Kai trūksta drąsos ir ryžto imtis didelių darbų


Print

Jei tik būtų mano valia, ypatingai daug dėmesio nūnai neskirčiau renginiams, analizuojantiems išties įspūdingą mūsų Atgimimo pradžią – šimtatūkstantinius mitingus Vingio parke, Sąjūdį, Baltijos kelią ar pergalę gūdžią Sausio 13-osios naktį. Tokia pozicija galbūt kai kam pasirodys net šventvagiška. Juk anuomet tikrai buvome drąsūs, vieningi, išmintingi. Šito neatimsi, neišbrauksi, nepaneigsi.

Ir vis dėlto per dažnai mėgautis anų dienų didybe nederėtų. Man regis, kad tie, kurie nesiliauja pasakoję, kaip pasiaukojančiai saugojo tuometinę Aukščiausiąją Tarybą ar tvirtai susikibę rankomis stovėjo Baltijos kelyje, tiesiog bijo galvoti apie niūrią dabartį ir miglotą ateitį.

Žinoma, maloniau mėgautis gražia praeitimi, nei atvirai žvelgti į šiandienines klaidas. Be abejo, lengviau prisiminti, kokie šaunūs buvome Atgimimo, Sąjūdžio dienomis, nei prisipažinti, kad, prabėgus dviems dešimtmečiams, nebežinome, ko griebtis, siekdami sušvelninti globalizacijos, asimiliacijos ir emigracijos pasekmes.

Esame paralyžiuoti, apimti apatijos. Nesugebame nuveikti nei didelių, nei mažų darbų. Parodykite bent vieną rimtesnį sumanymą, kurio būtume ėmęsi ir igyvendinę iki sėkmingos pabaigos.

XXX

Prie nenuveiktų mažų darbų priskirčiau vis dar neišmontuotas sovietinių karių ir darbininkų skulptūras ant Žaliojo tilto Vilniuje. Sostinės meras Artūras Zuokas elgiasi ne taip, kaip turėtų elgtis principingas Lietuvos sostinės meras. Jis nepasirašo potvarkio, kuriuo remiantis šios Vilniaus vaizdą darkančios "skulptūros" būtų amžiams išgabentos į Grūto parką ar kokį kitą muziejų. A.Zuokas elgiasi taip, tarsi būtų Maskvos ar Minsko meras. Jo valdymo metu minėtas skulptūras, regis, siekiama net atnaujinti.

Fokloro festivalio "Skamba skamba kankliai" dienomis mūsų tautininkai gatvėmis nešė plakatą, skelbiantį, kokie Vilniaus savivaldybės prioritetai šiandien – tautiškumą ir lietuviškas tradicijas puoselėjančiam kultūriniam renginiui, pritraukiančiam, beje, tūkstančius turistų, skiriama vos keliolika tūkstančių litų, o sovietinę praeitį simbolizuojančioms ir sovietinę okupaciją menančioms skulptūroms restautuoti atseikėjama beveik dešimt kartų daugiau pinigų.

Žinoma, meras A.Zuokas nėra absoliučiai savarankiškas. Jam tenka laviruoti. Vilniaus savivaldybės koalicijoje – daug rusiškų, lenkiškų interesų. Bet juk A.Zuokui pirmiausiai turėtų rūpėti savi, lietuviškieji, interesai.

Deja, nerūpi. Jam tikriausiai į galvą net mintis nešauna, jog dėl lietuviškųjų interesų būtų galima žengti, sakykim, drastišką žingsnį. Verčiate išsaugoti sovietines skulptūras? O aš pasielgsiu taip, kaip byloja sveikas protas – tas figūras demontuosiu. Neleisite? Tada – atsistatydinsiu. Bet savų interesų nepaminsiu. Mano palaiminimo sovietinėms skulptūroms tikrai nesulauksite…

Toks A.Zuoko poelgis būtų gražus, prasmingas, įkvepiantis. Tiksliau tariant, – lietuviškas. Bet būtent lietuviškojo žingsnio jis nežengs. O mes nežinome, ką turėtume padaryti, kad priverstume merą pasielgti lietuviškai.

Baksnoti pirštu į Estijos sostinės Talino merus, ne tik demontavusius sovietinio Bronzinio kario skulptūrą, bet ir pasirūpinusius, kad nuo šių, 2013-ųjų metų, visi sostinės gyventojai visuomeninio transporto paslaugomis galėtų naudotis nemokamai?

Estiškas pavyzdys – iškalbingas. Ką ir bekalbėti – pavydu žvelgti į savo šaurinius kaimynus. Kodėl estams tokie uždaviniai įkandami, o lietuviams – ne? Kodėl Talino vadovai, suteikdami nemokamo visuomeninio transporto paslaugas miestelėnams, sugeba suvokti tokio žingsnio teigiamybes, o Vilniaus vadovai – tokioms idėjoms abejingi? Juk nemokamas visuomeninis transportas byloja ne tik apie sumažėjusias įplaukas į miesto iždą. Nemokamas visuomeninis transportas byloja ir apie sumažėjusius kamščius gatvėse bei tyresnį miesto orą. Taip pat byloja ir apie sutaupytus miestelėnų pinigus.

XXX

Prie nenuveiktų rimtų darbų derėtų priskirti neapsisprendimą, verta ar neverta statyti naują atominę jėgainę. Lietuvai privalu bent kažką gaminti. Lietuva privalo turėti ir savos, lietuviškos, pramonės šakų. Mat be savosios ekonomikos nebus ir eksporto. Tačiau mus vis bando įstumti į aklavietę: atominės elektrinės nereikia, nes per brangu, skalūninių dujų – taip pat nereikia, nes pavojinga, kiaulių auginti irgi neverta, mat labai daug taršos… Tad ką gaminsime, statysime, auginsime? Tiksliau tariant, kaip planuojame užsidibti pinigų?

