Malkolmas Mageridžas (Malcolm Muggeridge, 1903–1990) – britų rašytojas ir žvalgas. Didžiąją antrojo pasaulinio karo dalį M.Mageridžas ištarnavo saugumo lauko tarnyboje (karinėje policijoje).
Kartą jam teko atlikti paties Didžiosios Britanijos imperijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo viršininko generolo sero Edmundo Aironsaido (Edmund Ironside) operatyvinį patikrinimą.
1940 metais E.Aironsaidas, simpatizavęs fašizmui, buvo atleistas iš užimamų pareigų. M.Mageridžas taip pat buvo oficialus kaltinimo liudytojas (tiesa, tik uždarame posėdyje) Amerikos diplomatinės tarnybos darbuotojo Tailerio Kento, apkaltinto pažeidus valstybinės paslapties įstatymą, ir rusų fašistės Anos Volkovos byloje. Vienas iš M.Mageridžo bendradarbių buvo ir Haroldas (Kim) Filbis.
M.Mageridžas, išgarsėjęs kaip kandus ir ciniškas satyrikas, išjuokęs kai kuriuos anglų gyvenimo aspektus, tiesiog mėgavosi tuo, ką jis regėjo dirbdamas specialiosiose tarnybose. „Žvalgyba be slaptumo – tai tas pats kas mišios be parėdų ar spiritizmo seansas prie ryškios šviesos. Slaptumas žūtbūtinai reikalingas, nepriklausomai nuo to, ar jis pasitarnauja konkrečiam tikslui, ar ne“, – rašė jis.
Mozambike, kur M.Mageridžas pradėjo savo karjerą, jis organizavo vieno prekybos laivo kapitono, kurio laivas turėjo jūroje susitikti su Vokietijos povandeniniu laivu ir perduoti jam geriamo vandens atsargų bei maisto, sulaikymą. Povandeninį laivą vėliau pavyko užgrobti, vėliau rašė M.Mageridžas.
Jis taip pat tarnavo Alžyre, Italijoje ir Prancūzijoje. Kai pastaroji buvo išlaisvinta, jis sugaišo daug laiko, kad įtikintų prancūzus, jog kai kurie iš vadinamųjų kolaborantų iš tikrųjų buvo Didžiosios Britanijos žvalgybos agentai, išnaudoję savo ryšius su okupacine valdžia savo žvalgybinei veiklai pridengti.
M.Mageridžas taip pat dalyvavo nagrinėjant anglų rašytojo P. G. Vudhauzo (P. G. Wodehouse), išjuokusio aukščiausius Britanijos visuomenės sluoksnius, bylą. Karo metais P.G.Vudhauzas gyveno višistinėje Prancūzijoje, o paskui buvo išvežtas į Vokietiją ir dalyvavo radijo laidose iš Berlyno. Tuo pagrindu po karo jis buvo apkaltintas talkininkavimu priešui.
Ir nors P.G.Vudhauzas nerašė romanų apie šnipinėjimą, jo satyrines knygas Vokietijos žvalgyba vertino rimtai. Slaptus agentus, siunčiamus į Didžiąją Britaniją, orientuodavo į P.G.Vudhauzo knygas, pasikliaujant, kad viskas jose – tiesa. Kartais būdavo net juokinga: vienas vokiečių šnipas, pasiųstas į Angliją, buvo aprėdytas trumpais getrais.
2013.08.25
