„Žvelgiant į situaciją elektros rinkoje, Lietuva turi kuo greičiau pasistatyti konkurencingus savus generacinius pajėgumus“


Print

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas, opozicijos lyderis Andrius Kubilius atsako į „Žinių radijo“ laidos „Opozicija“ vedėjo Raigardo Musnicko klausimus apie situaciją energetikoje.

R.Musnickas. Energetikos ministras J.Neverovičius pareiškė, jog padėtis elektros rinkoje yra rimta, anot jo, artimiausiu metu ketinama pateikti pasiūlymus Baltijos šalių elektros perdavimo operatoriams, kaip padidinti konkurenciją rinkoje. Premjeras taip pat jau nebekalba apie pigesnę elektros energiją. Dabar jam, matyt, svarbiausia, kad nebrangtų elektra, bent jau būtų išlaikytos kainos. Kaip Jūs vertinate padėtį elektros rinkoje?

A.Kubilius. Jau prieš mėnesį ne vienoje spaudos konferencijoje kalbėjau, kad padėtis turi kelti susirūpinimą, nes kainos elektros biržoje Lietuvoje rugpjūtį-rugsėjį ir dabar, spalio mėnesį, yra pakilusios apie 30 proc., lyginant su tuo pačiu praėjusių ar 2011 m. metų laikotarpiu. Akivaizdu, kad reikia analizuoti situaciją. Versijų, kas tai lėmė, yra ne viena. Dabar lyg yra sustota ties versija, kad tai lėmė šių metų kovo 15 d. tarp Baltijos šalių operatorių pasirašytas susitarimas, kuriame lyg ir numatyta, kad prioritetas yra teikiamas Šiaurės ir Baltijos regione nepagamintai elektrai, lyginant ją su iš trečiųjų šalių, t.y., iš Rusijos, importuojama elektra.

Kitų ir paties „Litgrido“ operatorių nuomone ir jų teikiamais skaičiais, yra bandoma parodyti kitokią situaciją, – kad lemia faktas, jog iš Rusijos elektros yra pateikiama mažiau negu būdavo patiekiama praėjusiais metais. Ir viena iš priežasčių yra tai, kad gerokai sumažėjo elektros tiekimas iš Karaliaučiaus (Kaliningrado), kur, atrodo, yra įvykęs nemažas sutrikimas pačioje elektros sistemoje ir elektros gamyboje. Ten didžioji šiluminė elektrinė yra vis remontuojama ir natūralu, kad į rinką pateikiama mažiau elektros. Lietuva turi galimybių mažiau jos pirkti, todėl kainos kyla.

Aš dar įvardinčiau trečią priežastį, kurios kol kas perdaug nenorima svarstyti. Man tai primena nuostatą, kurią mes ne vieną kartą reiškėme: jeigu Lietuva parodys, kad nestato savo atominės elektrinės, o taip ir buvo padaryta tiek klaidingu referendumu, tiek ir dabartinės valdžios ilgu blaškymusi, Rusijai nebeliks priežasties toliau tiekti Lietuvai pigią elektrą, ką ji darė pastaruosius keletą metų, šitaip gundydama Lietuvą prisirišti prie tariamai pigios rusiškos elektros importo ir atsisakyti planų turėti savo konkurencingą generaciją. Kitaip sakant, šalia pieno karo mes galim turėti dar ir ilgalaikį elektros karą.

Faktas, ką rodo „Litgrido“ duodami skaičiai, kad galimybės nusipirkti rusiškos elektros yra gerokai sumažėjusios, man pagrindžia šią versiją. Bet kuriuo atveju reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad Lietuvos Vyriausybė per ilgai blaškosi ir per ilgai nepradeda šios situacijos rimtai valdyti.

R.M. Tai ką reikėtų daryti? Jūs, kaip buvęs premjeras, galite duoti patarimų. Tokios elektros kainos prie gero neatves.

A.K. Prieš mėnesį mes ministro ir raštu, ir žodžiu klausėm, kokia yra situacija, kaip jie ją vertina, kokios yra priežastys. Pradžioje girdėjome bravūriškus atsakymus, kad čia nieko nevyksta, kad taip turi būti. Gerai, kad dabar pradėjo rimčiau žiūrėti, nors vis dar pasigirsta bandymų politizuotai aiškinti situaciją. Kas kaltas dėl tokios situacijos, valdančiųjų nuomone – Kubilius ir Sekmokas.

Čia reikia turėti labai aiškius, objektyvius atsakymus, kas lemia tokią situaciją. Jeigu tai lemia susitarimai, pasirašyti kovo 15 d., jau šitos valdžios, tai juos reikia nedelsiant keisti. Bet jeigu paaiškėja, kad situaciją lemia gerokai mažesnės galimybės nusipirkti pigios rusiškos elektros, nes jos nėra parduodama, mes susiduriame su kur kas rimtesne problema, kurią jau reikia vertinti tam tikra prasme ir geopolitiniu aspektu.

Tokiu atveju Lietuva turi nedelsdama priimti ilgalaikius sprendimus, ilgai nebesiblaškyti dėl to, kokiu būdu garantuoti, kad per artimiausius keletą metų Lietuva įsigytų, arba, kitaip sakant, pasistatytų konkurencingus savus generacinius pajėgumus, kad galėtų gaminti konkurencingą elektrą pati arba bent jau Baltijos valstybėse.

R.M. Tai rodo, kad padėtis elektros rinkoje yra labai jautri. Bet kokiu momentu, jeigu tai priklauso nuo Kaliningrado, mes galim pakibti, net nevykdant kokios nors piktybinės politikos, bet paprasčiausiai, jeigu kažkas ten sugenda.

A.K. Jūs teisus, žinoma, specialistai turėtų tuos dalykus analizuoti, bet akivaizdu, kad štai šita situacija, kokia dabar susiklostė, visiškai paneigė dar pavasarį p. Butkevičiaus Vyriausybės svarstytus variantus, kuriuos pateikė ir Lietuvos ekspertai, mokslininkai, kad Lietuva gali tariamai likti priklausoma nuo importuojamos elektros. Man atrodo, šiandieninė situacija labai aiškiai atsako, kad toks siūlymas, arba toks pasirinkimas, būtų visiška klaida geopolitinio saugumo požiūriu ir ekonominio saugumo požiūriu, nes visiškai akivaizdu, kad toks elektros kainų kilimas, kokį matom dabar, mūsų ekonomikai gali labai stipriai pakenkti.

R.M. Bet kokiu atveju elektrinė nepasistatys per metus-kitus. Reikia galvoti, net jeigu būtų priimtas sprendimas statyti atominę elektrinę ir visos investicijos plauktų, ką daryti per tą laiką, kol ji bus statoma?

A.K. Bet kokiu atveju kuo ilgiau atidėliojamas sprendimas – tokią elektrinę statyti ar kitokią – tuo ilgiau mes liekam pavojingoje zonoje. Ko gera, dabar vieną mitą, kad galim likti priklausomi nuo Rusijos elektros importo, ši situacija panaikino. Mūsų svarstymuose egzistuoja dar vienas mitas, kad pasistatysim linijas į Švediją ir Lenkiją, ir tada jau pirksim pigią švedišką ir lenkišką elektrą. Kitaip sakant, likim priklausomi jau nuo kito importo. Jeigu rusiško importo mitas jau sunaikintas, tai liko dar vienas mitas – kad po 2016 m. gyvensim saldžiai pirkdami elektrą iš Skandinavijos.

Aš raginčiau tais mitais nepasitikėti, o elgtis taip, kaip elgiasi absoliuti dauguma Europos valstybių, kurios, išskyrus vienintelį Liuksemburgą, turi pakankamą savą generaciją. Čia Lietuvai bandyti būti unikalia ir likti su 60-70 proc. importuojamos elektros yra visiškai neprotinga. Kita valstybė pagal priklausomybę nuo importo Europoje yra Liuksemburgas, kuris importuoja 30 proc. elektros, bet reikia matyti didžiulį skirtumą tarp Liuksemburgo ir Lietuvos geografinės padėties.

