Interviu su buvusiu FTB agentu, demaskavusiu Robertą Hanseną


Print

Tikriausiai mūsų skaitytojams nereikia smulkiai pasakoti, kas buvo Robertas Hansenas. Šis amerikietis daug metų dirbo JAV federalinių tyrimų biure (FTB).

FTB vadovybei ilgokai atrodė, kad R.Hansenas – sąžiningas, perspektyvus agentas. Tačiau pasirodė, kad R.Hansenas dar Šaltojo karo laikais nutarė bendradarbiauti su Sovietų Sąjungos slaptosiomis tarnybomis. Ir savo išdavikišką veiklą tęsė net po SSRS subyrėjimo. Tiksliau tariant, už solidžius piniginius apdovanojimus slaptą informaciją jis teikė ir Rusijos slaptosioms tarnyboms.

R.Hansenas šiandien įkalintas viename iš geriausiai saugomų JAV kalėjimų. Amerikos kontržvalgyba išsiaiškino, kokias paslaptis R.Hansenas perdavė Maskvai. Daugmaž įvertinta žala, kurią padarė šis išdavikas.

Tačiau niekas, deja, iki šiol taip ir nesuprato, kas gi iš tiesų R.Hanseną pastūmėjo išduoti savo valstybę. Pats R.Hansenas kalbėti šia tema kategoriškai atsisakė.

Šiandien apie Roberto Hanseno išdavikišką veiklą ir jo demaskavimą Amerikoje susuktas meninis, tačiau tikrovę labai tiksliai atkartojantis filmas. Į “Agentūra.ru” klausimus atsako Erikas O’Neilas, buvęs FTB darbuotojas, demaskavęs Robertą Hanseną ir tapęs pagrindiniu to filmo herojaus prototipu.

Jungtinėse Amerikos Valstijose filmo Breach (Nutekėjimas, Išdavystė) premjera įvyko šių metų vasario mėnesį, ir jo autoriai, atrodo, tokio didelio pasisekimo nesitikėjo. Beveik be jokios reklamos kelias savaites jis tapo vienu žiūrimiausių filmų. Tai filmas apie FTB darbuotoją Robertą Hanseną, du dešimtmečius teikusį slaptą informaciją Sovietų Sąjungai, o paskui ir Rusijai.

Filmo režisierius – Bilas Rėjus. Jo darbas “Stiveno Glaso afera” – apie žurnalistą,  savo publikacijose klastojusį dokumentus. Hanseną vaidina Krisas Kuperis (“Gražuolė amerikietiškai”), o Eriką O’Neilą – Rajanas Filipas, labai panašus į prototipą. Filmo biudžetas – 37 milijonai dolerių. Vien tik Jungtinėse Valstijose nuo vasario 16-osios jau surinkta 33 mln. dolerių. Tikimasi, kad Rusijoje premjera įvyks šių metų liepos 5 dieną

Robertas Hansenas buvo suimtas beveik prieš šešerius metus. Vargu ar šią juostą apie save jis pamatys, nes bausmę atlieka “Supermaks” kalėjime Kolorado valstijoje, kur kalinami patys pavojingiausi šalies nusikaltėliai. Amerikos specialiųjų tarnybų analitikai niekaip negali suprasti, kodėl jis ryžosi tokiam nusikaltimui. Maskvai Hansenas pats pasiūlė savo paslaugas, o už šnipinėjimo veiklą uždirbtų pinigų (apie pusantro milijono dolerių) nešvaistė, skyrė jų labdarai, dėvėjo vis tą patį tamsiai pilką kostiumą, nemokėjo kredito mokesčio už įsigytą namą.

Visi filmo herojai neišgalvoti. Erikas O’Neilas (Filipas) pasiunčiamas dirbti į FTB pas žinomą ir labai vertinamą analitiką Hanseną (Kuperis) padėjėju. Jaunas specialistas, žinoma, labai patenkintas, tačiau netrukus sužino, kad jo šefas įtariamas šnipinėjimo ryšiais su KGB. O’Neilo užduotis – ne semtis patirties iš profesionalo, o jį demaskuoti. Bilas Rėjus ėmėsi šio darbo todėl, kad, kaip jis sako, “man patinka narplioti istorijas, susijusias su apgaule”. Apie Hanseną jis sako: šis žmogus buvo nepaprastai prieštaringas, padarė didžiulės žalos savo šaliai.

Šio filmo iniciatorius buvo Erikas O’Neilas, ir buvusieji jo darbdaviai šį sumanymą vertino palankiai. Buvęs FTB agentas mielai bendravo su Holivudo žvaigždėmis, talkino jiems filmavimo metu. Į filmavimo aikštelę jis net atsinešė Hanseno rašiklį, kurį turėjo pasilikęs atminčiai.

Kada pradėjote dalyvauti kuriant šį filmą?

