Sunku pasakyti, kada gimė paprotys švęsti Naujuosius metus. Tačiau jau senovės babiloniečiai ir egiptiečiai žinojo šią šventę.
Ko gero – tai pati seniausioji šventė.
Tai įrodo ir Gizos piramidėse archeologų rasti indai su užrašu „Naujųjų metų pradžia“. Egipto sostinėje Naujieji metai prasidėdavo horizonte pasirodžius Sirijaus žvaigždei.
Tai sutapo su Nilo potvyniu. Kai upė verždavosi iš krantų ir užliedavo kaimus bei laukus, valstiečiai džiaugsmingai šūkaudavo: „Su naujaisiais!“ Ir iš rieškučių gerdavo Nilo vandenį. Prieš įsigalint dabartiniam mūsų kalendoriui, pasaulyje egzistavo apie 200 kalendorių sistemų.
Gilioje senovėje Rytų Europos žemdirbių tautoms Nauji metai prasidėdavo pirmąją pjūties dieną. Amerikos indėnai metus skaičiuodavo nuo sniego iškritimo, australiečiai – nuo liūčių periodo pradžios ir t.t. Todėl Naujųjų metų pradžia negalėjo būti pastovi.
Vystantis civilizacijai, Naujuosius metus pradėta sieti su pastovesnėmis mėnulio fazėmis, o dar vėliau – su saule. Egiptiečiai pirmieji prieš 6 su viršum tūkstančius metų pradėjo naudoti 12 mėnesių saulės kalendorių, kurį ir šiandien turime. Bet ir pagal jį žmonės pradėdavo Naujuosius metus įvairiai, pagal savo šalių tradicijas. Senovės Romoje kiekvienų metų pradžia svyruodavo pagal žynių skaičiavimus. Todėl 46 metais prieš mūsų erą Romos imperatorius Julijus Cezaris /100-44 pr.m.e./ įvedė tikslią datą – sausio 1-ąją, kurią vėliau priėmė ir kitos tautos. Jį parengė Aleksandrijos astronomai, vadovaujami Sozigeno. Mėnesio pradžia sutapo su pirmąja Mėnulio jaunatimi po žiemos saulėgrįžos, tad naujai laiką skaičiuoti pradėta sausio pirmą dieną. Pirmąjį mėnesį pavadino januarijum, dviveidžio dievo Jano, žvelgiančio į praeitį ir ateitį, vardu.
Krikščionybės įsigalėjimas taip pat nesuvienodino metų pradžios. Metus pradėdavo gruodžio 25, sausio 1 ir kovo 25 d. Venecijoje Naujieji metai prasidėdavo kovo 1 d. /šį mėnesį būna pirmoji pavasarį mėnulio pilnatis/. Romoje sausio 1 d. pradėdavo eiti pareigas konsulai, todėl čia sausio mėnuo tapo pirmuoju metų mėnesiu. Bizantijos imperijoje ryšium su valstybiniais mokesčiais, Naujieji prasidėdavo rugsėjo 1 d.
1622 m. popiežiaus kanceliarija nusprendė, kad nuo šiol Naujieji metai bus skaičiuojami nuo sausio 1 dienos.
Vakarų Europoje sausio pirmoji galutinai įsigalėjo tik XVIII amžiuje.
Vokietijoje iki XVI a. vidurio Naujųjų pradžia buvo laikoma gruodžio 25 d.. Anglijoje iki 1752 m. – kovo 26 d., o kai parlamentas po audringų diskusijų nusprendė šią šventę perkalti į sausio 1-ąją, ėmė protestuoti dvasininkija. Ji pareiškė, kad šis parlamento aktas – ne kas kita, kaip kelių mėnesių pavogimas iš Dievo. Dar labiau pasipiktino „pasenusios damos“: „Atiduokite mums tris mūsų mėnesius“, – reikalavo jos.
Prancūzijos karaliaus Karlo IX įsakymu 1564 metai prasidėjo sausio 1 dieną, tačiau 1793 metų prancūzų revoliucijos metai buvo pradedami rugsėjo 22-ąją. Šią naujovę 1809 metais panaikino Napoleonas I, ir metai Prancūzijoje, kaip ir visoje Europoje, prasidėjo sausį.
Rusijoje XIV a. Naujieji metai prasidėdavo kovo 1 d., bet palaipsniui plito ir rugsėjinis Naujųjų metų skaičiavimas. Nuo 1492 m. visuotinai įsakyta Naujuosius metus pradėti rugsėjo 1 d. Taip buvo daroma iki Petro I laikų, kada per vienus metus Rusijos gyventojai atšventė dvejus Naujuosius metus: 1699 m. rugsėjo 1 d. juos sutiko dar pagal seną skaičiavimą, o 1700, specialiu Petro I įsaku, gruodžio mėnesį buvo liepta pradėti Naujuosius metus jau nuo sausio 1 d.
Norėdama, kad Naujųjų metų skaičiavimo būdas prigytų, vyriausybė įsakė gyventojams švęsti juos labai iškilmingai – namus apkaišyti eglių, pušų, kadagių šakomis, linksmintis, būtinai sveikinti vienas kitą su Naujaisiais metais. Maskvoje naktį šaudyta iš patrankų ir muškietų, leistos raketos. Raudonojoje aikštėje buvo surengtas fejerverkas. Dieną įvyko didelės iškilmės. Maskvos gyventojai visą savaitę, iki sausio 7 d. buvo įpareigoti naktimis deginti laužus, smalos statines ir linksmintis.
Lietuvoje viduriniaisiais amžiais Naujieji metai taip pat prasidėdavo rugsėjo 1 d., bet buvo vartojamas ir kovo skaičiavimas. Paprotys pradėti Naujuosius metus nuo sausio 1 d. įsigalėjo po Liublino unijos.
XVI a. metų skaičiavimą vėl sukomplikavo popiežiaus Grigaliaus XIII kalendoriaus reforma, pravesta bažnytiniais sumetimais. Įvesdamas tikslius saulės metus /kurie buvo 1 min. Ir 13,9 sekundžių trumpesni už ankščiau vartotus/, jis įsakė atitaisyti ir skirtumą, susidariusi per 12 su puse šimtmečių. Tas skirtumas siekė jau 10 dienų. Todėl kita diena po 1582 m. spalio 4 d. liepta laikyti spalio 15 d. Taigi atsirado „naujasis stilius“. Kai kurios šalys jį priėmė nenoriai /Prūsija tik 1612 m., Švedija – 1753 m., Turkija – 1927 m. Rusijoje – po Spalio revoliucijos, kai skirtumas siekė jau 13 dienų/.
Šiandien taip pat dar egzistuoja „kalendoriniai nesusipratimai“. 2000 metai pagal žydų kalendorių yra 5761 nuo „pasaulio sukūrimo“. Tuo tarpu Islamo šalyse – mažiau metų negu pas mus, nes musulmonų era prasideda nuo 622 „mūsų eros“ metų.
Rusijoje 1928 m. išėjo VKP/b/ CK nutarimas, kuris skelbė, kad „kovojant su religinėmis atgyvenomis“ atšaukiamas visos stačiatikių šventės, tame tarpe ir Naujieji metai. Šis draudimas galiojo tik 6 metus. 1934 m. liaudžiai buvo grąžinti Naujieji metai su „mokymo priemone“ kaip jie turi būti sutikti ir palydimi. Tuomet Betliejaus žvaigždė ant eglutės viršūnės buvo pakeista raudonąja penkiakampe žvaigžde.
Lietuvoje švęsti Naujuosius nėra sena tradicija. Lietuvoje naujasis stilius buvo įvestas tarp 1582 m. ir 1586 . Tačiau 1800 m. Kauno ir Vilniaus gubernijose grąžintas senasis kalendorius, išsilaikęs iki 1915 m. Bet Užnemunėje visą laiką buvo skaičiuojama pagal naują stilių, nes administraciškai ji priklausė prie vadinamąjai Lenkų karalystei. Todėl metų pradžios nevienodumas vėl padidėjo. Aleksoto gyventojai, sutikę Naujuosius metus, po dviejų savaičių galėdavo nueiti pas savo pažįstamus į Kauną ir sutikti juos dar kartą.
XX a. pradžioje šventės išvakarėse būdavo kūrenama pirtis ir valgoma šeimos vakarienė. Lietuviams būdinga tradicija prieš šv. Kalėdas ar Naujuosius grąžinti visas skolas: pinigus, knygas, pasiskolintus daiktus. Neatsiteisus tektų visus metus lindėti skolose. Dar ir dabar daugelyje Lietuvos kaimelių populiarūs įvairūs ateities spėjimo burtai. Iš alavo ir ištirpyto vaško į vandenį liejamos vadinamosios „laimės“ – iš susidariusių figūrėlių spėjama ateitis.
Merginoms knietėdavo sužinoti, kuris vaikinas skirtas likimo, kuri ilgiau ir geriau gyvens. Pagal Naujųjų orą sprendžiama, kokie orai bus ateinančiais metais. Jeigu Naujųjų naktis žvaigždėta, o diena saulėta, bus gražūs ir derlingi metai. Išlikęs prietaras, kad Naujųjų, kaip ir Kūčių naktį, kalbasi gyvuliai, todėl nevalia užsnūsti.
