Kodėl Amerika privalo Baltijos šalyse nuolat dislokuoti gausų karinį kontingentą


Print

„Jungtinės Valstijos ir JAV sąjungininkai privalo dislokuoti karinius dalinius Baltijos šalyse. Amerikos kariškiai reikalingi Baltijos šalyse tam, kad atbaidytų Rusiją nuo galimo įsibrovimo“. Taip įsitikinęs buvęs JAV prezidento Džimio Karterio (Jimmy Carteris) patarėjas nacionalinio saugumo klausimais ponas Zbignevas Bzežinskis (Zbigniewas Brzezinskis). 

Užsienio politikos ekspertas Z.Bzežinskis savo susirūpinimą išdėstė JAV Senato Ginkluotųjų pajėgų komitetui. Užsienio politikos ekspertas baiminasi, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali pamėginti užimti Baltijos šalis panaudodamas žaibiškos atakos metodą. O netikėtą ir greitą, vos keletą ar keliolika valandų truksiantį puolimą NATO aljansas nebūtų pajėgus atremti. Vaizdžiai tariant, Rusijai žaibiškai puolant NATO nespėtų suskubti Baltijos valstybėms į pagalbą.

Z.Bzežinskis išdėstė, kaip mato „košmariškąjį scenarijų“: ne ilgiau kaip per parą V.Putinas įsiveržia į Latvijos ir Estijos sostines, ir tokiu atveju NATO greičiausiai nespėtų sulaikyti Rygą bei Taliną okupuojančių rusiškų ordų.  NATO galėtų tik konstatoti, jog Baltijos valstybės, deja, jau okupuotos.

Kaip įvykiai rutuliotųsi po to? NATO galėtų tik apgailestauti, jog Kremlius surengė dar vieną baisų nusikaltimą. Tačiau NATO negalėtų atlikti to, ką privalo atlikti, – išlaisvinti Baltijos valstybių. Jei Rusijos kariškiai įžengs į Rygą ir Taliną, po to juos bus labai sunku iš ten iškrapštyti. Bent jau būtų didelė problema juos iš Baltijos valstybių išvyti be didelių aukų ir sugriovimų. O jeigu Rusija dar pradėtų Vakarus šantažuoti branduoliniu ginklu, o ji tokio šantažo būtinai imtųsi, tada Estijos, Latvijos ir Lietuvos išlaisvinimas taptų dar labiau komplikuotas.

Taigi Rusijai įvykdžius žaibišką invaziją į Baltijos šalis NATO bejėgiškai skėsčiotų rankomis: „labai gaila okupuotų estų, latvių, lietuvių, bet mes jiems negalime niekuo konkrečiai padėti“. Vakarai tegalėtų reikšti žodinius protestus, skelbti notas, viešus pasipiktinimo laiškus, bet suteikti konkrečią pagalbą – bijotų. Nes bijotų įsivelti į didelį karinį konfliktą.

Štai kodėl Amerikos kariškiai privalo nuolat budėti Baltijos valstybėse. Amerika privalo parodyti, kad, įsiverždama į Baltijos šalis, Rusija tą pačią akimirką susidurs su JAV kariškių ginkluotu atsaku. JAV kariškių kirtis agresoriui turi būti surengtas tą pačią akimirką, vos tik bus peržengtos Baltijos valstybių sienos.

Tokį atkirtį suduoti įmanoma, jeigu Baltijos valstybėse bus dislokuotos nuolatinės Amerikos kariškių pajėgos. Operatyvaus atkirčio amerikiečiai agresoriui smogti nepajėgs, jei, prasidėjus agresijai, Baltijos valstybėse jų ten nebus. Pavyzdžiui, jei jiems reikės atvykti iš Lenkijos. Karinių veiksmų sėkmę lems būtent pirmosios kelios minutės, daugiausiai – keletas pirmųjų valandų.

Žodžiu, Rusija turi labai aiškiai žinoti, koks pragaras jos laukia, peržengus Baltijos valstybių sienas. Rusijos vadovai taip pat privalo žinoti, jog jiems nepavyks savo agresyvių veiksmų pridengti tokiomis versijomis kaip provokacija arba rusakalbių gynimas.

„Amerikos kariškių kuopa ar net batalionas, dislokuotas Estijoje, tikrai neįsiverš į Rusiją, visi tai suvokia, net V.Putinas tai supranta“, – svarstė Z. Brzezinskis.

Bet V.Putinas turi žinoti, pasak Z.Bzežinskio, kad jei į Estiją įsiverš bent vienas Rusijos kariškis, Rusija tą pačią akimirką susidurs su Amerikos pajėgomis. Ir dar V.Putinas turėtų žinoti, jog įsiverždamas į Baltijos šalis jis tą pačią akimirką turės reikalų ne tik su amerikiečių, bet ir su britų, prancūzų, vokiečių ir italų kariškiais. Taigi apart amerikiečių kariškių Baltijos valstybėse privalo nuolat budėti Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Italijos ir Prancūzijos kariškių.

Beje, šį pareiškimą ponas Z.Bzežinskis paskelbė tuoj po to, kai NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas informavo, jog  Rusija ženkliai gausina sunkiosios ginkluotės tiekimą į Ukrainą, o Kijevas apkaltino Maskvą dislokavus apie 10 tūkst. karių Rytų Ukrainos teritorijoje.

Tiesa, Jungtinės Valstijos jau yra nusiuntusios karinių dalinių į Baltijos šalis bei Lenkiją. Tie daliniai nusiųsti ne šiaip sau – kad nuramintų bei padrąsintų dėl Rusijos intervencijos į Ukrainą susirūpinusias šių šalių vyriausybes.

Tačiau kol kas JAV aukščiausiosios valdžios pareigūnai nėra nusprendę nuolat laikyti Amerikos karines pajėgas Baltijos šalyse. Juolab – didesnes nei po vieną kuopą Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. O tai suteikia Kremliui viltį, jog galbūt susiklostys aplinkybės, kada „žaibiškas žygis į Baltijos valstybes vis tik bus įmanomas“.

Nuotraukoje: buvęs JAV prezidento Džimio Karterio (Jimmy Carteris) patarėjas nacionalinio saugumo klausimais ponas Zbignevas Bzežinskis (Zbigniewas Brzezinskis).

Informacijos šaltinis – www.defensenews.com

2015.01.23; 05:33


Prisijunkite prie diskusijos