Kokių klausimų nenori girdėti Medininkų bylą tyrę prokurorai ( 1 )


Print

Medininkų žudynių byloje – naujas rimtas kaltintojų ir gynėjų susidūrimas. Buvusį Rygos OMON milicininką Konstantiną Michailovą Nikuliną ginantys advokatai Arūnas Marcinkevičius ir Ingrida Botyrienė Teismo kolegijai pateikė per tris šimtus papildomų klausimų.

Žudynėmis Medininkų poste K.Michailovą kaltinantys prokurorai Rolandas Stankevičius ir Saulius Verseckas Teismo kolegijos pirmininkei Sigitai Bieliauskienei įrodinėja, jog visos advokatų pastabos – nevertos dėmesio.

Esą visus advokatų prašymus būtina atmesti kaip visiškai nepagrįstus. Šiandien savo skaitytojams pateikiame dar vieną pluoštą advokatų A.Marcinkevičiaus ir I.Botyrienės prašymų. Tegul skaitytojai patys sprendžia, ar tikrai tarp kelių šimtų pastabų nėra nė vienos, kuri verta teisėjų dėmesio?

Pakartotinai prašoma iš Lietuvos nacionalinių televizijų paimti visus be išimties vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuotos Medininkų pasienio ir muitinės kontrolės posto 1991 m. liepos 31-osios – rugpjūčio 2-osios dienų apžiūros, bei Tomo Šerno apklausos Šv. Jokūbo ir Kauno klinikinėje ligoninėje. Šis advokatų Arūno Marcinkevičiaus ir Ingridos Botyrienės pakartotinai teikiamas prašymas grindžiamas tuo, kad ikiteisminio tyrimo ir net bylos nagrinėjimo Teisme metu įvairiuose Lietuvos nacionaliniuose televizijų kanaluose ne kartą buvo demonstruojami skirtingi Medininkų posto apžiūros vaizdai. Lietuvos televizijų kanaluose demonstruotos ir nukentėjusiojo T. Šerno apklausos bei Vilniaus OMON bazės ir milicijos pareigūnų, ginkluotų nukentėjusiojo T.Šerno apibūdintais ginklais, video įrašų fragmentai.

Advokatų nuomone, šie vaizdo įrašai turi tiesioginę reikšmę nagrinėjant Medininkų posto užpuolimo bylą bei objektyviai nustatant, ar pagrįsti prokurorų teikiami kaltinimai buvusiam Rygos OMON milicininkui Konstantinui Michailovui – Nikulinui. Šių vaizdo įrašų peržiūra gali taip pat padėt išsiaiškinti, ar pagrįsta K.Michailovui – Nikulinui taikoma griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas. Tokį advokatų prašymą sąlygoja byloje esantys vien tik epizodiniai įvykio vietos vaizdo įrašai.

Gynybos turimais duomenimis, teisme turėtų būti peržiūrėti kai kurie LRT (Lietuvos Nacionalinės Televizijos kanalu), TV 3, TV 1, BTV (Baltijos televizijos kanalu) demonstruoti videoreportažai. Pasak advokatų, atkreiptinas dėmesys kad ir į šią laidą: „Medininkai. Nebaigta byla“ (Dalia Kutraitė, LTV dalyvaujant Muitinės departamentui prie Finansų ministerijos ir Vidaus reikalų ministerijai, 1996). Joje vienintelis išlikęs gyvas Medininkų posto pareigūnas T.Šernas pasakoja, kaip užpuolikas vagonėlyje praėjo pro pat jį į poilsio kambarį, kuriame buvo kiti pareigūnai. Ten esama ir T.Šerno apklausų ligoninėje 1991-ųjų rugpjūčio 1-ąją, rugpjūčio 4-ąją ir rugpjūčio 7-ąją vaizdo įrašai. Nereikėtų pamiršti ir Audronės Kudabienės, Gintaro Kudabos per LTV 2009-aisiais parodyto reportažo „18 metų laukimo“.

