Konstitucijos ar rinkimų baimės keliu?


Print

Sparčiai artėja Seimo pavasarinė sesija, kurios metu Seimas privalės paskirti referendumo dėl žemės nuosavybės ir lengvesnių referendumo sąlygų keičiant Konstituciją datą.

Referendumo, kurio teisėtumas nežiūrint surinktų 300 000 jo surengimą remiančių piliečių parašų, kelia abejonių ne vienam piliečiui.

Kaip pavyzdį, galima nurodyti komentaruose po straipsniu Neįkainojama V. Landsbergio parama referendumininkams (autorius Vytautas Rubavičius, ekspertai.eu, 2014-02-22) išsivysčiusį skaitytojų dialogą, kuriame A bando įrodinėti, kad Konstituciją žemės nuosavybės klausimu gali keisti tik Seimas, o B įrodinėja, kad 15 piliečių iniciatyvinė grupė gali inicijuoti 300 tūkstančių parašų rinkimą surengti referendumui bet kokiu klausimu, taip pat ir keičiant Konstituciją.

Pateikiu sutrumpintą dialogo variantą (kalba šiek tiek taisyta).

A.

Gaila pasirašiusiųjų (matyt, reikalavimą surengti referendumą). Skaitykite Konstitucijos 105 straipsnį: Konstitucinis Teismas nagrinėja ir priima sprendimą, ar neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai. Seimo priimtas nutarimas taip pat yra Seimo priimtas aktas ir jį Konstitucinis teismas taip pat nagrinės (jei 29 Seimo nariai paprašys) ir priims sprendimą dėl nutarimo turinio esmės. Tad kol ateis eilė referendumui galiojantis nutarimas bus pripažintas negaliojančiu dėl to, kad Konstitucijoje, kurią priėmė Tauta referendumu, Konstituciją keisti žemės nuosavybės klausimu Tauta patikėjo tik Seimui (147 Konstitucijos straipsnis). Štai klausimo dėl 100 000 parašų Seimas spręsti negali. Gali tik Tauta referendumu. Bet kadangi abu klausimai suplakti į vieną, referendumo galimybė bus atmesta. Tebepasisakantiems už referendumą belieka piktintis iniciatyvinės grupės teisiniu neįgalumu.

B.

1990 m. visi priimti aukščiausios tarybos sprendimai prieštaravo TSRS Konstitucijai ir ką, gal atšaukim viską.. aaa, juk neteisėta. Dabar Ukrainos rados visi priimti vakar ir dabar priimami sprendimai prieštarauja Ukrainos Konstitucijai ir ką… tegu Rados deputatai pamėgina priimti kitokius sprendimus arba atsisakyti priimti negu reikalauja Maidanas ir pamatysi kas bus. Va mes pasinaudosim ukrainiečių patirtim.

A.

Norėčiau pasižiūrėti, kaip kagėbistinė-komunistinė šunauja "pasinaudos ukrainiečių patirtimi", nukreipta prieš kagėbistus ir komunistus. Net pasitelkusi savo draugelius iš A. Paleckio socinterno ir kitokį šlamštą.

B.

Be reikalo vargsti… matyt pats iš tų gbstų ir esi. O mes sutelksim dėmesį visi į vieną tikslą ir kursim stebuklą. youtube.com/watch?v=earIJFv6Cac

B.  

