pabrėžė: „Barako Obamos administracija didžiuojasi, be viso kito, tuo, kad dauguma jos nacionalinio saugumo komandos narių tapo suaugusiais jau po šaltojo karo“. Ryšium su tuo žurnalistas paklausė: „Ar Amerika nebesupranta, kaip tvarkytis su totalitarizmu?“

T.H.Ilvesas atsakė: „Tarp autoritarizmo ir kolektyvinės nuosavybės buvo ryšys, bet jis nebūtinas. Šiandien mes aplinkui pastebime, kaip oligarchinis elitas visapusiškai priima kapitalizmą, bet kontroliuoja gyventojus autoritariniais metodais“.

„Kaip manote, kur klysta Amerika, kai sprendžia apie Vladimiro Putino Rusiją?“ – paklausė žurnalistas.

T.H.Ilvesas pabrėžė: „Nemanau, kad Amerika iš tikrųjų klysta, kai žiūri savo rakursu: amerikiečiai visiškai adekvačiai vertina sąlyginį politinių žaidėjų reikšmingumą. Tiesą sakant, problema ta, kad kita šalis puola į didybę, nori būti tokia pat svarbi, kaip JAV. Yra toks rusiškas žodis „uvaženije“ – „pagarba“. Vienintelė analogija, kurią galiu parinkti, tai sąvoka „dissing“ („šmeižti“, „elgtis šiurkščiai“ – angl.), – sako T.H.Ilvesas. – Kremlius mano: „Mūsų negerbia“. Taigi, jeigu jūsų 140 mln. gyventojų turinti šalis, visiškai nepatraukli masėms, o jūs stojate prieš šalį su 310 mln. gyventojų, kuri nori visur projektuoti jėga, jūs dedate viltis į „kliūčių faktorių“. Jūs galite daryti kliūtis Sirijoje, JTO Saugumo Taryboje, dėl skrydžių virš Guamo“.

M.Veisas priminė, kad T.H.Ilvesas – didelis V.Nabokovo gerbėjas.

Prezidentas pažymėjo: „V.Nabokovas man simbolizuoja alternatyvą tam, kuo virto Rusija, kadetišką, demokratinį kelią, kuriuo Rusija nenuėjo. Štai kodėl aš labai aktyviai prieštarauju, kai koks nors autoritarinis lyderis sako: „Mūsų kitokia kultūros tradicija, o tai reiškia, kad Vakarų demokratija mums netinka“. Pasak T.H.Ilveso, Estijos patirtis įrodo, kad galima išbūti 50 metų SSSR sudėtyje, o paskui įgyti geriausią laisvę ir liberalią demokratiją.

Ar ginčydavotės Estijoje sovietiniais laikais, kaip geriau priešintis okupacijai? – paklausė žurnalistas.

T.H.Ilvesas atsakė: „Buvo argumentas „aš graužiu juos iš vidaus“, tai argumentas tų, kurie įstodavo į komunistų partiją. Arba argumentas „aš neturiu reikalų su ta visuomene“. Aš noriu įsteigti naują ordiną, vabalo – kinivarpos, ir apdovanoti juo visus komunistus, kurie žlugus komunistiniam režimui sakė: „O aš tai apskritai jį graužiau iš vidaus“.

Nuotraukoje: Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas.

Šaltinis: Foreign Policy

2013.06.25


Prisijunkite prie diskusijos