Šiame reportaže nufilmuota: Vilniaus OMON bazė, posto Medininkai-1 namelio vidus po įvykio, nuotraukos iš įvykio vietos, atliktas ПБС-1 atpažinimas su T.Šernu, Vilniaus OMON milicininkas G.Choroch su Kalašnikovo automatu, prie kurio vamzdžio galo prisuktas baltos spalvos antgalis. Būtent tokį antgalį užpuolimo metu matė Tomas Šernas. Nereikėtų ignoruoti ir 2009-aisiais per TV 1 parodyto Dailiaus Dargio (balsas.lt) reportažo „Medininkų mįslės“. Čia nufiluoti šie epizodai: 1991 m. gruodžio mėnesio spaudos konferencija, kurioje tardytojas A.Astaška demonstruoja AKMC su ПБС-1, posto Medininkai-1 užpuolimas 1991-ųjų birželio mėnesį, kulkų suvarpytas A.Kazlausko pasiskolintas automobilis VAZ-2101, sudegintas namelis poste Medininkai-1, muziejaus darbuotojo interviu, kuriame pasakojama apie miške rastus žudikų ginklus. Dėmesio verti ir TV 3 “Vakaro žinių” 2008-ųjų sausio 10-ąją parodyti “kadrai iš įvykio vietos”, ir TV 3 “Žinių” laida 2009-aisiais rugsėjo 14-ąją (kadrai iš įvykio vietos ir S.Orlavičiaus a/m „Moskvič“ pamiškėje).

Kodėl prokurorai Rolandas Stankevičius ir Saulius Verseckas nenori, kad Sigitos Bieliauskienės vadovaujama Teismo kolegija peržiūrėtų šiuos vaizdus? Nuoširdžiai mano, kad advokatų pasiūlytuose peržiūrėti vaizduose nėra nieko svarbaus? Tiesiog tingi sėdėti papildomuose teismo posėdžiuose? Ar bijo, jog papildoma informacija gali pakenkti jų teikiamai versijai, esą K.Michailovas – Nikulinas dalyvavo užpuolant Medininkus?  

Advokatai A.Marcinkevičius ir I.Botyrienė siekia išsiaiškinti, ar SSRS Gynybos ministerijai pavaldžios kariuomenės riboto kontingento daliniuose, dislokuotuose Vokietijos, t.y. buvusios Vokietijos Demokratinės Respublikos, teritorijoje, 1991 – 1993-aisiais metais tikrai tarnavo 1970-ųjų gimimo Viktors Michailovs? Jei taip, tai kokiame dalinyje jis tarnavo ir kur tas dalinys buvo konkrečiai dislokuotas? Advokatams taip pat rūpi išsiaiškinti ir kai kurias kitas “smulkmenas”: kokios paskirties buvo tas dalinys, kokias pareigas jame ėjo V.Michailovs ir ar šis vyras turėjo asmens ženklą, išduodamą visiems SSRS kariškiams? 

Jei V.Michailovs turėjo asmens ženklą («личный жетон ВС СССР»), tai koks buvo jo numeris? Taip pat svarbu išsiaiškinti, ar 1991-1993 metais SSRS Gynybos ministerijai pavaldžioje kariuomenėje tarnaujantiems praporščikams buvo išduodami SSRS piliečių tarnybiniai pasai? Jei taip, tai kokio rango SSRS kariškiams, kokiu tikslu ir dėl kokių priežasčių 1991-1993 m. buvo išduodami SSSRS piliečių tarnybiniai pasai? Žodžiu, advokatams rūpi sužinoti, ar buvusiam SSRS kariuomenės riboto kontingento dalinio, dislokuoto buvusios Vokietijos Demokratinės Respublikos teritorijoje, kariškiui V.Michailovs‘ui jo karinės tarnybos metu buvo išduotas SSRS tarnybinis užsienio pasas («Служебный паспорт Союза Советских Социалистических республик»)? Taip pat svarbu žinoti, kada šis kariškis buvo išleistas į atsargą.