Na tai tik 105 Konstitucijos str. esantis VIII Konstitucijos skirsnyje. O pagal reikšmę ir galią visos svarbiausios Konstitucijos nuostatos sudėtos I -me Konstitucijos skirsnyje. O ten parašyta Lietuvos valstybę kuria Tauta. Suverinitetas priklauso Tautai (ne Konstituciniam teismui ar Seimui). Niekas negali varžyti ar savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių. Tauta ir kiekvinas pilietis gali priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi valstybės nepriklausomybę teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką. Aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus atstovus. Taigi Aukščiausią galią kurti teisę turi Tauta ir būdą pasirenka pati. Arba tiesiogiai arba per atstovus. Iš šio išplaukia, kad Tauta gali referendumu priimti bet kokias Konstitucijos ar Konstitucijos atskirų skyrių ar str. pataisas, panaikinti ar pakeisti ir nustatyti visiems privalomas bendrabūvio taisykles, taip pat ir žemės nuosavybės teisinį režimą, priimti ir panaikinti ar pakeisti įstaymus. Taip pat referendumu nuspręsti nuspręsti valstybės ekonominės, politinės veiklos principus. Sukurti, pakeisti ar panaikinti atitinkančias Tautos poreikius valstybės valdymo ir teismines institucijas taip pat ir nustatyti Konstitucinio teismo veikimo ribas ir kompetenciją bei iš vis panaikinti jį jei kėsinasi į Tautos galias. Iš to išplaukia, kad visa tavo rašliava yra teisinė demagogija. Konstitucinis teismas gali rizikuoti pasielgti tavo minėtu būdu ir tai taptų teisėta jei tauta tai leistų, t. y. savanoriškai atiduotų savo galią.

A.

Ar bereikia aiškinti, kad Tauta referendumu, apsidrausdama nuo 1940 metų tipo avantiūristų ir išdavikų, balsavo ir už Konstitucijos XIV skirsnį, kuriame nurodoma, kas ir kaip gali keisti Konstituciją. Ir jokia iniciatyvinė grupelė neturi teisės siūlyti tai daryti kitaip. Iniciatyvinė grupelė, norėdama pakeisti Konstitucijos bet kurį skirsnį, išskyrus I ir XIV skirsnius, prieš tai turi inicijuoti XIV skirsnio pakeitimus ir tik Tautai referendumu pritarus tokiems pakeitimams gali teikti referendumui sumanymus keisti kitus Konstitucijos skirsnius. Tik manau, kad Tauta nėra tokia kvaila, kad rizikuotų patikėti savo likimą kokiems nors nedraugiško užsienio remiamiems avantiūristams, pamokytiems, kaip manipuliuoti žmonių jausmais.

B.

Trukt už vadžių ir vėl iš pradžių. Pasižiūrėk į Ukrainą, pakrapštyk pakaušį ir pagalvok kas bus jei grupelė šamanų uzurpuos Tautos galias… Tauta ir kiekvienas pilietis gali priešintis bet kam kas kėsinasi į tautos galias. Reikia atkreipti dėmesį, kad šiuo numatyta, kad priešintis gali ir pavieniai piliečiai ne tik visa tauta. Priešintis visais įmanomais būdais ir nebūtinai taikiais…Taigi giedoki ką nori. Tarp kitko Ukrainos Konstitucija irgi pakeista pažeidžiant toje pačioje Ukrainos Konstitucijoje nustatytas keitimo procedūras, nes tokių pakeitimų reikalavo aktyvi Ukrainiečių Tautos dalis. Na Rada galėjo pamėginti atsisakyti tai padaryti ir kas toliau būt buvę galima numanyti…

B.

