Žozefina Beiker (Josephine Baker, 1906 – 1975) – amerikietė, užsiiminėjusi žvalgybine veikla prieš vokiečius Prancūzijoje antrojo pasaulinio karo metais.
Kilusi iš Sent-Luiso, trečiajame dešimtmetyje ji buvo viena iš žymiausių juodaodžių žvaigždžių Brodvėjaus scenoje. Triukšmingai debiutavusi Paryžiuje 1925 metais, Žozefina Beiker pasiliko Prancūzijoje ir 1937 metais jai buvo suteikta Prancūzijos pilietybė.
Kai 1939 metų rugsėjį Prancūzija paskelbė karą Vokietijai, Žakas Abtey (Jak Abtey), Prancūzijos karinės žvalgybos tarnybos (Antrasis biuras) Paryžiaus kontržvalgybos skyriaus viršininkas, užverbavo Ž.Beiker, ir ji tapo jo slapta informatore (kaip ir vokiečiai, prancūzai tokius nesavanaudiškus agentus vadino „garbės agentais“). Iš pradžių Ž.Abtey rimtai būgštavo, kad amerikietė iš tikrųjų gali būti dviguba agentė, kaip legendinė Mata Hari. Bet Ž.Beiker jį užtikrino, kad yra pasirengusi dėl Prancūzijos paaukoti gyvybę, jeigu to prireiks.
Pradėjusi dirbti, ji atvirai rėmė diktatorių Musolinį ir pritarė jo kariuomenės įsiveržimui į Abisiniją (Etiopiją). Dėl to pelnė Italijos ambasados Paryžiuje darbuotojų palankumą. Tarp tų darbuotojų ji susirado daug gerų pažįstamų. Iš jų, o taip pat iš draugų Japonijos ambasadoje ji gaudavo informacijos apie vokiečių kariuomenės judėjimą.
Po Prancūzijos pralaimėjimo 1940 metais padėtis Žozefinai Beiker komplikavosi. Ją kaip juodaodę prancūzę vokiečiai kiekvieną akimirką galėjo išsiųsti į koncentracijos stovyklą. Ž.Beiker paliko Paryžių, prisiekusi nekoncertuoti sostinėje tol, kol mieste bus vokiečiai.
Netrukus Vokietija ir Prancūzija sudarė paliaubas. Šalies pietūs ir dauguma Prancūzijos kolonijų Šiaurės Afrikoje ir kituose pasaulio kampeliuose perėjo kolaborantinei vyriausybei. Naująja Prancūzijos sostine tapo Viši.
1940 metų lapkritį Ž.Beiker sugebėjo pasprukti iš višistinės Prancūzijos į Ispaniją, o paskui ir į Lisaboną (Portugalija). Ž.Abtey visur lydėjo artistę, turėdamas rankose apgaulingus dokumentus ir apsimesdamas jos choreografu. Kartu su jais keliavo ir vertinga informacija, surinkta Antrojo biuro, surašyta slaptaraščiu Ž.Beiker partitūroje. Fotografijos buvo paslėptos koncertiniuose drabužiuose. Kai Ž.Beiker ir Ž.Abtey pasiekė neutraliąją Portugaliją, medžiaga buvo perduota Anglijos žvalgybos atstovams.
Vėliau Ž.Beiker buvo panaudojama kaip kurjerė, ir ji slapta perveždavo žvalgybinius duomenis iš Maroko į Lisaboną, neretai būdama pavaldi tiesiogiai pulkininkui Poliui Payoliui, legendiniam prancūzų žvalgui. Už ištikimą tarnybą Ž.Beiker buvo apdovanota Karo kryžiumi ir Pasipriešinimo medaliu. Jos kariniai žygiai aprašyti Ž.Abtey knygoje „Slaptas Žozefinos Beiker karas“ (The Secret War of Josephine Baker, 1949).
Nuotraukoje: Žozefina Beiker (Josephine Baker, 1906 – 1975) – amerikietė, užsiiminėjusi žvalgybine veikla prieš vokiečius Prancūzijoje antrojo pasaulinio karo metais.
Parengta pagal Normano Polmaro ir Tomo B. Aleno knygą “Špionažo enciklopedija”.
2013.01.15