Šie duomenys, pasak advokatų, reikalingi tam, kad būtų galima patikrinti Medininkų bylos liudininko Igorio Bormontovo parodymus, esą jis Vokietijoje buvo sutikęs tą V.Michailovs ir kalbėjo su juo apie Medininkų žudynes. Ir to pokalbio Vokietijoje metu sužinojo kai kurias svarbias detales apie kruvinus Medininkų įvykius. Advokatai spėja, jog tas I.Bormontovo pasakojimas apie susitikimą Vokietijoje – laužtas iš piršto. Jie įtaria, kad V.Michailovs ir I.Bormontovs niekaip negalėjo susitikti Vokietijoje. O jei taip, tada galima abejoti ir visomis kitomis teismui pateiktomis I.Bormontovs versijomis. Tačiau prokurorai R.Stankevičius ir S.Verseckas priešinasi net tokiam advokatų reikalavimui.

Advokatai siekia atidžiau susipažinti ir su liudytojų G. Mečkovskajos, V. Smilgos, R. Bilvaiso, R. Karkos, V. Rudenskio, G. Danieliaus, V. Gečiausko ir medicinos bei policijos darbuotojų parodymais. Šių liudininkų parodymai – svarbūs. Mat jais remiantis galbūt galima susidaryti išsamų vaizdą, kaip   buvo nužudyti mūsų pareigūnai, kaip gulėjo jų kūnai ir kaip išsidėstę buvo baldai vagonėlyje tuoj po užpuolimo. Todėl būtina, pasak advokatų, nustatyti ir surasti asmenį, viešame radijo eteryje prisistačiusį „Mindaugu iš Šiaulių“. Advokatai siekia, kad Teismas išreikalautų iš AB „TEO LT“ („Lietuvos Telekomas“) duomenų, iš kur ir kokio abonento 2011 m. sausio 13 d. po vidurdienio šis asmuo skambino į UAB „Žinių radijas“ žurnalistės Agnės Skamarakaitės vedamą laidą „Dienos klausimas“ ir viešai dėstė apsilankymo Medininkų poste aplinkybes iškart po užpuolimo. Mindaugu iš Šiaulių prisistatęs asmuo viešai, radijo laidoje, teigė, jog į Medininkų postą atvyko tuoj po užpuolimo, ne sykį siūlė mūsų teisėsaugai papasakoti, ką žinąs, bet mūsų prokuratūra jo niekad taip ir neapklausė. Ar šis advokatų pageidavimas – nepagrįstas?

Su paslaptinguoju Mindaugu iš Šiaulių ryšius galimai palaiko Jolanda Orlavičiūtė, vieno iš Medininkų poste nužudyto pareigūno duktė. Ji pati tai pripažino teismui, advokatams ir prokurorams. Todėl advokatai siekia išreikalauti iš Medininkų byloje nukentėjusiąja pripažintos J.Orlavičiūtės “elektroninio pašto susirašinėjimo su asmeniu, 2011 m. sausio 13 d. „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ prisistačiusiu „Mindaugo iš Šiaulių“ vardu, korespondenciją, ir tuo pačiu pateikti Teismui elektronines šių laiškų kopijas”. Ar toks prašymas – beprasmis?

Siekiant patikrinti, kada tiksliai buvo užpultas Medininkų postas ir kiek laiko truko egzekucija, advokatai norėtų, kad Teismas prijungtų prie bylos “itin didelę reikšmę turinčias aplinkybes patvirtinančius rašytinius įrodymus – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios tarybos (Atkuriamojo Seimo) 1991 08 01 neeilinių (rytinio ir vakarinio) plenarinių posėdžių stenogramas”. Ar ir šis advokatų reikalavimas – nevertas nė sudilusio skatiko? Juk tose stenogramose užfiksuota, kaip oficialūs mūsų valdžios vyrai teigia, kada buvo užpultas Medininkų postas. Tačiau stenogramose nurodomas užpuolimo laikas ne visur sutampa su kituose dokumentuose nurodoma valanda. Ar ši detalė nėra svarbi? Kaip galima nuodugniai ištirti nusikaltimą, jei net nežinai, kada tiksliai jis buvo įvykdytas?

