Domėdamasis apie žmogaus judesių naujoves “atkasiau”, mano įsitikinimu, pritrenkiančių, žemaitiškai būtų galima tai pavadinti majednybe, naujienų, kurios pažangiausiomis NASA technologijomis, pritaikytomis žmonijai, padeda apatinių galūnių nevaldantiems neįgaliesiems tapti judančiais savomis galūnėmis, nes jos “įmontuojamos” į specialų aukštųjų technologijų rėmą.
Aukštosios technologijos žmonijai pastaraisiais metais judėjimo kontekste padeda taip, kad pasijauti tarsi atitrūkęs nuo realybės, jei sieki sužinoti daugiau, jei nuolat domiesi mokslo pasiekimais…
Į tokius, nuolat besikapstančius “žiniuonius” po mokslo naujoves ir dar susijusias su kosminių technologijų pažanga žmonijai, skeptiškai žvelgia daugelis stereotipiškai tebemąstančiųjų, tarsi tie žingeidūs būtų visuomenės priešai.
Štai taip pradėtas straipsnelis apie NASA sukurto egzoskeleto žmonijai prietaisą, kuris padeda judėti netgi visiškai paralyžuotiems žmonėms, matyt, suintrigavo…
Michael Gazarik, kuris yra NASA kosmoso technologijų programų direktorius ir kuris iniciavo projektą pritaikyti astronautų egzoskeletą žmonėms su fizine negalia.
Šis NASA mokslininkas subūrė savo itin toli gebančių matyti bendraminčių komandą, kurie ėmė ir įrodė, kad pačios “kvailiausios” mintys bei veiksmai turi tvirtus tiesos ir įsitikinimų pagrindus. Šio mokslininko ir jo komandos sukurtas žmogaus judėjimo pagalbininkas egzoskeletas X1.57 “nušluostė nosis” ir ilgam “nutildė daugelio, su žmogaus kinetika susijusių mokslo sričių pseudo asus.
Tik įsivaizduokit, koks yra jaudinantis vaizdas, kuomet, pavyzdžiui, kelioliką metų nevaikštanti moteris po autoįvykio X1.57 egzoskeleto pagalba pakilo iš neįgaliosios vežimėlio ir nužingsniavo.
Reginiu buvo sunku patikėti, tačiau tai – realybė. Artimieji iš laimės apsiverkė, o pati “pacientė” tik pasakė: yra neapsakomas jausmas vėl pakilti ir žingsniuoti savo kojomis, kai net 14 metų visus stebėjau iš 135 cm “aukščio” (toks buvo vežimėlyje sėdinčios moters ūgis).
Taigi tokiam kompleksiniam iš titano pagaminto “stebuklo” dėvimam ant kojų juosmens, krūtinės ir pečių juostos, tvirtinamam specialiais diržais, “apginkluotam” specialios kompiuterio programos tarsi įveikia stuburo nervų negalią, juos tarsi atgal “sukabina”, ir žmogus vėl juda vertikalioje padėtyje išlaikydamas pusiausvyrą.
Įdomu pastebėti, kad X1.57 gali būti naudojamas ir kitais, įvairiais būdais judėjimui skirtose plokštumose sėkmingai tenkinant vertikalius, netgi ne paralyžuoto žmogaus specifinius judėjimo poreikius – pernešant sunkius daiktus, pavyzdžiui, statybose, karo sąlygomis ir pan…
X1.57 šiuo metu yra dar tolesniame mokslinių tyrimų ir plėtros etape. Jis dar labiau tobulinamas. Prietaisas dar geba suteikti papildomą galią, kai reikia įveikti įkalnę, taip sumažindamas gravitacijos poveikį sąnariams.
“Neįgalieji itin vertina bendradarbiavimą su NASA", – sakė Ken Ford IHMC direktorius ir generalinis direktorius. Tik tokiu būdu galimas dar aukštesnės kokybės siekis integruojant mokslo pasiekimus žmonijai judamojo aparato atstatymui, plečiant pritaikymą ne tik reabilitacijos srityje, tačiau nukreipiant žvilgsnius dar plačiau, toliau, giliau.
Tarsi tas “Hablo" teleskopas, matantis beribes visatos erdves, šiuo atveju sugebantis “nusileisti ant žemės”, ir pažangą adaptuoti daugelyje sričių žmonijos labui, tame tarpe ir sporto mokslo srityje rengiant aukšto meistriškumo sportininkus, sukuriant jiems alternatyvią gravitaciją (toks prietaisas jau sukurtas 3-im lygmenimis atskiriems žmonijos poreikiams tenkinti, kuris vadinamas Alter – G)…
Paprastai tariant, NASA kosmoso technologijų programos pagrindinis dėmesys skiriamas toliau brandinti pažangias kosmoso technologijas žemėje kuo platesniems žmonijos poreikiams.
Štai tokios “iškastos” naujienos po ilgokos straipsnelių pauzės. O šis straipsnelis, esu tikras, kad tiesiog “susilieja” su neseniai vykusiu Pasaulinio lygmens kosmoso pasiekimų konferencija Vilniuje. Ir šis straipsnelis ir tokio lygmens konferencija, prieš kokius 20-ies metų daugybei būtų UTOPIJA.
Šiuo atveju laikas tik parodo, kad “ana” UTOPIJA šiuo metu yra paprasčiausia realybė ir kad lietuvių mokslininkai spėriai skinasi kelią kosmoso platybių link, kaip ir egzoskeletas žmonijos labui.
Esu tikras, kad egzoskeletas X1.57 dar po kokių 20-ies metų bus taip pat prieinamas kaip dabar paprasčiausi “prieštvaniniai” ramentai, kadaise tapę ir iki šiol tebeesantys judėjimo “išganymu” traumas patyrusiems žmonėms.
Nuotraukoje: straipsnio autorius Andrius Kaveckas yra visuomenės sveikatos ugdytojas, biomedicinos mokslų magistras.
2013.01.20
