Rafaelis Eitanas – Izraelio žvalgybos bendradarbis ir vienas iš vadovų, beje, kuravęs amerikiečio šnipo Džonatano Džėjaus Polardo (Jonathan Jay Pollard) veiklą.
Rafaelis Eitanas gimė Palestinoje, Rusijos žydų šeimoje, tenai emigravusioje 1922 metais. Dar vaikystėje kartą su motina nuėjęs į kino teatrą žiūrėti trilerio apie šnipus, jaunasis R.Eitanas jai pasakė: „Aš noriu būti toks pat žvalgas, kaip Mata Hari!“
Būdamas vos 12 metų Eitanas įstojo į pogrindinės žydų armijos „Hagana“ gretas. Vėliau jis tarnavo diversiniame padalinyje „Palmach“. Per Antrąjį pasaulinį karą ir po jo (iki Izraelio valstybės susikūrimo 1948 metais) jis dalyvavo slaptose operacijose nelegaliai įvežant žydus pabėgėlius į Palestiną. Situaciją komplikavo tai, kad anglai, valdę ten pagal Tautų Lygos mandatą, kažkuriuo momentu beveik visiškai uždraudė žydų imigraciją.
Tai buvo padaryta pataikaujant Palestinos arabų diasporai. R.Eitanas taip pat buvo prisidėjęs prie Britanijos radarų stoties susprogdinimo ant Karmelio kalno. Po tos operacijos jis buvo pramintas „Rafi-susmirdėliu“ (kad prisikapstytų iki radarų, jam teko ilgai šliaužti kanalizacijos vamzdžiu). 1948 metų gegužės 15 dieną, jau kitą dieną po savarankiškos žydų valstybės – Izraelio – paskelbimo, jis buvo sužeistas. Per karą už nepriklausomybę (1948 – 1949) R.Eitanas tarnavo armijoje.
Po karo R.Eitanas užsiėmė gyvulininkyste, bet jau po pusmečio įsidarbino žvalgybinėje organizacijoje (vėliau pavadintoje Mosadu – MOSSAD), o dar vėliau perėjo į Vidaus saugumo ir kontržvalgybos valdybą (Šin Bet / Shin Bet). Šeštojo dešimtmečio pabaigoje jis jau išsitarnavo iki Šin Bet Operacijų skyriaus viršininko pareigų. Tarp jo to meto laimėjimų verta paminėti ministro pirmininko Dovydo Ben Guriono (David Ben Gurion) patarėjo, papulkininkio Izraelio Bejero (Israel Beer) bylą. R.Eitanas demaskavo jį kaip sovietinį šnipą.
1960 metų gegužę R.Eitanas atliko savo narsiausią žygdarbį. Būdamas bendroje Mosado ir Šin Beto grupėje, jis pagrobė Argentinoje nacistų karinį nusikaltėlį Adolfą Eichmaną. Jį nelegaliai pergabeno į Izraelį ir perdavė teismui. A.Eichmanas buvo pripažintas kaltu ir pakartas. Dalyvavimas šioje operacijoje padarė R.Eitaną nacionaliniu didvyriu.
1963 metais jis persivedė į Mosadą (tokie perėjimai Izraelio specialiosiose tarnybose buvo įprastas dalykas) ir dalyvavo vokiečių mokslininkų–raketininkų bei inžinierių, dirbusių su Egipto karinėmis programomis, bauginimo kampanijoje. Tuo metu, R.Eitano tvirtinimu, jis padėjo Izraeliui užmegzti pirmuosius kontaktus su Egipto prezidentu Gamaliu Abdel Naseru (Gamal Abdel Nasser). Esama žinių, kad R.Eitanas taip pat vadovavo Izraelio „keršto būriui“, kuris ieškojo ir likviduodavo „Juodojo rugsėjo“ kovotojus iš Palestinos Išsivadavimo Organizacijos (PIO), nužudžiusius 11 Izraelio sportininkų per Olimpines žaidynes Miunchene 1972 metais.
Tais pačiais 1972 metais R.Eitanas išėjo iš Mosado po to, kai jį apėjo ir nepaskyrė šios žinybos direktoriaus pareigoms. Grįžęs į verslą, R.Eitanas išbandė keletą įvairių užsiėmimų, tarp jų ir tropinių žuvų auginimą, tačiau reikalai jam nesiklostė, ir 1978 metais jis grįžo į valstybės tarnybą. Ministras pirmininkas Menachemas Beginas (Menachem Begin) paskyrė jį savo patarėju kovai su terorizmu. Tose pareigose jis organizavo ir surengė keletą sėkmingų operacijų.
Be to, 1981 metais jam buvo pavesta vadovauti agentūrai Lakam, veikusiai Gynybos ministerijos sudėtyje. („Lakam“ – pavadinimo ivrito kalba „ha-Lishka le-Kishrei Mada“ – „mokslinių ryšių biuras“ akronimas). Lakam susikūrė kaip ypač slapta techninės žvalgybos agentūra, neatskaitinga nei karinei AMAN, nei kokioms nors kitoms Izraelio specialiosioms tarnyboms.
Tokiu būdu R.Eitanas vienu metu užėmė du postus žvalgyboje: kaip patarėjas kovoje su terorizmu jis buvo tiesiogiai pavaldus premjerui, kaip Lakam viršininkas – gynybos ministrui.
1984 metais, kai Džonatanas Polardas, dirbęs civiliu specialistu JAV jūrų žvalgyboje (tiksliau, karinėje jūrų kriminalinėje tardymo tarnyboje), pasiūlė izraeliečiams pardavinėti slaptą informaciją, ryšiams palaikyti jis buvo perduotas Lakamui.
Tų pačių metų lapkritį R.Eitanas asmeniškai susitiko su Dž.Polardu ir jo sužadėtine Ana Henderson Paryžiuje. Izraeliečiai svetingai priėmė amerikiečius savo sąskaita ir net apmokėjo Dž.Polardo dovaną Anai (žiedą už 10 000 dolerių). 1985 metais amerikiečiai vėl susitiko su R.Eitanu, bet tą kartą jau Izraelyje. R.Eitano susidomėjimas Dž.Polardu, galimas dalykas, iš dalies paaiškinamas jo noru parodyti Lakamo pranašumą prieš Mosadą.
1985 metų lapkričio 21 dieną, kai Dž.Polardas ir jo žmona buvo suimti, Amerikos teisingumo ministerijos atstovas pareiškė, kad jų „kuratorius“ buvo R.Eitanas. Dėl triukšmingo skandalo, kurį sukėlė Dž.Polardo byla, Lakamas 1986 metais buvo oficialiai išformuotas, o R.Eitanas paskirtas valstybinės chemijos kompanijos vadovu.
Nepaisant Dž.Polardo bylos, izraeliečiai R.Eitaną laiko žymiausiu žvalgu ir savo nacionaliniu didvyriu (tokios pat nuomonės laikosi net jo kritikai).
Nuotraukoje: Rafaelis Eitanas (Rafael Eitan).
2012.06.06
