Barakas Obama smogė Putino artimiausiam ratui, kad „greitai atvėsintų euforiją, sukeltą Krymo užgrobimo“. Europos Sąjunga bijo rimtai nutraukti ryšius su Rusija, bet pasikėsinimo į Ukrainos rytus ir pietus nedovanos, rašo žiniasklaida. Rusijos liberalai, iš esmės „pasibaisėję įsibrovimu į Ukrainą“, būgštauja, kad Kremlius pyktį išlies ant jų.
JAV smogė Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui į pačią širdį, įvesdamos sankcijas dvidešimčiai jo aplinkos žmonių ir bankui, susijusiam su jam artima aplinka, praneša The Financial Times.
Amerikos atsakymas į Krymo aneksiją sąlygojo nedelstiną kompanijos Gunvor (4-oji didžiausia naftos prekiautoja pasaulyje) savininko pakeitimą. Genadijus Timčenka pardavė jam priklausančius 43 procentus akcijų, kad užtikrintų „nenutrūkstamą ir tolygią operacinę veiklą“.
Papildomų sankcijų įvedimas Rusijai privertė reitingų agentūrą Standard&Poor‘s pakeisti jos kreditų „stabilų“ reitingą į „negatyvų“. ES, savo ruožtu, pridėjo 12 pavardžių į Rusijos piliečių, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą, ir vienas iš jų – žurnalistas. Manoma, kad kalbama apie Dmitrijų Kiseliovą, sakoma straipsnyje.
Atsakydama į JAV sankcijas, Maskva uždraudė 9-iems Amerikos valdininkams įvažiuoti į Rusiją.
Pasak Amerikos, Rusijos piliečiai, kuriems taikomos sankcijos, neteks priėjimo prie Amerikos finansinės sistemos ir pajus komplikacijų atliekant transakcijas doleriais. Beje, į sąrašą pakliuvo prezidento administracijos vadovas Sergejus Ivanovas, Putino padėjėjas Andrejus Fursenka, partijos „Teisinga Rusija“ lyderis Sergejus Mironovas ir Rusijos geležinkelių vadas Vladimiras Jakuninas. Sankcijos taip pat buvo įvestos ir Bankui „Rossija“, kuris priklauso Jurijui Kovalčiukui.
Kai dėl Timčenkos, tai JAV Finansų ministerija sankcijas jam pateisino tuo, kad „Putinas turi investicijų Gunvor‘e ir gal prieina prie Gunvor‘o fondų“. Kompanija tokius pareiškimus paneigė. „Ši interpretacija iš pašaknų neteisinga ir piktinanti“.
JAV turi toliau stiprinti sankcijas Rusijai, rašo The Washington Post, pabrėždamas, kad administracijos naujos priemonės, kaip ir anksčiau, kruopščiai apmąstytos. Obamos tikslas – sukelti ekonominį skausmą Vladimirui Putinui ir jam artimam finansininkų ir draugelių ratui, o ne Rusijos ekonomikai apskritai.
Pats Putinas nepaminėtas, bet jo asmeninis bankininkas ir bankas atskirti nuo JAV finansinės sistemos, kaip ir pagrindiniai padėjėjai ir keletas senų draugužių, jam valdant tapusių milijardieriais.
Dabar bus iškalbinga, ar Putinas liausis primygtinai kaitinti padėtį, pradėjęs tai daryti prieš tris savaites, rašo laikraštis.
„Atrodo, Putinas ir jo politinis elitas skęsta savo euforijoje po sėkmingo Krymo užgrobimo ir skeptiškai vertina Vakarų pasiruošimą atsakyti. Jei paskutinės sankcijos jų greitai neišblaivins, Obama turės nesvyruodamas jas išplėsti, išskleisdamas nuo Putino vidinio rato į Rusijos ekonomikos ramsčius“, – baigia leidinys.
ES valstybių vadovų susitikime Briuselyje paaiškėjo, kad Europos reakcija į Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją bus tik nedidelis sankcijų sugriežtinimas ir diplomatinė Rusijos izoliacija, rašo Die Welt korespondentai. Sankcijos, kaip pabrėžė Austrijos kancleris Verneris Faimanas, „nėra tikslas, tikslas – derybos“.
Ekonominės sankcijos Rusijai nebuvo priimtos, ir vis dėlto Vokietijos kanclerė Angela Merkel pavedė pradėti rengtis joms. Dabar, diplomatiniais duomenimis, svarstomi trys įmanomi variantai: ginklų embargo, Rusijos bankų veiklos apribojimas Europos Sąjungoje ir draudimas eksportuoti į Rusiją Europos aukštųjų technologijų įrenginius.
Anot Merkel, ekonominės sankcijos bus įvestos tik tuo atveju, jeigu Rusija po Krymo panorės įgyti kitų Ukrainos regionų – Rytų ir Pietų – kontrolę.
Tuo tarpu Europos Sąjungoje esama įvairių nuomonių apie būtinybę įvesti ekonomines sankcijas Rusijai. Skirtingai nuo Didžiosios Britanijos ir kai kurių Rytų Europos valstybių, Kipras ir Italija nepritaria sankcijoms, bijodami žalos savo ekonomikoms. Daugiausia ginčų kelia siūlymas boikotuoti Rusijos naftos ir dujų importą, jeigu Rusijos agresija stiprės. „Mes nieko prieš uždrausti ginkluotės tiekimą, – pareiškė Austrijos kancleris Faimanas, – bet energetikos sektorius – tai ta šaka, kuri svarbi abiem šalims“.
Šachmatininkas Garis Kasparovas laikraštyje The Washington Post kritikuoja Vakarų politikus už neryžtingumą priešinantis Putinui.
