Vokietijos spauda kritikuoja Lietuvos branduolines ambicijas


Print

„Lietuvoje didėja pasipriešinimas naujosios AE statybai, kurią vykdytų „Hitachi“ firma.

Opozicinės partijos nori surengti referendumą. Fukušima – įvyko ten kažkas?

Tuo metu, kai Japonija kaip tik išjungė savo paskutinį atominį reaktorių, Lietuvos Vyriausybė norėtų pradėti statyti naują reaktorių. Ir būtent iš Japonijos. Jis turėtų kainuoti 6-8 mlrd. eurų. Kovą buvo pasirašytas preliminarus susitarimas su koncernu Hitachi-GE Nuclear Energy. […]“ (Reinhard Wolff, “Die Tageszeitung”).

XXX

„Jeigu egzistuotų prizas už absurdiškiausią Europos energetikos politiką, tai šiuo metu valdantieji Lietuvoje būtų vargu ar pralenkiami kandidatai. „Nepriklausomybė“ yra vienintelis argumentas, kodėl 3 mln. gyventojų turinčiai šaliai reikia atominės elektrinės. Tapti nepriklausomais nuo rusiškų dujų. Ir tuo pačiu artimiausiems 60 metų tapti priklausomiems nuo atominės energijos, vietoje to, kad būtų naudojami įvairūs energijos šaltiniai. Ką statydama AE gali Suomija, galime ir mes, – teigia Vilnius. Ir „pamiršta“, kad investuotojai paskutiniajam naujos AE statybos Skandinavijoje projektui turėjo „atlaisvinti“ 60-dalį metinio BVP.

Ketvirtoje pagal skurdumą ES šalyje Lietuvoje, tai atitinkamai būtų šeštadalis. Mažiausiai. Lietuva turėtų smarkiai įsiskolinti. Reitingų agentūros jau dabar šalį vertina tik šiek tiek aukščiau už Vengriją ir Portugaliją. Taigi, palūkanos už paskolas būtų riebios. Ir ateinančios kartos stovėtų su skolomis prie spinduliuojančio palikimo. […] Ar vis stiprėjantis anti AE judėjimas dar gali sustabdyti beprotybę? Nereikia turėti pernelyg didelių vilčių.“   (Reinhard Wolff, “Die Tageszeitung”).

XXX

„[…] Senąją atominę elektrinę Lietuva turėjo išjungti, kad galėtų įstoti į ES. Abu reaktoriai, kurie buvo pradėti eksploatuoti 1983 m. ir 1987 m. ir buvo galingiausi anuomet pasaulyje, yra to paties tipo, kaip ir dirbę 1986 m. avariją patyrusioje Černobylio AE.

Daugelis lietuvių AE uždarymą vertino kaip diktatą iš Briuselio. Šalis turėjo didžiausią pasaulyje atominės energetikos santykį su kitomis elektros energijos rūšimis, atominė energetika tenkino 90 proc. viso elektros energijos poreikio, ji buvo eksportuojama į kaimynines šalis. Referendume 89 proc. pasisakė už tai, kad AE dirbtų toliau, tačiau jame dalyvavo mažiau, negu 50 proc. rinkėjų ir jis buvo laikomas neįvykusiu. […]

Jau seniai egzistuoja naujosios AE statymo planai. Kovo pradžioje konservatyvusis Premjeras Andrius Kubilius pasirašė pradinę sutartį su japonų Hitachi koncernu. AE turėtų kainuoti apie 5 mlrd. eurų, gaminti 1300 MW elektros energijos per metus ir būtų pastatyta 2020 m. Latvija ir Estija nori taip pat prisidėti. Kyla klausimas, ar AE naudinga ekonominiu požiūriu, nes Rusija planuoja Kaliningrade statyti savo AE, Baltarusija su Maskvos pagalba ketina Astrave, visai netoli sienos su Lietuva, statyti savąją, o Lenkija taipogi turi savų branduolinių planų.

Tiek daug elektros energijos regionui nereikia. […] Baltijos energetikos politiką į priekį varo Rusijos baimė. Energijos poreikį beveik visai patenkina Rusijos dujos ir nafta. Daugeliui baimę kelia tai, kad Maskva energijos išteklių tiekimą naudoja kaip spaudimo priemonę. Politikai kalba apie „energetinę nepriklausomybę“, kai tuo tarpu Vakarų europiečiai kalbėtų apie „energetinį saugumą“. […]

Bendradarbiavimas įvairiuose energetikos projektuose – naujosios AE statyboje, elektros jungčių tiesime, bendro Baltijos šalių valdymo punkto netoli Rygos kūrime – kaimynams nėra įprastas. Jie vienas su kitu turi daug mažiau bendro, negu įprasta manyti Vakarų Europoje.

Vieningos „Baltijos šalys“ neegzistuoja. Skirtumai yra dideli. Lietuviai ir latviai, nors ir kalba giminingomis kalbomis, tačiau vieni yra katalikai, o kiti – protestantai. Estai kalba suomių kalbai gimininga kalba ir šiaip jaučiasi artimesni savo šiaurinei kaimynei kitame Baltijos jūros krante labiau, negu abi kitos buvusios sovietinės respublikos. Kaimyninių šalių dalyvavimas, statant AE, dar toli gražu nėra užtikrintas.

Nors ir pasirašytas ketinimų protokolas, tačiau […] latviai turi mokėti finansų krizės metu gautas paskolas, kad 2014 m. atitiktų euro įvedimo kriterijus, o Estijos kai kurie politikai labiau dairosi į Skandinaviją, ar inicijuoja savo AE statybą Baltijos jūros saloje. […]“ (Volker Schmidt, “Das Parlament”).

2012.05.14


Prisijunkite prie diskusijos