Deja, premjeras Algirdas Butkevičius iki šiol nepateikė konkretaus atsakymo, kodėl VAE projektas – neperspektyvus. Išsigando dirbtinokai įsiūbuoto referendumo rezultatų? O tai, kad Estija ir Latvija pradeda šnairuoti į Lietuvą kaip į ne itin patikimą partnerę, kuriančią projektus, kurių paskui pati atsisako, – nebaugina?

Čia labai iškalbingas Ramūno Bogdano straipsnis "Lietuviai ir vėl per skysti susitelkti – visai kaip 1940 metais", pasirodęs portale delfi.lt. Įsidėmetina R.Bogdano pastaba:

"Mums trūksta drąsos ir ryžto imtis didelio projekto, kaip VAE, kuris be pasiryžimo negalimas, kaip negalima ir Mannerheimo linija. Jei liaudį taip lengva įbauginti ir įtikinti, kad tai per brangu ir pavojinga, vadinasi, toji tauta lieka pritūpusi ir besidairanti, ant kieno gerovės peršokus. Lygiai taip Kongo džiunglėse jūs nieko neįtikinsite statyti dangoraižius su kondicionieriais: referendumu pasakys, jog tai per brangu ir yra pavojus, kad sugrius, – verčiau drėbtinė molio ir šiaudų trobelė. O jei nepatinka – galima varyti kur nors į Angliją ar Norvegiją, ten jau stovi ir norimi namai, ir algos bei pašalpos geros."

XXX

Varšuvos opoziciniame leidinyje "wPolityce" pasirodė interviu su žymiu lenkų politologu, publicistu, ekspertu saugumo klausimais Piotru Bončeku, atkreipiančiu dėmesį, jog Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas leido Lenkijos kontržvalgybai pasirašyti bendradarbiavimo sutartį su Rusijos slaptąja tarnyba – federaline saugumo tarnyba. Politologas ir ekspertas P.Bončekas mano, jog šis Varšuvos žingsnis – mažų mažiausiai įtartinas.

Apie rusų ir jų tarnų – polševikiškos (rusiškas naujadaras iš žodžių „bolševikas“ ir – rus. – „Polša“ – Lenkija, – vert. pst.) D.Tusko vyriausybės – keliamą pavojų Lenkijai lenkų politologas ir ekspertas Piotras Bončekas nurodė:

„Vladimiras Putinas pavedė FSB užmegzti glaudų bendradarbiavimą su Lenkijos karine kontržvalgyba. Informacijos apie Lenkijos karinės kontržvalgybos tarnybos bendradarbiavimą su Rusija pasirodydavo ir anksčiau. Prieš keletą mėnesių visuomenę sujaudino naujiena, kad Lenkijos kontržvalgyba Afganistane naudojosi rusų suteiktu palydoviniu ryšiu – jis ėjo per "Gazpromo" palydovą".

Dėmesio verti ir kiti pastebėjimai. Paskui buvo susitikimai Karinės kontržvalgybos tarnybos biure, apie tai deputatai Marekas Opiola ir Tomašas Kačmarekas pateikė užklausimą premjerui D.Tuskui. Tai rimta istorija: į saugomą teritoriją, kur neįleidžiami žmonės be specialaus leidimo, įėjo Rusijos delegacijos atstovai ir be jokių problemų vaikščiojo po patalpas.

Dar viena naujiena, kuri irgi atsispindėjo deputato M.Opiolos užklausime: Lenkijos technika buvo gabenama į Afganistaną Rusijos lėktuvais. Jie vežė mūsų kareivius, įrenginius, kompiuterius ir pan. Ta įvykių bei faktų grandinė rodo, kad situaciją formuoja rusai: jie pakreipia ją taip, kad mes palaipsniui stiprintume bendradarbiavimą būtent toje, jautriausioje srityje – specialiųjų tarnybų sferoje.

Taigi dabar Rusijos specialiosios tarnybos galės prieiti prie Lenkijos karininkų ir galės ramiausiai sudarinėti charakteristikas tų, kurių jos iki šiol nepažinojo. Jos susipažins su mūsų darbo metodais, gal ir dokumentais. Tas bendradarbiavimas bus vis glaudesnis.

Ši lenkiška informacija – viešo pobūdžio. Šią Varšuvos opoziciniame leidinyje paskelbtą žinią perpasakojo įvairios televizijos, skirtingi internetiniai portalai. Neatkreipėme deramo dėmesio tik mes, lietuviai, besipiktinantys savo prokurorais, leidusiais Rusijos FST atstovams dalyvauti tardant terorizmu įtariamą Eglę Kusaitę.  

O juk oficialiosios Varšuvos draugystė su Rusijos FSB struktūroms – iškalbinga. Paaiškinanti ne tik "lietuviškosios terorizmo bylos" užkulisius, bet ir galimas tikrąsias pašlijusių Vilniaus ir Varšuvos santykių priežastis.

Deja, šia daug ką paaiškinančia informacija mes pasinaudoti nesugebėjome, ginčydamiesi su visur ir visada Varšuvai pataikaujančiais savais politikais.

Slaptai.lt nuotraukoje: komentaro autorius žurnalistas Gintaras Visockas.

2013.06.04


Prisijunkite prie diskusijos