Advokatai įsitikinę, jog jei teismui būtų pateiktas 1991 m. sausio 12 d. SSRS VRM įsakymas Nr. N1 „Dėl Vilniaus ir Rygos OMON pavaldumo“, minimas 1992 m. kovo 31 d. Lietuvos Respublikos Nacionalinio Saugumo Tarnybos pažymoje „Apie Vilniaus LKP (TSKP) OMON susikūrimą ir operatyvinio analitinio skyriaus veiklą“, būtų lengviau vertinti buvusio SSRS VRM Vidaus kariuomenės vado J. Šatalino, G. Choroch, P. Voinickij, H. Neimo ir R. Martyniuk, St. Stančiko, V. Razvodovo, B. Makutynovičiaus, A. Smotkino, A. Bobyliovo, Ch. Dzagojevo, P. Vasilenko, E. Petrausko, A. Skliaro, A. Tamraziano, I. Bormontovo ir V. Pužaj parodymus. Šiuo atveju advokatai absoliučiai teisūs: negalima aklai pasitikėti nė vienu buvusiu sovietiniu kariškiu. Tačiau Medininkų byloje, regis, kol kas nepasitikima tik įtariamojo Rygos OMON milicininko K.Michailovo – Nikulino parodymais. Kitų buvusių omonininkų ir sovietinių kariškių duomenys dažniausiai priimami kaip neginčijama tiesa. Kodėl?

Advokatai įtaria, kad Medininkų byloje trūksta ir daugiau svarbių dokumentų. Tačiau bylą tyrę prokurorai, pavyzdžiui, R.Stankevičius, kažkodėl nelinkęs Teismui išsamiai, konkrečiai paaiškinti, ar šie advokatų įtarimai – pagrįsti. Todėl K.Michailovą – Nikuliną ginantys advokatai pageidauja išsiaiškinti visą tiesą apie “neva neperduotus ikiteisminį tyrimą atlikusiam prokurorui Rolandui Stankevičiui ir jo negautus iš prieš tai bylą tyrusio Vyriausiojo YSB tardytojo A. Astaškos, o kitaip tariant – Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros pareigūnų ikiteisminio tyrimo metu prarastus baudžiamosios bylai ir būsimajam nuosprendžiui itin svarbią reikšmę turinčius dokumentus”.

Omenyje turimas pranešimo Greitajai medicinos pagalbai apie Medininkų poste rastus nužudytus ir sužeistus Lietuvos pareigūnus garso įrašas, taip pat buvusio tardytojo A. Astaškos atliktos nukentėjusiojo T.Šerno 1991 08 01 apklausos ligoninėje garso bei vaizdo įrašas bei pirmosios apklausos protokolas, Lietuvos Policijos departamento Kriminalistinių ekspertizių valdybos specialisto Audriaus Strazdo, taip pat buvusio Lavoriškių muitinės posto viršininko Petro Petruškevičiaus ir kitų pareigūnų 1991 m. liepos 31 d. padaryti įvykio vietos video įrašai bei liudytojų A. Smotkino ir A. Bobyliovo parodymų patikrinimo vietoje video įrašai. Visų šių įrašų Teismas nėra iki šiol gavęs, todėl jie neperžiūrėti posėdžiuose.

Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotraukoje: Medininkų žudynių bylą tyręs prokuroras Rolandas Stankevičius. 

(Bus daugiau)

2011.03.29


Prisijunkite prie diskusijos