Visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt skelbia naują pluoštą informacijos apie sensacingiausias, įsimintiniausas, skandalingiausias žvalgybines operacijas, įėjusias į pasaulio žvalgybų istoriją.
Vyskupas Edvardas Vilesas (Edward Willes, 1694 – 1773) – Didžiosios Britanijos kriptografas, pakeitęs Džoną Volisą ir jo anūką Viljamą Vlenkou Anglijos dešifruotojo poste. Kaip ir Dž.Volisas, Edvardas Vilesas buvo šventikas.
Tačiau jis, skirtingai nuo pirmojo, kriptografo paslaugas teikė Karūnai išimtinai siekdamas bažnytinės karjeros, ir tai jam sekėsi kuo puikiausiai. Jis tapo Bato ir Velso vyskupu. Jis sugebėjo iššifruoti Ročesterio vyskupo Frensio Aterberio korespondenciją ir atskleidė, kad šis prisidėjęs prie valstybinio sąmokslo, kurio dalyviai siekė atstatyti Anglijoje Stiuartų dinastiją.
Kriptografas būgštavo, kad kai jis apie tai darys pranešimą Lordų rūmams, jam teks tuo pačiu atskleisti savo unikalaus amato techniką. Jo laimei, rūmuose buvo pabalsuota ir pritarta sprendimui, kad „dešifruotojui draudžiama uždavinėti bet kokius klausimus, jei atsakymai į juos gali atskleisti dešifravimo meno paslaptis“. F.Aterberis buvo nuteistas ir išvarytas iš Anglijos.
1942 metais E.Vileso darbą tęsė jo sūnus, pradėjęs eiti dešifruotojo pareigas.
XXX
Alfredas Cigė – dėstytojas iš Rytų Vokietijos, atvykęs į Jungtines Amerikos Valstijas pagal kultūrinių mainų programą ir 1983 metais suimtas apkaltinus šnipinėjimu. Šnipinėjimu jis apkaltintas, kai rinko informaciją apie JAV KJP. Pripažinęs savo kaltę pagal aštuonis kaltinimo punktus, A.Cigė buvo nuteistas kalėti, bet 1985 metų birželio 11-ąją dieną buvo paleistas pagal Jungtinių Amerikos Valstijų ir VDR apsikeitimo šnipais programos sąlygas.
Susipažinęs su Amerikos „šnipinėjimo įstatymais“, A.Cigė per savo teismo procesą tvirtino, kad kaip VDR pilietis, rinkęs slaptą medžiagą būdamas Meksikoje, negali būti persekiojamas Amerikoje.
Atsakydamas teismas tegalėjo pareikšti, kad JAV Kongresas planuoja pataisas „šnipinėjimo įstatymuose“, pagal kurias bus teisiama už visus šnipinėjimo veiksmus, įvykdytus užsienyje, jeigu bus kalbama apie Amerikos paslapčių vagystę.
XXX
A.Tkačenka – sovietų diplomatas Vašingtone, palaikęs ryšį su Džonu Vokeriu (Jon Walker) 1985 metų gegužės 19-ąją, tą dieną, kai pastarasis buvo suimtas, apkaltinus jį šnipinėjimu.
Tą vakarą A.Tkačenka, dirbęs sovietų ambasados priedangoje trečiuoju sekretoriumi, turėjo surengti su Dž.Vokeriu įprastą operaciją slaptavietėje Pulsvile, Merilendo valstijoje. FTB bendradarbiai, laukę prie slaptavietės, pamatė A.Tkačenką, kuris kartu su žmona ir vaiku (kaip „stogu“) atvažiavo tenai automobiliu su ambasados numeriais.
Dž.Vokeris numetė skardinę nuo gėrimo „7-Up“ iš anksto sutartoje vietoje. Tai buvo signalas, kad į slaptavietę šalia iš anksto numatyto medžio padėta įprastinė porcija informacijos. Pamatęs skardinę, A.Tkačenka turėjo nueiti prie slaptavietės, paimti paketą ir palikti Dž.Vokeriui atlygį.
