2014 gegužės 6 d. 17 val. Kaune prie Muzikinio teatro surengtas šaulio, Lietuvos karo aviacijos 4-osios oro eskadrilės lakūno kapitono Prano Gudyno 85-ųjų žūties metinių paminėjimas.
Lietuvos Sąjūdžio Kauno tarybos pirmininkas, šaulys R. Kaminskas priminė, kad šioje vietoje 1929 m. gegužės 6 d. prieš tuometinį Ministrą pirmininką prof. A. Voldemarą buvo įvykdytas pasikėsinimas, kurio metu žuvo jo adjutantas kapitonas P. Gudynas.
„Pastebėtina, kad Kaune jau tapo tradicinė ši vieta pagerbti jaunųjų mūsų šalies patriotų žygdarbius. Šis likiminis įvykis yra geras pavyzdys jaunajai kartai apie jos kasdieninį pasiruošimą būti savo šalies nuolatiniu gynėju ir jos saugotoju,“ – kalbėjo R. Kaminskas.
Pranas Gudynas baigė Veiverių mokytojų seminariją 1919 m., o 1921 m. gruodžio 18 d. – Kauno karo mokyklą ir buvo paskirtas į 8-ąjį pėstininkų pulką. 1923 m. dalyvavo Klaipėdos krašto sukilime, 1-ojo Klaipėdos krašto savanorių pulko kuopos vadas. 1924 m. sausio mėn. perkeltas į Autobatalioną. Nuo 1924 m. studijavo Lietuvos universiteto Teisių fakultete, nuo 1925 m. dirbo Lietuvos kariuomenės teisme. Nuo 1926 m. rugsėjo mėn. Karo aviacijos oro žvalgas. 1927 m. liepos mėn. baigė Aukštųjų karininkų kursų aviacijos skyrių ir buvo paskirtas 4-osios oro eskadrilės lakūnu.
1926 m. gruodžio 17 d. buvo aktyvus perversmo dalyvis. Nuo 1927 m. pradžios Ministro pirmininko prof. Augustino Voldemaro adjutantas. 1929 m. gegužės 6 d. 20 val. 20 min. žuvo užstodamas kūnu A. Voldemarą per pasikėsinimą prie Valstybinio teatro Kaune. Palaidotas Veiverių kapinėse.
P. Gudyno žūties vietą prieš valstybės teatrą tarpukariu žymėjo cementiniai stulpeliai su geležinėmis grandinėmis ir supiltas kapas, tačiau sovietmečiu jis buvo sunaikintas. 2011 m. gegužės 6 d. jo atminimo įamžinimas atkurtas – buvo atidengta atminimo lenta Pranui Gudynui.
Minėjimo dalyviai prie šios lentos padėjo gėles. Renginį organizavo Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga, Lietuvos Sąjūdžio Kauno taryba ir asociacija „Kovo 11-osios gatvės bendrija“.
XXX
Pranas Gudynas (Prano Gudyno anūkas): MANO AKYSE JIS YRA TOKS…
Pranas Gudynas, jį pažinojusiųjų liudijimu, buvo linksmas, iniciatyvus, nuoširdus ir draugiškas, visada pasirengęs padėti kitiems. Iš savo tėvo Antano Gudyno paveldėjo gana karštą būdą, nusistatymą visada ginti tiesą ir ypatingą potraukį naujovėms, iš motinos Zofijos Gudynienės – pagarbą žinioms ir nuostatą nuolat mokytis. Pasižymėjo išskirtiniu gebėjimu įtikinti ir savo pavyzdžiu patraukti kitus.
Svarbus P. Gudyno bruožas, galbūt nulėmęs jo likimą, buvo jau vaikystėje pasireiškęs ypač stiprus lietuviškumas. Vyriausioji P. Gudyno sesuo Ona pasakodavo tokią istoriją. Pranas buvęs gabus ir guvus vaikas. Pradinėje mokykloje tuo metu buvo mokoma rusų kalba, todėl jo motina Zofija, kuri buvo bajoriškos kilmės (iki santuokos Chomskytė) ir labai šviesi moteris, bandė jį namie mokyti skaityti dar ir lietuviškai bei lenkiškai.
Tačiau mažasis Pranas kategoriškai atsisakė imti į rankas lenkišką elementorių, duodamas suprasti, kad lietuviui lenkiškai kalbėti ir skaityti nedera. Tokiam ryžtingam Prano apsisprendimui įtakos, matyt, turėjo ne tik iš paprastų lietuvių valstiečių kilusio tėvo pavyzdys, bet ir lietuviška Veiverių mokytojų seminarijos dvasia, netoli kurios jis praleido vaikystę ir kurioje vėliau, jau būdamas Rusijoje, mokėsi.
Nežiūrint savo stipraus lietuviškumo jausmo, jis niekad nebuvo priešiškai nusiteikęs kitų tautų žmonių atžvilgiu, mėgo ne tik lietuviškas, bet ir ukrainietiškas, rusiškas, lenkiškas dainas ir šokius. Dar būdamas labai jaunas (18 metų) P.Gudynas atsiskleidė kaip visuomeniškas ir atsakingas žmogus. Grįžęs į Lietuvą iš karų ir revoliucijų niokojamos Rusijos, jis pradėjo mokytojauti Trakų (Kaišiadorių) apskrityje. Specialiai parengtų pradinių klasių mokytojų, ir ypač vyrų, tada labai trūko. Todėl P. Gudynas buvo kilnojamas iš vienos vietos į kitą ir ne tik mokytojavo, bet ir tvarkė karo metu apleistus mokyklų pastatus, rūpinosi mokyklų ūkiniais reikalais. Greitai tapo Žąslių mokyklos vedėju, buvo išrinktas į Trakų apskrities švietimo ir kultūros komisiją, kurios veikloje aktyviai dalyvavo ir tapo komisijos sekretoriumi. Komisijoje principingai gynė mokytojų teises, rūpinosi mokytojų darbo sąlygomis.
P. Gudyno mokytojavimą Žąsliuose ypač išskyrė vienas jo spontaniškas poelgis, vėliau turėjęs ypatingų pasekmių. Eidamas į mokyklą jis gatvėje rado paliktą kūdikį, kurį nunešė ir atidavė į tuo metu Žąsliuose veikusius vaikų namus. Po kiek laiko jo gera pažįstama Vaikų namų vedėja paprašė jį pabūti to kūdikio krikštatėviu. Kai jiedu su vedėja nusinešė kūdikį krikštyti, kunigas buvo prastos nuotaikos ir, pagal tų laikų papročius, parinko kūdikiui tokį vardą ir pavardę, kad visada kiekvienas nedvejodamas galėtų suprasti, jog tai pamestinukas.
Gudynui tai pasirodė neteisinga ir jis susiginčijo su kunigu dėl žmogiškumo reikalavimų. O kai kunigas savo sprendimo nepanoro keisti, paprašė, kad vaikas būtų pakrikštytas jo vardu ir pavarde. Taip mano tėvas, vėliau daug nusipelnęs Lietuvos muziejininkystei ir kultūrai, tapo Pranu Gudynu. Iki šešerių metų amžiaus jis augo Žąslių vaikų namuose. Per tą laiką daugumą vaikų namų auklėtinių įsivaikino šeimos, ir vaikų namus buvo ketinama uždaryti. Tada Pranas Gudynas, kuris jautė atsakomybę už krikštasūnio likimą, paėmė mažąjį Praną iš vaikų namų. Jis atidavė vaiką auginti savo motinai Zofijai, kuri mažąjį Praną mylėjo kaip savo sūnų.
Įdomu tai, kad Pranas Gudynas mano tėvo taip ir neįsūnijo, nors daugelis jam siūlė taip padaryti. Sesers Onos nuomone, jis gerai suprato, su kokiomis pavojingomis jėgomis žaidžia ir buvo įsitikinęs, kad neturi teisės kurti šeimos, nes jo šeimos nariai nuolat būtų pavojuje.
Kaip parodė laikas, tai buvo labai protingas sprendimas, kuris viena vertus, leido mano tėvui naudotis garsaus vardo ir pavardės teikiamomis galimybėmis, antra vertus, labai padėjo mūsų šeimai fiziškai išlikti po karo, atėjus tarybų valdžiai.
Puikiai prisimenu, kaip mano tėvas dar man mažam esant kelis kartus rašė pasiaiškinimus, kodėl jis neturi tėvavardžio ir kokie jo giminystės ryšiai su vienu iš didžiausių tarybų valdžios priešų – Pranu Gudynu. Motina dėl to netgi buvo tardoma Mokslų akademijoje, kur ji tuo metu dirbo, ir KGB. Kelias paras be pertraukos trukę tardymai sugadino jos sveikatą, bet, padedant geranoriškiems žmonėms, didesnių bėdų pavyko išvengti.
Supratęs, kad būdamas mokytoju mažai tegalės padėti silpnai priešų puolamai Lietuvos valstybei, P.Gudynas 1920 metais įstojo į Lietuvos karo mokyklą. Baigęs ją tarnavo 8-ame pėstininkų pulke. Iš ten savanoriu išėjo organizuoti Klaipėdos sukilimo. Artimiesiems pasakodavo, kad buvo atsakingas už uosto vartų apsaugą ir, sėkmingai atlikęs šį pavedimą, labai prisidėjo prie sukilimo sėkmės.
Grįžęs iš Klaipėdos, pasiprašė perkeliamas į Auto batalioną, nes žavėjosi technika. Išformavus Auto batalioną, kaip sąžiningas ir ištikimas Lietuvai žmogus, buvo pervestas į Kariuomenės teismą valstybinio gynėjo sekretoriaus padėjėju.
