Julianas Assange‘as surengė tikrą rugsėjo 11-ąją visai pasaulio diplomatijai


Print

JAV valstybės departamento ir ambasadų užsienyje susirašinėjimo paskelbimas, kurį pradėjo WikiLeaks, sudavė neregėtą smūgį Amerikos diplomatijai. Paviešinti pasaulio lyderių vienas kito vertinimai ir konfidencialių pokalbių atpasakojimai, neskirti svetimoms ausims, gali turėti visiškai nenuspėjamų padarinių globaliniais mastais. Vienu iš tokių gali tapti ryškus situacijos paaštrėjimas dėl Irano, kuris, sprendžiant iš valstybės departamento dokumentų, jau turi raketų, galinčių nuskristi iki Vidurio Europos ir Maskvos (…). „Diplomatijai tai prilygsta rugsėjo 11-ajai, – apie vakarykščią WikiLeaks publikaciją atsiliepė Italijos URM vadovas Franco Frattini (…). Ši publikacija neabejotinai užtemdys ankstesnius WikiLeaks demaskavimus apie karus Afganistane ir Irake (…)“.

Jei po dviejų pirmųjų WikiLeaks publikacijų iš Vašingtono jau skambėjo raginimai areštuoti ir perduoti teismui tinklalapio steigėją Julianą Assang‘ą, tai po vakarykščio sprogimo linkintieji blogo ragino vos ne linčiuoti žurnalistą. „WikiLeaks veiksmai kelia grėsmę visai kolektyvinio tarptautinio saugumo sistemai, – pareiškė senato Nacionalinio saugumo komiteto vadovas Jozefas Libermannas. – Aš primygtinai raginu Obamos administraciją – savarankiškai arba su kitų pasaulio valstybių pagalba – panaudoti visus legalius metodus ir uždaryti WikiLeaks iki tol, kai tinklalapis padarys dar daugiau žalos, publikuodamas naujus dokumentus“.

Kongreso narys respublikonas Peteris Kingas pasisakė dar griežčiau. Jis pareikalavo pripažinti WikiLeaks „teroristine organizacija“. „WikiLeaks kelia aiškų pavojų JAV nacionaliniam saugumui, – pareiškė politikas. – Aš primygtinai raginu valstybės departamentą kartu su prezidento administracija panaudoti visus JAV vyriausybei prieinamus puolimo instrumentus, kad būtų užkirstas kelias kenkėjiškiems WikiLeaks veiksmams ateityje“.

Manoma, kad Julianas Assange‘as šiuo momentu slapstosi Didžiojoje Britanijoje. Priminsime, kad neseniai Švedija paskelbė jo tarptautinę paiešką, kaltindama išžaginimu ir seksualiniais priekabiavimais. O vakar sužinota, kad baudžiamąją bylą WikiLeaks steigėjui jau artimiausiu metu gali atversti ir jo gimtosios Australijos valdžia.

Laikraštis The Washington Post, cituodamas Australijos generalinį prokurorą Robertą Makkelandą, pranešė, kad šios šalies teisėsaugos organai inicijavo tyrimą, ar WikiLeaks teisėtai išviešino tūkstančius slaptų dokumentų. Jeigu prokuratūra prieis prie išvados, kad savo veiksmais Julianas Assange‘as pažeidė Australijos įstatymus, jam bus pateikti oficialūs kaltinimai. Žurnalistai paklausė prokuroro, ar atitinka tikrovę spaudoje pasirodžiusi informacija, kad JAV valdžia nusiuntė Australijai užklausimą dėl Australijos paso anuliavimo ponui Assange‘ui. Robertas Makkellandas išsisukinėdamas atsakė, kad Australija svarsto keletą galimybių, kaip reaguoti į susiklosčiusią situaciją.

lenta.ru, 2010 12 01, tvirtina, kad “Interpolas paskelbė WikiLeaks steigėjo paiešką“ („Интерпол объявил в розыске основателя WikiLeaks“). Tarptautinė kriminalinės policijos organizacija (Interpolas) išdavė arešto orderį suimti australą Julianą Assange‘ą, WikiLeaks tinklalapio steigėją, kuris specializuojasi slaptų valstybės žinių paviešinime. Apie tai praneša France-Presse agentūra. Interpolo sprendimu Assange‘o byloje išleistas vadinamasis „raudonasis pranešimas“, pagal kurį šalys – organizacijos narės privalo suimti įtariamąjį jam pasirodžius jų teritorijoje. Jeigu tikėtinas nusikaltėlis bus sulaikytas, jam gresia ekstradicija į šalį, kurios iniciatyva išduotas orderis. Assange‘o atveju tai Švedija, kuri jau ieško WikiLeaks steigėjo, įtariamo išžaginimu ir priekabiavimu.

Tuo tarpu Juliano Assange‘o šalininkai kreipėsi į pasaulio visuomenę ragindami paremti „jį, tiesą, žodžio laisvę ir žiniasklaidą ir piliečių teisę į informaciją apie tai, ką iš tiesų daro jų vyriausybės“. „Tai ne terorizmas. Tai demokratija, pati tikriausia jos bazinė forma“, – sakoma tinklalapio pareiškime, remiančiame Julianą Assange‘ą.  WL.Central.

Parengta pagal „Коммерсант“ ir compromat.ru publikacijas.

2010.12.06


Prisijunkite prie diskusijos