Naujas Japonijos nacionalinės gynybos planas rizikuoja sustiprinti įtampą Azijoje, rašo Guidas Santevekis laikraštyje Corriere della Sera.
„Japonijos vyriausybė priėmė naują nacionalinės gynybos planą. 2014–2019 metais Tokijas užpirks Jungtinėse Amerikos Valstijose tris bepiločius, 28 naikintuvus F–35A, 17 vertikalaus pakilimo ir nusileidimo lėktuvų Osprey, bus pastatyti 5 eskadriniai minininkai karinėms jūrų pajėgoms, kartu ir dvi sistemos Aegis kovai prieš balistines raketas, ir 6 povandeniniai laivai. Kai tie koviniai vienetai bus perimti apsiginklavimui, Japonijos KJP turės 54 eskadrinius minininkus ir 22 povandeninius laivus, o KOP – 280 kovinių lėktuvų“, – sakoma straipsnyje.
„Numatyta 24 trilijonai jenų (180 mlrd. eurų) išlaidų, padidinant karinį biudžetą nuo 2,6 iki 5 procentų, atsižvelgiant į jenos silpnėjimą, susijusį su Sindzo Abe vyriausybės antikrizine ekonomine politika“, – tęsia autorius. Pasak premjero, naujoji strategija – ne atsitraukimas nuo Japonijos pacifizmo ir griežtos nacionalinių ginkluotųjų pajėgų gynybinės koncepcijos. „Mes tik norime, kad mūsų užsienio politika ir saugumas būtų aiškūs ir skaidrūs ir šaliai, ir išoriniam pasauliui“, – pareiškė premjeras.
„Tačiau kariniai analitikai iškart pabrėžė, kad užperkama ginkluotė, konkrečiai – povandeniniai laivai ir lėktuvai Osprey, galintys gabenti desantininkus į operacijų vietą, yra karingas signalas Kinijai, pretenduojančiai į Senkaku salas. Vakar priimtame plane kalbama apie jūrų pėstininkų brigados sukūrimą pagal amerikietišką pavyzdį. Bet ir Kinijos Nacionalinio išsivadavimo armija leidžia daug lėšų savo karinių oro pajėgų ir karinio jūrų laivyno stiprinimui: plius 10,6 proc. šiemet“, – praneša straipsnio autorius.
Tokioje įtemptoje atmosferoje Japonijos spauda gvildena įvairius karinius scenarijus.
„Kinijos ir Japonijos karas prasidės sausį“, – rašė praėjusią savaitę Mainichi Shimbun, vienas iš skaitomiausių šalyje laikraščių. Savaitraštis Shukan Gendal prognozuoja, kad Kinija bandys įvesti jūrų blokadą super tanklaiviams, plaukiantiems į Japoniją, ir kaip blogiausią variantą – užgrobti ar užpulti civilinį lėktuvą ore virš Senkaku, perduoda korespondentas.
„Japonijos premjeras per pastaruosius mėnesius paruošė dirvą Japonijos ne tik kaip ekonominės, bet ir kaip karinės–politinės valstybės atgimimui. Nuo ateinančio mėnesio jo žinioje bus Nacionalinio saugumo taryba iš 50 žmonių, iš kurių pusė – kariškiai. Vyriausybė taip pat pritarė Valstybės paslapties įstatymui. Analitiko Tobias Hariso nuomone, ministras pirmininkas darbuojasi, kad iš įstatymų leidimo vadybininko taptų vyriausiuoju kariuomenės vadu. Pekinas, savo ruožtu, kaltina Abę tuo, kad jis žaidžia „didžiavalstybinę politiką“, – rašo straipsnio autorius.
Šaltinis: Corriere della Sera
2013.12.21
