Kepurė „Gazprom” ambicijoms


Nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo praėjo daugiau kaip du dešimtmečiai, bet šalis tebėra susaistyta su Maskva ir dėl dujų tiekimo yra priversta kliautis Rusijos valstybės valdoma energetikos kompanija „Gazprom“. Dabar, pasinaudodama naujomis Europos Sąjungos taisyklėmis, Lietuva bando atsikratyti „Gazprom“ gniaužtų.

Tai, kaip šalis tai daro, parodo sunkumus, Rusijos energetikos milžinei gresiančius Europoje, jos didžiausioje rinkoje. Lietuva restruktūrizuoja dujų įmonę „Lietuvos dujos“, kurios 37 proc. akcijų valdo „Gazprom“, ir rengiasi atskirti jos dujotiekių tinklą į naują įmonę, kurią valdys valstybė. Tai daroma vadovaujantis ES taisyklėmis, kuriomis siekiama priversti įmones atskirti tiekimą nuo perdavimo ir tokiu būdu padidinti konkurenciją energetikos sektoriuje.

Savo dujotiekių įmonės akcijų paketą „Gazprom“ privalo parduoti iki 2014 metų spalio mėnesio. Lietuva nuolat tvirtina, kad Rusijos taikomos dujų kainos yra per didelės. Dujotiekių kontrolės perėmimas yra tik viena iš priemonių, kuriomis siekiama sumažinti šalies priklausomybę nuo Rusijos ir užsitikrinti alternatyvius bei pigesnius tiekimo šaltinius.

Šalis Baltijos jūros pakrantėje taip pat stato suskystintų gamtinių dujų terminalą, rašo leidinys. Planai dėl dujotiekių sukėlė daug ginčų, dėl kurių „Gazprom“ ir Lietuva atsidūrė tarptautiniame arbitraže. Rusijos grupė tariamai pasiūlė sumažinti kainas 20 proc., jei Lietuva atidėtų dujotiekių atskyrimą.

Tačiau Lietuva savo pozicijos nekeičia. „Rusija pati sau kenkia“, – neseniai pareiškė Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Jos teigimu, dujų kainų siejimas su politiniais reikalavimais yra „visiškai pasenęs, 30 metų senumo metodas“. Tuo tarpu „Gazprom“ aiškina, kad svarbiausia yra principas. „Jie bando eksproprijuoti mūsų turtą net neaptarę kompensacijos“, – „Financial Times“ sakė, „Gazprom“ vadovo pavaduotojas ir eksporto padalinio vadovas Aksandras Medvedevas.

          Tačiau Lietuva yra tik viena iš daugelio „Gazprom“ problemų. Su sunkumais ji susiduria praktiškai bet kurioje Europos vietoje – o Europa yra didžiausias „Gazprom“ grynojo pelno, pernai sudariusio 38 mlrd. JAV dolerių, šaltinis. Tuos sunkumus neretai lemia pasaulio energetikos rinką sukrėtęs skalūnų dujų bumas Jungtinėse Valstijose. „Gazprom“ buvo priversta sumažinti kainas savo Vakarų klientams, o ES pradėjo tyrimą dėl galimo įmonės piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi rinkoje.

Konkurencija vidaus rinkoje taip pat didėja ir įmonė gali prarasti savo branginamą dujų eksporto monopolį. „Gazprom“ yra sąstingio apimta įmonė“, – sakė Maskvos investicinio banko „Uralsib“ investicijų portfelio valdytojas Igoris Michailovas. – „Jos rinkos dalis Rusijoje mažėja, jos derybinė galia Europoje silpsta, o visą savo grynųjų pinigų srautą ji išleidžia dideliems projektams, kurie neprideda jokios vertės“, Nauji iššūkiai gali sukelti grėsmę visam Rusijos energetikos modeliui. „Gazprom“ tenka maždaug 8 proc. šalies BVP ir 20 proc. biudžeto įplaukų.

Įmonės nykimas yra įspūdingas, ypač įmonei, kadaise turėjusiai didžiulę galią. Savo klestėjimo metais „Gazprom“ simbolizavo Rusiją, kaip energetinę supervalstybę, kaip ji tuomet save vadino.