Lietuvoje sakoma, kad kiti metai bus tokie, koks pats būsi per Naujuosius. Jei linksmas – linksmi, jei liūdnas – liūdni. Jei šventinę naktį susigraudinsi, graudu gali būti visus ateinančius metus. Dar ir dabar kai kuriose Žemaitijos vietose išlikęs paprotys prieš Naujuosius padegti šiaudų kūlį. Taip esą sudeginamas blogis, prietarai ir visos nelaimės.
1919 m. sausio 1 d. pirmą kartą virš Gedimino pilies bokšto suplevėsavo Lietuvos trispalvė, todėl ši diena dar vadinama Lietuvos vėliavos diena.
NAUJAMETINIAI ANEKDOTAI
Ar jūs nepagalvojote, kad sausio 1-ąją gimė tie, kurių tėveliai gerai pajuokavo balandžio 1-ąją?.
XXX
– Aš tiek daug skaičiau apie alkoholio žalą, kad nuo Naujųjų metų nusprendžiau mesti…
– Ką? Gerti ar rūkyti?
– Skaityti.
XXX
Atsibunda Petraitis po Naujųjų metų sutikimo. Klausia žmonos:
– Naujieji metai praėjo?
– Praėjo.
– O kokia šiandien diena?
– Sausio antra.
– O pirma buvo?
XXX
– Brangioji, aš nuo Naujųjų metų apdraudžiau savo gyvenimą stambia suma.
– O, tai labai miela iš tavo pusės. Dabar kai tu susirgsi, nereikės kreiptis į gydytoją.
XXX
Brigita pirmą kartą Naujuosius metus sutiko be tėvų, draugų kompanijoje. Į namus grįžo apyryčiais. Ją pasitiko tėvas:
– Ta-a-aip…Sprendžiant iš paleistos akies ant kojinės, šventė buvo smagi?
– Ką jūs, tėti, akis jau buvo išbėgusi, kai ruošiausi į šventę.
– Žinau, bet tuomet ji buvo ant dešinės kojos…
XXX
Draugas pasakoja draugui, kaip jis sutiko Naujuosius:
– Pradėjome su kaimynu dar dieną. Po to nuėjome pas draugus… Kaip sutikome Naujuosius – neatsimenu. Rytą grįžtų į namus – žmoną randu su kitu…Nueinu į virtuvę – ten užkandu, išgeriu… ką dar radau… Paskui žiūriu žiūriu – butas tai ne mano…
XXX
Dvi draugės:
– Sakyk, tau patiko tas vyrukas, su kuriuo supažindinau vakar per Naujųjų metų sutikimą?
– Ne, jis labai knarkia…
XXX
Girininkas klausia draugo:
– Ar jau padėjai žmonai dovaną po egle?
– Ar būtina?
– Žinoma, radusi dovaną žmona man paruošia skanią vakarienę…
Po savaitės vėl girininkas neduoda ramybės draugui:
– Ar patenkinta žmona dovana?
– Nežinau, miškas didelis, iki šiol ieško …
XXX
Į policijos poskyrį atvedė girtą merginą. Budintis klausia jos:
– Kas esi?
– Aš? Aš – Snieguolė.
– Kokia Snieguolė, po šimts pypkių: vos vos pastovi ant kojų ir dar šlapiniesi…
– Aš nesišlapinu, aš tirpstu…
XXX
– Jaunuoli…- piktai sako tėvas, – jūs žadėjote parvesti mano dukrą iki dvyliktos, kad
galėtume kartu sutikti Naujuosius…O dabar jau trečia nakties…Be to, čia ne mūsų dukra…
XXX
Kokie požymiai rodo, kad Naujieji metai atėjo?
-
Girliandos ant eglutės linksmai mirksi, o jūs jau bejėgis…
-
Naujametiniai linkėjimai dar nesuspėjo išsipildyti.
-
Jūs į Valinską prisižiūrėjote visiems metams į priekį.
-
Ant kalendoriaus lapelio sausio 3.
-
Jūs neprisimenate, kas vakar buvo atėję: Senis Šaltis ar Santa Klausas.
-
Gatvėse pilna blaivių.
-
Jūs nusprendėte negerti iki kitų Naujųjų metų.
XXX
Mokytoja klausia vaikų, kuo jie norėtų būti užaugę. Petriukas pareiškia, kad norėtų būti Seneliu Šalčiu.
– Kodėl? – klausia mokytoja.
– Todėl, kad savaitę būni užsiėmęs, o visus metus – laisvas!
XXX
Naujametiniame baliuje šokdami kalbasi dviese:
– Tikiuosi, jūs atleisite man, kad aš vietoje tango šoku fokstrotą?
– Nieko tokio. Aš šoku valsą.
XXX
Optimistas : Naujieji metai bus geresni nei senieji.
Pesimistas: Naujieji metai bus blogesni nei senieji.