Pagrindinė Vakarų argumentų iš serijos „Putinas niekada ne…“ problema – tai įsitikinimas, kad Putinui ir jo valdančiajam elitui rūpi Rusijos nacionaliniai interesai. „Jiems jie nerūpi, išskyrus kai kurias sritis, kur tie interesai persipina su jų užduotim prisiplėšti kuo daugiau pinigų, – rašo Kasparovas. – Seniai metas liautis klausyti profesorių ir jų lekcijų apie tai, ko niekada nepadarys Putinas, ir pats laikas pradėti reaguoti į tai, ką jis daro, – kol jis vėl to nepadarė“.
Kasparovo požiūriu, „yra daugybė svertų, kurių pagalba galima daryti spaudimą Putinui, bet tam reikia pažvelgti karčiai tiesai į akis“. Antai reikia suprasti, kad tinka tik tos sankcijos, kurios „tiesiogiai ar netiesiogiai kerta jo valdžiai. Tai vienintelis dalykas, kas jaudina Putiną, nes jis žino, kas atsitinka jo padėties žmonėms, kai jie praranda valdžią“.
Be to, Vakarų lyderiai turi surasti, kad „su Putinu negalima turėti reikalų, negali būti jokio tarpusavio bendradarbiavimo įprastiniu režimu“, primygtinai pabrėžia autorius. „Putinas beviltiškas, kaip beviltiška pati Rusija tol, kol jis neišeis“.
„Įveskite sankcijas Putiną remiančiam elitui, persekiokite jų šeimų narius, priekabiai išnagrinėkite jų kompanijas, – pataria Kasparovas. – Jeigu tam, kad išsiaiškintumėte su banditais milijardieriais, kurie pritarinėja tam pavojingam režimui, esamų įstatymų neužtenka, parašykite naujų. Ir tą reikia daryti greitai. Galų gale bus skaičiuojami ne tik pinigai, bet ir žmonių gyvybės“.
„Obamos administracija skyrė sankcijas 16-ai aukštų Rusijos oficialių asmenų, o taip pat keturiems geriausiems Putino draugams, kurie per pastaruosius 10 metų tarsi per stebuklą tapo multimilijardieriais“, – rašo New Republic apžvalgininkė Julija Joffė.
Sankcijos bus skausmingos: tie žmonės kontroliuoja reikšmingą dalį Rusijos ekonomikos, o pritaikytos priemonės praktiškai atkirs juos nuo pasaulinės finansinės sistemos. „Bet yra žmonių, kurie neįtraukti į sąrašą, ir vis dėlto gūžiasi laukdami smūgio. Tai Rusijos liberalai. Dauguma jų pasibaisėjo įsiveržimu į Ukrainą ir džiaugiasi, kai Vakarai baudžia Putino draugelius, bet jie žino: Kremlius nepajėgus suduoti atsakomąjį smūgį Vašingtonui ir savo pyktį išlies ant jų“, – rašo autorė.
Putinas jau pasinaudojo chaosu Kryme, kad prisidengus tuo triukšmeliu paspaustų nepriklausomą žiniasklaidą ir pasiųstų namų arešto Navalną, „o kalbėdamas antradienį pagaliau garsiai ištarė tai, ką jis galvojo nuo pat pradžių, kaip mes žinom: pavadino liberalus „penktąja kolona“ ir „išdavikais“.
Persekiojimai nepaprastai sugriežtės, mano Joffė. Jeigu Briuselis ir Vašingtonas rimtai žiūri į žmogaus teises ir demokratiją, jie turi ištiesti pagalbos ranką tiems, kas neišvengiamai taps „talžomais berniūkščiais“, sakoma straipsnyje.
Kovo 19 dieną rusų rašytoja Liudmila Ulickaja surengė Maskvoje „Inteligentijos kongresą prieš Krymo aneksiją“. Interviu laikraščiui Le Temps ji sakė, jog ypač skaudu, kad 500 kultūros veikėjų pasirašė Kultūros ministerijos laišką, pritariantį Putino politikai Kryme.
„Man skaudu dėl šių žmonių – man atrodo, kad jie sudraskė save. Tai labai kankinantis jausmas“, – kalbėjo Ulickaja. Ji mano kad pusė pasirašė savo noru, nes propaganda labai stipri. Visi žino, kaip greitai galima manipuliuoti protu“.
„Revoliucijos niekada nebūna pozityvios, – atsako Ulickaja į klausimą apie fašizmą Ukrainoje. – Jose visada veikia griaunamosios jėgos. Fašizmas, kurį mes matome Rusijoje, ne geresnis ir ne blogesnis už tą, kurį matome Ukrainoje. Revoliucinio proceso metu veikia ir plėšikauja visiškai laukiniai ir neišprusę pienburniai. Tai deklasuoti elementai, prastuomenė, kurie anksčiau buvo visuomenės aukos. Aš nenoriu jų apkalbėti. Tai vaikai, kurių nemylėjo ir nemokė. Revoliucija išleidžia savo „nelabuosius“, neveltui taip pavadintas Dostojevskio romanas“.
Ulickają nuliūdino Rusijos visuomenės džiūgavimas sutinkant Krymo prijungimą. „Dar kartą atkreipiu dėmesį į tai, kaip greitai televizijos kanalai ir radijas paverčia žmones zombiais“.
Nuotraukoje: Rusijos rašytoja Liudmila Ulickaja, apgailestaujanti, jog rusiškos televizijos ir rusiškas radijas "taip greitai žmones paverčia zombiais".
2014.03.26; 03:49