„Gazprom“ grasino klientams Europoje ir buvusiose sovietinėse respublikose. Nesutardama su Ukraina dėl kainų, įmonė dukart nutraukė savo dujų tiekimą, tūkstančius Rytų europiečių palikusi be šilumos. 2008 metais „Gazprom“ vadovas Aleksėjus Mileris prognozavo, kad iki 2015 m. „Gazprom“ taps vertingiausia pasaulio įmone.

Tai neatrodė nerealu, nes „Gazprom“ vertė jau tuomet viršijo 250 mlrd. JAV dolerių ir ji buvo viena iš penkių didžiausių pasaulio įmonių. Šiandien „Gazprom“  rinkos vertė siekia 90 mlrd. JAV dolerių. Įmonės akcijų kursas tebesilaiko žemame lygyje. Įmonė taip pat nukentėjo dėl pokyčių dujų sektoriuje, įskaitant skalūnų dujų bumą JAV, kurie apvertė energetikos rinkas aukštyn kojom ir sukėlė abejonių dėl senų būdų verslui plėtoti.

Skalūnų dujų reiškiniui „Gazprom“ nebuvo pasirengusi. Nors Europoje skalūnų dujų gavyba kelią skinasi lėtai, bumas JAV jau daro netiesioginį poveikį. Europos komunalinės įmonės degina pigias Amerikos anglis, kurias iš jų vidaus rinkos išstūmė skalūnų dujos. Dėl to dujų paklausa Europoje, jau sumažėjusi – 2011 metais dujų suvartojimas Europoje smuko 8 proc., o pernai – dar 2 proc. Tai turėjo įtakos ir „Gazprom“ pardavimams.

Dar svarbesni pokyčiai laukia ateityje. Šiaurės Amerika netrukus pradės suskystintų gamtinių dujų (SGD) eksportą, galbūt į Europą. Nujausdama pokyčius, E.ON, Vokietijos energetikos įmonė ir viena iš seniausių „Gazprom“ klienčių, neseniai pasirašė susitarimą su Kanados „Pieridae Energy“ dėl SGD importo iš gamyklos, kuri bus pastatyta Kanados Atlanto vandenyno pakrantėje.

Daugelis mano, kad „Gazprom“, jei įmonė norės išsaugoti savo rinkos dalį, paprasčiausiai teks susitaikyti su tuo, kas neišvengiama, ir atsisakyti kainų indeksavimo pagal naftos kainas. „Per kelerius ateinančius metus dujų verslas iš esmės pasikeis. Naftos ir dujų kainas teks atsieti. Visos naujos sutartys turėtų būti susietos su kitokiais nei nafta indeksais“, – mano Ispanijos energetikos įmonės „Repsol“ vadovas Antonio.

„Gazprom“ taip pat kyla problemų reguliavimo srityje. Pernai rugsėjį ES konkurencijos institucijos pradėjo oficialų tyrimą dėl tariamo įmonės piktnaudžiavimo dominuojama padėtimi rinkoje. Be kita ko, bandoma nustatyti, ar įmonė naudojosi savo dominavimu Europos dujų rinkose, siekdama trukdyti konkurentams ir kelti kainas Vidurio ir Rytų Europoje. A. Medvedevas tvirtina, kad kaltinimai nepagrįsti, ir savo ruožtu kaltina ES „politiniais žaidimais.

Tuo tarpu „Gazprom“ tvirtina, kad viskas keičiasi į gerąją pusę. Įmonė prognozuoja, kad jos eksportas į Europą šiemet padidės 9,4 proc. iki 151,8 mlrd. kubinių metrų. A. Medvedevas mano, kad įmonės rinkos dalis Europoje iki 2025–2030 metų padidės nuo pernykščių 26 proc. iki 30–32 proc.

Po ilgų derybų metų įmonė artėja prie susitarimo dėl dujų tiekimo su Pekinu. Kinija yra patraukli rinka – ji yra prie pat Rusijos slenksčio, o dujų paklausa šioje šalyje pastaruoju metu sparčiai didėjo.

Informacijos šaltinis – "Financial Times"

2013.06.27

print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *