Jau chrestomatine tapo žvirblelio tragiška istorija bylojanti, kaip jį sušalusį apdergė karvė, kaip atšilęs pradėjo čirškauti, kaip išgirdęs katinas jį iš šilto „medaunyko“ ištraukė ir suėdė.
Šią istoriją palyginimui kai kuriems susikompromitavusiems, tačiau vis tiek „čirškaujantiems“ politikams pritaikė publicistai. Tačiau yra politikų tylenių ar plevėsų, kurie nei veikla pasižymi, nečirškauja, tačiau valkatauja iš partijos į partiją ir tam tikrai partijai tarnauja balastu politiniam svoriui padidinti, o sau – asmeninę naudą turėti. Tokie vadinami bestuburiais. Jie plaukioja ar šliaužioja vis naujoje terpėje ir jaučiasi taip patogiai, kaip tas žvirblelis karvės „medaunyke“. Einantiesiems į politiką bei esantiesiems politikoje įsimintinas kitas, politinėms valkatoms taikytinas, tragiškas nutikimas.
Riebioje dirvoje naršė sliekas. Tą dirvą jis pureno, taurino, retsykiais iškišdavo į paviršių galvą ar uodegą. Kartą sliekas aptiko, kad paviršiuje fauna daug turtingesnė, kad ten verda kitoks, įdomesnis gyvenimas. Ir nusprendė sliekas, vaizdžiai tariant, integruotis į tą margą, saulėtą, pilną malonumų gyvenimą. Palikęs požemį kitokiems bestuburiams kirminams bei savo priešams kurmiams, išsiropštė į paviršių ir pradėjo naują gyvenimą. Vis taikėsi prie įvairių stuburinių derintis, tačiau pasirodydavo, kad tie padarai jo draugystės neverti. Galiausiai sliekas nusprendė užmegzti santykius su žmogumi. Žmogaus būta meškeriotojo, kuris riebų slieką iškart pakabino ant vašelio, panardino, o ešerys jį prarijo. Kol ešerys pasiekė keptuvę, sliekas buvo suvirškintas, tapo ešerio „medaunyku“.
Neatsigręždami į senesnius laikus, per du pastaruosius dešimtmečius tarp politikais save įvardijančių personų galėjome pamatyti ir žvirbleliams, ir sliekams ir dar kitokiems gyvūnėliams prilygintinų veikėjų. Bestuburius politikus, kurie šliaužioja iš partijos į partiją ar iš frakcijos į frakciją išvardinti būtų sunku, nes ir partijų bei frakcijų radosi tiek, kad sunku nustatyti, kurios bestuburės ir kurios stuburinės. Tačiau dėl paties demokratijos mechanizmo grimasų ar ydų, įstatymų, poįstatyminių aktų bei statutų netobulumo, pasirodo, galima iš bestuburių kurpti politinį kapitalą, panaudojant juos kaip balastą politiniam svoriui padidinti. Tokiu būdu bestuburių balastas įgyja tokią reikšmę, kad gali drebinti aukščiausios valstybinės institucijos stabilumą.
Stuburinius ir bestuburius tvarinius gamtoje nesunku atpažinti, kiek sunkiau atpažinti bestuburius politikus. Tačiau akivaizdžius bestuburius politikus visuomenė labai lengvai atpažįsta iš jų priklausomybės partijoms kaitos. Antai, pastarosiomis dienomis sudrebinęs politinį orą, Seimo narys Vidmantas Žiemelis buvo TSKP narys, išstojo iš tos partijos ir įsijungė į Lietuvos persitvarkymo Sąjūdį, vėliau tapo Tėvynės Sąjungos nariu. V.Žiemelis TS-LKD palieka jau antrą kartą. 1998 metais tuometinio premjero Gedimino Vagnoriaus iniciatyva jis buvo atleistas iš vidaus reikalų ministro pareigų ir 1999 metais pašalintas iš partijos. Drauge su tuometine sutuoktine Laima Andrikiene 2000 m. V. Žiemelis įsteigė Tėvynės liaudies partiją, vėliau persivadinusią į Lietuvos dešiniųjų sąjungą. Į TS-LKD jis grįžo 2003 metais, Lietuvos dešiniųjų sąjungai prisijungus prie Tėvynės sąjungos. Dabar, staiga kažkuo paviliotas, išstojo iš TS-LKD partijos ir „nušliaužė“ į G. Vagnoriaus vadovaujamą, taip pat neturinčią politinio stuburo, Krikščionių partiją. Jis išsiskyręs, turėjo dvi žmonas, tačiau G. Vagnoriaus krikščionims – tokie dalykai nerūpi, jiems reikalingas frakcijos svoris (balastas).
Socialdemokratų, Darbo partijų bei partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcijos Seime turi 53 atstovus. Dvylika atstovų Seime turinti Krikščionių partija taip pat pasiskelbė nutarusi tapti opozicine jėga su galimybe frakcijai dalyvauti esą kuriamos „naujos valdančiosios koalicijos“ veikloje. Taigi, kuo daugiau frakcijoje narių, tegul ir bestuburių, tuo frakcija svaresnė, tuo didesnės galimybės patekti į valdančiuosius.
Balastas reikalingas, nes reikšmingas. Bestuburius prisivilioti didelių pastangų nereikia. Tik jų likimas politikoje, kaip to žvirblelio ar slieko, – tragiškas.
Nuotraukoje: partijas keičiantis parlamentaras Vidmantas Žiemelis.
2010.03.20