R.M. Energetikoje vyksta kiti dalykai, visokių debesų čia kaupiasi ties suskystintų gamtinių dujų terminalu. Kas ten darosi? Jau pakibo reikalai? Visi dideli projektai Lietuvoje pakimba.

A.K. Pradėsiu šiek tiek iš toliau. Mes pastarosiomis savaitėmis vieningai atsakėme į vieną iš informacinių karų išpuolių – t.y. „Pervyj Baltijskij kanal“ laidą apie Sausio 13-ąją, ir visi gerai suvokėme, kaip tokie informaciniai karai gali būti realizuojami, kai jie paliečia mūsų istoriją. Bet informaciniai karai sunkiau atpažįstami, kai yra atakuojami mūsų svarbiausi strateginiai energetikos projektai. Tai stebėjome jau ne pirmą kartą ir ne pirmus metus.

Tik dabar informaciniai karai, ypač prieš terminalą, yra pradėti „savomis rankomis“, – galima taip pasakyti, – tai yra, Seime sudarius vadinamąją Skardžiaus komisiją ir komisijos pirmininkui pasirinkus veikimo modelį – sąmoningai ar nesąmoningai eiti į viešąją erdvę ir kalbėti visišką netiesą, liaudiškai tariant, visišką melą, aiškinant, kad terminalui laivas buvo išsinuomotas gerokai per brangiai, kad terminalo laivą stato kažkokia neaiški kompanija, registruota Bermuduose, ir t.t. Taip sakant, bandant aplipdyti terminalo reikalą mitiniais skandalais, nors pačiuose komisijos posėdžiuose ne vieną kartą jam specialistų, vadovų ir ministrų buvo labai aiškiai atsakyta, kad visi šie dezinformaciniai pranešimai neturi jokio pagrindo.

Ir laivas yra išnuomotas pigiau negu būtų galima jį pirkti ir po to 10 metų samdyti aptarnavimą, ir norvegų kompanija – viena iš trijų stambiausių pasaulyje kompanijų, gaminančių tokius laivus, – taip, yra registruota Bermuduose, bet yra kartu listinguojama Oslo vertybinių popierių biržoje.

Skaidrumą garantuoja tai, kad kompanija yra tarptautinio masto. Lietuvos organizuotame laivo pirkimo konkurse dalyvavo stambiausios pasaulinės kompanijos, įskaičiuojant ir tą norvegų kompaniją. Dvi iš tų stambiausių norvegų kompanijų yra registruotos Bermuduose ir abidvi listinguojamos Oslo vertybinių popierių biržoje, čia nėra jokio kriminalo ir jokio skandalo, bet gerbiami kolegos, kai kurie socialdemokratai, įskaičiuojant ir patį Skardžių, bando sukelti skandalus, iš kurių naudą gali gauti tik Rusija ir „Gazpromas“, kuris, kaip matėme per visus ketverius mūsų buvimo valdžioje metus, organizuodavo nuolatines informacines atakas prieš šį projektą.

R.M. Įdomu, kuo visa tai baigsis. Matyt, dar išgirsime daug dalykų, susijusių su gamtinių dujų terminalu. Dar daug klausimų šiandien buvo galima paklausti, – politinėje arenoje atsiranda naujų žaidėjų, kurie bando eiti į Prezidento rinkimus – Balčytis ir Pakso klausimas, deja, laikas jau baigiasi, bet Lietuvai klausimai apie energetiką, matyt, yra patys svarbiausi. Ačiū, kad atvykote.

Vytauto Visocko (slaptai.lt) nuotr.

Informacijos šaltinis – "Žinių radijo" laida "Opozicija" ir tsajunga.lt

2013.10.28


Prisijunkite prie diskusijos