Tamsta stengiesi siaurinti tautos galias. Gi Konstitucija yra vientisas teisės aktas ir negalima ištraukus vieną normą ją mojuoti ir sakyti, kad tik taip yra. Taigi sudėliokim pagal galią ir reikšmę atskirus Konstitucijos skirsnius ir str. I skirsnis nustato ir apibrėžia Tautą kaip valstybės kūrėją. Lietuvos valstybę kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai. Niekas negali varžyti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių. Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką. Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika. Aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus. Taigi savo galias vykdo tiesiogiai ir tik po to jei taip patogiau jei pasitiki savo išrinktais atstovais tai per atstovus. Tai rodo, kad Tauta gali priimti visus reikiamus sprendimus tiesiogiai. 148 str. nėra draudimo keisti Konstituciją referendumu. Nėra nes tai prieštarautų 4 str. Aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai…Svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu. Įstatymo nustatytais atvejais referendumą skelbia Seimas. Referendumas taip pat skelbiamas, jeigu jo reikalauja ne mažiau kaip 300 tūkstančių piliečių, turinčių rinkimų teisę. 9 str. 148 str. nustato kokie straipsniai gali būti pakeisti paprastesniu būdu t. y. seimo sprendimu. Tačiau vadovaujantis Konstitucijos I skirsniu Tauta pati referendumu gali tiesiogiai tai padaryti. Nes yra nustatyta, kad kai kurių Konstitucijos str. kitaip kaip referendumu pakeisti negalima. Tik referendumu gali būti keičiamos pirmojo skirsnio "Lietuvos valstybė" bei keturioliktojo skirsnio "Konstitucijos keitimas" nuostatos. O visi kiti str. gali būti keičiami nustatyta tvarka Seimo, o jei Tautos dalis to reikalauja (300000 piliečių) ir referendumu.

A.

Iš tiesų, Konstitucija yra vientisas dokumentas. Argi dėl to kas nors ginčijasi? Ir tame vientisame dokumente kiekviena nuostata, skirsnis negali prieštarauti kitai nuostatai, skirsniui. XIV skirsnis (Konstitucijos keitimas), neprieštarauja I skirsniui (Lietuvos valstybė). XIV skirsnis neneigia Tautos suverenių teisių spręsti svarbiausius gyvenimo klausimus referendumu. Jis tik nurodo, kad Tauta šiuo metu teisę keisti ar papildyti Konstituciją yra referendumu delegavusi Seimui: 147 straipsnis: Sumanymą keisti ar papildyti Lietuvos Respublikos Konstituciją turi teisę pateikti Seimui ne mažesnė kaip 1/4 visų Seimo narių grupė arba ne mažiau kaip 300 tūkstančių rinkėjų (maždaug 1/10 rinkėjų, renkančių Seimą). Tauta sau pati pasiliko teisę tik referendumu keisti I ir XIV skirsnių nuostatas. Jei tauta nuspręstų atsiimti iš Seimo teisę keisti ar papildyti likusius Konstitucijos skirsnius, tai ji turėtų padaryti jos pačios nurodytu keliu – referendumu keičiant ar papildant Konstitucijos XIV skirsnį. Viskas paprasta ir aišku.

B.

Na gerai nekeičiam Konstitucijos atskirų str. ar skirsnių, o siūlom priimti visiškai naują redakciją ir ką, neturim teisės, tik Seimas turi teisę. … nenusikreizėkit. Tai pagal tavo išaiškinimą Seimas yra aukščiau už pačią Tautą. Tai ką įvardinote yra vadinama teisine demagogija.

A.

Būtent. Norint keisti visą Konstituciją, Tautos valia paskelbtoje dabartinėje Konstitucijoje (XIV skirsnyje) tokio sumanymo iniciatyvą patikėti 15 piliečių iniciatyvinei grupei reikėtų priimti referendumu. Tai daugiau negu aišku ir pagal Konstitucijos raidę ir pagal sveiką protą.

B.

Na visiškai susiaurinai Tautos galias. 148 str. nustatyta, kad tik referendumu gali būti keičiama Konstitucijos 1 str. ir tik referendumu keičiamas pirmojo skirsnio „Lietuvos valstybė“ bei keturiolikto skirsnio „Konstitucijos keitimas“ nuostatos. Taigi žodelis tik pasako, kad tik referendumu ir ne kitaip. O štai 148 str. 3-joje dalyje numatyta, kad dėl kitų Konstitucijos skirsnių turi būti svarstoma ir balsuojama Seime du kartus. Tačiau nėra nurodyta turi būti svarstoma ir balsuojama tik Seime. Šiuo atveju vadovaujantis 4 str. ir 9 str. Tauta gali nuspręsti kitaip. I Konstitucijos skirsnio nuostatos imperatyviai hierahiškai yra viršesnės ir papildo 148 str nuostatą dėl Konstitucijos keitimo, t. y. 148 str. 3-joje dalyje numatyta, kad dėl kitų Konstitucijos skirsnių turi būti svarstoma ir balsuojama Seime, o vadovaujantis I skirsniu Tautos daliai (300000 pil.) nusprendus, kad dėl minėtų Konstitucijos skirsnių panaikinimo, pakeitimo ar papildymo bus sprendžiamas referendumu, niekas šito negali uždrausti. O jei pamėgintų apriboti tokią teisę, pradeda veikti Konstitucijos 3 str. tokiu atveju Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kokiomis priemonėmis, taip pat ir ginklu.

A.

Atsisveikinimui dar kartą: 147 straipsnis: Sumanymą keisti ar papildyti Lietuvos Respublikos Konstituciją turi teisę pateikti Seimui ne mažesnė kaip 1/4 visų Seimo narių grupė arba ne mažiau kaip 300 tūkstančių rinkėjų (maždaug 1/10 rinkėjų, renkančių Seimą). Kitokių būdų keisti ar papildyti Konstitucijos skirsnius, išskyrus I ir XIV, nerasta. O valstybės ir tautos gyvenimo klausimus spręsti referendumu niekas netrukdo. Asmeniškai aš labai norėčiau, kad teismų darbe dalyvautų tarėjai, prisiekusieji, aukščiausius teisėjus rinktų Tauta, bet puikiai suprantu, kad nepakeitus Konstitucijos XIV straipsnio tokio tikslo siekti negaliu. Nors trūksta labai nedaug, šiek tiek pakeisti 147 straipsnį na, kad ir į tokį: Sumanymą keisti ar papildyti Lietuvos Respublikos Konstituciją turi teisę pateikti Seimui ne mažesnė kaip 1/4 visų Seimo narių grupė arba referendumui ne mažiau kaip 300 tūkstančių rinkėjų. Nes "ordnung ist ordnung".

Tuo dialogas iš esmės baigiasi.

Tesprendžia skaitytojas pagal savo teisinį išprusimą, kas teisus,  A ar B, o gal yra dar ir kokio nors C kitur paskelbta teisingesnė nuomonė. Panašią į B nuomonę, beje, yra paskelbę ir kai kurie mano gerbiami teisininkai (Zita Šličytė ir kiti). Bet iš dialogo galima spėti, kad eiliniams žmonėms suprantama A ir B pozicijų kvalifikuotų teisininkų vieša kritika yra tiesiog būtina. Juolab, kad B įsitikinęs, jog referendumą anuliavus „Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kokiomis priemonėmis, taip pat ir ginklu“, jog „mes pasinaudosime ukrainiečių patirtimi“.

Formalus klausimas – tik vienas. Seimui nutarimu paskelbus referendumo datą turi ar neturi abejojantis sąžiningas Seimo narys paprašyti Konstitucinio teismo išaiškinimo, ar Seimo paskelbtame ir jau įsigaliojusiame nutarime dėl referendumo datos referendumo tekstą pagal Konstituciją apskritai galima teikti referendumui.

Ar atsiras Seime bent 29 abejojantys Seimo nariai, kuriems tiesos išsiaiškinimas yra svarbesnis, negu rinkimuose gautų balsų skaičius ar fizinio susidorojimo baimė? Juk net kai kurie paprastai objektyvumu pasižymintys analitikai ir komentatoriai siūlo besąlygiškai leisti referendumui įvykti, tvirtindami, kad Tauta vadovaudamasi sveiku protu atmes referendumo tekstą.

Nuotraukoje: komentaro autorius Dr. Kastytis Stalioraitis, buvęs ilgametis užsienio informacijos analitikas Lietuvos Seime.

2014.02.25; 05:22


Prisijunkite prie diskusijos