Realistas: Naujieji metai bus tokie patys, kaip visuomet – ir vėl prisisprogsi.
XXX
Petriukas klausia mamos:
– Mama, ar tiesa, kad dovanas atnešė Kalėdų Senelis?
– Tiesa, sūnau.
– O ar tiesa, kad mus maitina Dievas?
– Tiesa.
– Mama, o ar tiesa, kad mane atnešė gandras?
– Taip, tiesa.
– Tai kam mums tada tėtis reikalingas?
XXX
Pirmoji Naujųjų metų diena. Telefono skambutis. Vyras keliasi iš lovos ir burba:
– Ir koks debilas sugalvojo paskambinti 16 valandą nakties?..
XXX
Po Naujųjų metų sutikimo vyriškis ištinusiu veidu, raudonomis akimis, nenusiskutęs, stovi prieš veidrodį ir sako:
– Tai tu štai koks, trečiojo tūkstantmečio žmogau…
XXX
Policininkas sustabdo automobilį:
– Kur taip skubate? – klausia vairuotoją.
– Kaip kur? Iš svečių namo, ponas inspektoriau. Grįžtu sutikęs Naujuosius metus…
– Taip… Bet jau sausio penkta.
– Todėl ir skubu. Žmona tikriausiai jaudinasi.
XXX
Prabunda vyras sutikęs Naujuosius, apglėbia galvą ir stena:
– Vakar buvo sekmadienis…Rytoj pirmadienis…O kas šiandien?!
XXX
Prieš Naujuosius metus kaimynas klausia:
– Kokią dovaną ruošiatės nupirkti žmonai?
– Aš duosiu jai šimtą litų.
– O kitiems šeimos nariams?
– Tas šimtas – visiems. Žmona juos padovanos močiutei, ši – seneliui, o jau jis – sūnui.
– Jūsų?
– Ne, savo – man.
XXX
Sausio pirmąją susitinka du draugai:
– Na, kaip Naujuosius atšventei, – klausia vienas.
– Nežinau, kol kas dar niekas nepasakojo…
XXX
Sausio pirmoji. Mama telefonu skambina:
– Sūneli, kaip sutikai Naujuosius metus?
– Mama, aš jo nesutikau…Jis pats atėjo…
XXX
Sausio 1 diena, parduotuvė.
– Panele, ar duona šviežia?
– Ne, pernykštė.
XXX
Sausio pirmąją paskelbta nauja Vyriausybės programa 2012 metams:
-
Žmones padaryti turtingais ir laimingais.
-
Žmonių sąrašas pridedamas.
XXX
Sausio 1-oji. Raštelis ant stalo: „Su Naujaisiais metais…“
P.S. Rauginti agurkai šaldytuve.
P.P.S. Šaldytuvas virtuvėje.
XXX
Sausio pirmoji. Žmona vyrui:
– Siaubinga… Kai ieškau, brangusis, dovanos tau, randu tik sau tinkančius daiktus…
XXX
Sausio pirmosios dienos telefoninės apklausos rezultatai:
– 2 procentai atsakė – „taip“;
– 3 procentai ištarė „alio“;
– O likę 95 procentai nieko nesuprato.
XXX
Sausio 2 dieną vyras susimąstęs sėdi ant sofos… Žmona iš virtuvės:
– Petrai, pusryčiausi?
Vyras pliaukšteli sau per kaktą:
– Na, suprantama, Petras…
XXX
Skambutis sausio pirmąją: Vyras atsiliepia:
– Taip, ačiū jums labai. Ir jus taip pat. Ir jums to paties. Ir jus ten pat…
XXX
Skelbimas:
“Senelio Šalčiaus ir Snieguolės paslaugų akcija: 90 proc. nuolaida nuo 15 sausio iki 15 gruodžio”.
XXX
Su metais moterys vis labiau pasitiki kosmetika, o vyrai – savo humoro jausmu.
XXX
Suvalkiečiai sutinka naujuosius metus.
– Ar nuo praėjusių Naujųjų metų neliko vyno? – klausia vyras.
– Liko, puse butelio, bet aš jį palikau sekantiems metams.
XXX
Taip… Ką laikas daro su moterimis. Tik vakar gruodžio 31, visos buvo nuostabios… O sausio 1 – nesinori žiūrėti…
XXX
– Tėti, atspėk, koks traukinys labiausiai vėluoja?
– Koks?
– Tas, kuris tu man prižadėjai padovanoti dar prieš anuos Naujuosius metus…
XXX
Vaikas guodžiasi tėčiui:
– Netikras pas mus Senelis Šaltis šiemet buvo atėjęs.
– O kodėl tu taip manai?
– Pernelyg blaivas…
Vytauto Visocko nuotr.
2011.12.17