Bet FTB bendradarbiai paėmė skardinę kaip įkaltį, ir A.Tkačenka, jos nepamatęs, išvažiavo be nieko. O Dž.Vokeris, nežinodamas, kad slaptavietė atskleista, paliko ten šiukšlių maišą, prikištą slaptų dokumentų. FTB bendradarbiai paėmė paketą ir suėmė Dž.Vokerį, vos tik jis grįžo į motelį.
A.Tkačenka, jo žmona ir dvi dukros paliko JAV gegužės 23 dieną. Jie išvyko taip skubėdami, kad, pagal nuogirdas, jų bute ant viryklės liko nebaigti ruošti mėsainiai.
XXX
Meiras Tubianskis – izraelietis, apkaltintas šnipinėjimu Didžiosios Britanijos naudai.
Britanijos inžinerinės kariuomenės majoras M.Tubianskis Antrojo pasaulinio karo metais tapo Izraelio armijos karininku tuoj po to, kai 1948 metais buvo sukurta nepriklausoma žydų valstybė.
Tų pačių metų birželio 30-ąją, pirmą dieną būdamas Izraelio karinės žvalgybos vado poste, Iseris Be‘eris (Iser Be’eri) apkaltino M.Tubianskį išdavyste ir įsakė jį suimti. Kapitonas stojo prieš neteisėtą „lauko teismą“ (Be’erio išsireiškimas), buvo pripažintas kaltu dėl šnipinėjimo ir vietoje sušaudytas.
Įkalčiai M.Tubinskiui buvo labai jau netiesioginiai, ir 1949 metais jis buvo reabilituotas po mirties, jam grąžintas karinis laipsnis, o palaikai perlaidoti su visa karine pagarba.
1948 metų gruodį karinis tribunolas pripažino Iserį Be’erį kaltu dėl neplanuoto nužudymo (kitoje byloje), ir jis buvo pašalintas iš ginkluotųjų pajėgų. 1949 metais jis vėl buvo suimtas ir teisiamas jau už A.Tubianskio nužudymą.
Iseris Be’eris vėl buvo pripažintas kaltas ir nuteistas… vieną dieną kalėti! Teismas atsižvelgė į jo „ištikimą tarnybą Izraelio labui“.
XXX
Hocumis Odzakis (1901 – 1944) – japonų rašytojas, žurnalistas ir šnipas. Hocumis Odzakis buvo sovietų žvalgo Richardo Zorgės vyriausiasis padėjėjas.
Hocumis Odzakis gimė Tokijuje, bet užaugo Formozoje (Taivanyje), kur jo tėvas buvo laikraščio redaktorius. 1925 metais baigęs Tokijo imperatoriškąjį universitetą, H.Odzakis įsidarbino sostinės laikraštyje „Asahi Shimbun“.
1927 metais jis perėjo į „Osaka Asahi“, o po poros metų tapo laikraščio korespondentu Šanchajuje. Ten 1930 metais jis ir susipažino su Richardu Zorge. Kai 1933 metais sovietų šnipas atvažiavo į Japoniją, apsimetęs vokiečių žurnalistu, H.Odzakis atnaujino su juo pažintį.
H.Odzakis buvo vienas iš pagrindinių japonų atstovų Ramiojo vandenyno baseino valstybių institute, atidarytame 1936 metais Josemito nacionaliniame parke Kalifornijoje. Po metų jis tapo ministro pirmininko aukštos politinių patarėjų komisijos nariu. Galėdamas prieiti prie slaptos informacijos, jis ją perduodavo R.Zorgei, nes laikėsi nuomonės, kad esama valstybinė politinė santvarka turi būti sunaikinta Japonijos labui.
1941 metų spalio 14 dieną jis buvo suimtas, 1943 metais stojo prieš teismą, apkaltintas tėvynės išdavyste, ir nuteistas mirti. 1944 metų lapkričio 7 dieną jis su R.Zorge buvo pakarti.
2012.10.18