Šios pareigos jam turbūt buvo sunkiausios jo karjeroje. Seseriai Onai ne kartą guodėsi, kad Kariuomenės teisme nertai nuteisiami ne tie, kurie yra kalčiausi, kad labai sunku kovoti prieš kai kurių nesąžiningų vyresniųjų karininkų nebaudžiamumą.
Man pačiam jaunystėje yra tekę sutikti keletą žmonių, kurie pasakojo, kad jų artimiesiems, paprastiems kareiviams arba puskarininkiams Pranas Gudynas kariuomenės teisme sugebėjo padėti išsiteisinti, nors padėtis atrodė beviltiška.
Iš Kariuomenės teismo P. Gudynas buvo pervestas į karo aviaciją, kur tarnauti buvo ypač pavojinga, nes lėktuvai buvo dar labai nepatikimi. Pradžioje tarnavo žvalgu. Neužilgo įstojo į Aukštųjų karininkų kursų aviacijos skyrių. Baigęs mokslus tapo karo lakūnu. Daug skraidė. Rengėsi studijuoti aviacijos mokslus užsienyje.
P.Gudynas buvo aktyvus visuomenininkas. Labai mėgo sportą, užsiiminėjo karinio sporto šakomis, žaidė futbolą, treniravo futbolo komandą. Turėjo Harley-Davidson motociklą, su kuriuo dalyvavo sportiniuose renginiuose. Artimai pažinojo daug to meto iškilių žmonių, buvo kviečiamas į aukštuomenės pobūvius. Mėgdavo bendrauti ir dainuoti su A. Kučingiu, labai vertino S. Dariaus draugystę, nuoširdžiai bendravo su A. Voldemaru ir jo šeima, pergyveno dėl savo pažįstamo K. Požėlos tragiško likimo, didžiavosi pažintimi ir bendru labdaros darbu su J. Tumu-Vaižgantu. Buvo sukaupęs vertingą biblioteką, kuria dalindavosi su draugais.
Vienas iš įdomiausių ir paslaptingiausių jo gyvenimo puslapių buvo dalyvavimas 1926 m gruodžio 17 d. perversme. P. Gudynas buvo įsitikinęs tokio kraštutinio žingsnio kaip perversmas būtinumu, nors puikiai suprato atsakomybę, kurią prisiima.
Jo ir jo brolio Antano nuomojamame bute rinkdavosi perversmo organizatoriai, lankydavosi A. Voldemaras ir A. Smetona. P. Gudynas buvo vienas iš organizacijos „Geležinis Vilkas“ kūrėjų. Dėka savo įgimto komunikabilumo ir žmoniškųjų ryšių, užsimezgusių būnant su kitais lietuviais Rusijoje, mokytojaujant, mokantis Karo mokykloje, tarnaujant įvairiuose kariniuose daliniuose, organizuojant Klaipėdos sukilimą, dalyvaujant sportinėje ir kultūrinėje veikloje, P. Gudynas asmeniškai pažinojo daugelį Lietuvos kariuomenės jaunesniųjų karininkų.
Ši aplinkybė jiems su A. Mačiuika padėjo per trumpą laiką suorganizuoti perversmą ir suburti stiprią organizaciją, kurios pagrindą sudarė labiausiai pilietiškai susipratusi pirmoji nepriklausomybės laikotarpio Lietuvos karininkų karta.
„Geležinis Vilkas“ buvo rimta jėga, kurios galimo atgimimo KGB ir komunistų partija prisibijojo net ir po Antrojo pasaulinio karo. Gal todėl prieš šią organizaciją tarybiniu laikotarpiu buvo vykdoma analogų neturinti šmeižto ir persekiojimų kampanija.
Keletą mėnesių prieš pasikėsinimą į ministrą pirmininką P. Gudynas seseriai Onai prasitarė, kad yra nežinomų asmenų sekamas. Nujautė gręsiantį pavojų, nes dar iš buvimo Rusijoje žinojo bolševikų ir eserų veikimo metodus. Visgi nesitikėjo, kad Lietuvoje jų kerštas gali būti toks atviras ir brutalus.
Visi P. Gudyno apdovanojimai ir dauguma nuotraukų karo metu ir pokaryje žuvo.
—————
Šaltiniai: Lietuvos centrinis valstybės archyvas. F. 391. Ap. 3. B. 2292. L. 1. Trakų apskrities pradedamųjų mokyklų ir mokytojų sąrašas 1920 m. sausio 15 d.; Pranas Gudynas (1900–1929) – mokytojas, karininkas, sportininkas, visuomenininkas, karo lakūnas. (Parengė Pranas Gudynas 2005 m. vasario 23 d.). Rankraštis.
Informacijos šaltinis – Kauno Sąjūdžio informacinis biuras
—————-
Nuotraukoje: kapitonas Pranas Gudynas.
2014.05.08; 04:55