Viskas prasidėjo nuo to, kad mano brolis Deividas O’Neilas pasiūlė sukurti filmą, remiantis šia istorija. Mes parašėme pirmą scenarijaus variantą ir parodėme  kino scenaristams (Adamui Meizrui ir Bilui Rotko). Jau keturiese nuvykome į Holivudą. Šį scenarijų pardavėme kompanijai “Outlaw Entertainment”, o pastaroji darbui pasitelkė žinomą režisierių Bilą Rėjų. Drauge su juo šiek tiek pakeitėme scenarijų, o po to filmo ėmėsi kompanija “Universal Studios”. Taigi filmas buvo sukurtas pirmiausia mano brolio ir mano pastangomis. Tada aš jau nedirbau FTB.

Tarp filmo herojų yra ir jūsų šeimos narių – Džuliana Oneil ir Džonas Oneilas. Žvalgybinės operacijos metu, kai buvo demaskuojamas Hansenas, apie tai jie ką nors žinojo?

Ne, mano žmona ir mano šeima apie tai sužinojo tik tada, kai Hansenas buvo suimtas, tik tada man buvo leista jiems viską papasakoti.

Jūs labai gerai įvertinote aktorių Kriso Kuperio ir Rajano Filipo darbus. Ką jūs jautėte? Ir tada, kai su jais kūrėte filmą, ir tada, kai vertinote gatavą produktą: štai tas vaikinas vaidina mane?

Kuperis ir Filipas talentingi aktoriai, ir mes labai susidraugavome dar iki filmavimo. Aš dirbau ir su Krisu, stengiausi padėti jam suprasti Hanseną, juk šie vyrai niekada nebuvo susitikę. Rajenui aš leidau mane pažinti kuo geriau, jis turėjo galimybę mane stebėti, klausti. Keistai jaučiausi matydamas, kaip Holivudo aktorius mane vaidina kine. Aš jį labai gerbiu ir kaip aktorių, ir kaip žmogų, mes tapome draugai. Jam aš nepatarinėjau, mes tiesiog bendravome, laiką leidome drauge. Reikėjo didelio pasitikėjimo, kad šis vaidmuo būtų sukurtas toks, kokį turime.  Daugybė žmonių pasaulyje žiūrės filmą, matys Rajeną ir manys, kad tai Erikas Oneilas. Iš tiesų jie matys mane, ir aš jausiuosi pamalonintas.

Ką jūs manote apie netikėtą filmo populiarumą? Juk šaltasis karas seniai baigėsi, ir šiandien mūsų šalys sprendžia visai kitas problemas.

Aš labai džiaugiuosi, kad filmas populiarus. Tikiuosi, daugelis dar prisimena šaltąjį karą, ir to pakanka, kad ši istorija vis dar būtų aktuali. Tačiau, šiaip ar taip, filmas ne apie šaltąjį karą, o apie Hanseną. Ne apie susirėmimą su blogaisiais rusais ir geraisiais amerikiečiais, o apie vidinę korupciją ir išdavystę Jungtinėse Amerikos Valstijose, apie tai, kaip amerikietis išdavė Ameriką, apie tai, ką darė FTB, kad jį demaskuotų.

Jūs pats sau bandėte atsakyti į klausimą, “kodėl jis taip pasielgė”? Filmas į šį klausimą taip ir neatsako.

Filmas į šį klausimą neatsakė todėl, kad atsakymą žino tik Hansenas, o jis taip ir nepasakė, “kodėl”. Filmas labai istoriškas, ir būtų siaubinga, jeigu mes atsakymą “kodėl” būtumėm sugalvoję tik todėl, kad norėtumėm pataikauti auditorijai. Aš manau, Hansenas šnipinėti pradėjo dėl pinigų, o paskui šį darbą tęsė, nes galėjo jaustis reikšmingas ir gerbiamas žmogus (SSRS, o paskui ir Rusijoje). Hansenas turėjo polinkį šnipinėti. Panašiai kai kurie žmonės vartoja daug alkoholio arba daug rūko ir nepajėgia liautis.

Papasakokite apie save išėjus iš FTB. Jūs iš tiesų pasilikote sau Hanseno rašiklį? Jūs gavote atlyginimą už dalyvavimą šioje operacijoje?

Iš FTB aš išėjau gegužės mėnesį, maždaug po keturių mėnesių nuo operacijos pabaigos. Šiandien aš – stambios daugianacionalinės juridinės kompanijos patikėtinis. Aš iš tiesų pasilikau sau atminčiai Hanseno rašiklį. Filmo scena, kai aš klausiu, ar galiu pasilikti rašiklį sau, yra tikroviška. Ne, aš negavau jokio vyriausybinio apdovanojimo. Aš tiesiog tarnavau savo šaliai ir dirbau savo darbą.

Pagal www.agentura.ru publikaciją parengė Gintaras Visockas.

Nuotraukoje: Su Kremliaus slaptosiomis tarnybomis bendradarbiavęs FTB agentas Robertas Hansenas.

2011.03.17


Prisijunkite prie diskusijos