Latvija artimiausiu metu ketina priimti savąjį „Magnickio įstatymą“. Su žmogaus teisių gynimu šis dokumentas nesusijęs.
Pabaltijo įstatymų leidėjų sumanymu bus įvestos sankcijos rusų valdininkams ir verslininkams, kurie trukdo paimti aktyvus iš žinomo Parex banko skolininkų. Pagrindinį ruošiamo sąrašo taikinį Latvijos šaltiniai įvardija jau dabar: tai Čiuvašijos Respublikos atstovas RF Federacijos Taryboje, biznierius ir prodiuseris Leonidas Lebedevas.
Šiek tiek istorijos: per 2008 metų tarptautinę krizę Parex Banka subankrutavo ir buvo nacionalizuotas. Šiuo metu jo aktyvus valdo valstybinė investicinė kompanija Reverta. Bet dar iki bankroto, 2000–2008 metais, bankas išdavė rusų biznieriams didelius kreditus – daugiau kaip 300 mln. dolerių. Faktiškai tai latvių mokesčių mokėtojų pinigai: Parex Banka buvo nacionalizuotas ir sanuotas valstybės sąskaita. 2011 metais Latvijos vyriausybė ir Reverta bandė susigrąžinti tas lėšas. Rusijos teismai tuo tarpu tvirtai stoja skolininkų pusėn.
Kai Parex Banka aktyviai kreditavo rusus, o tai truko daugiau kaip dešimtmetį – 1995–2008 metais, tarp pagrindinių jo akcininkų ir valdybos narių buvo Valerijus Karginas ir Viktoras Krasovickis. Dabar tyrimas mano, kad tie biznieriai sudarinėjo bankui nenaudingus sandėrius, siekdami patys praturtėti. Kai afera išaiškėjo, 2010 metų liepos 30-ąją Parex Banka padavė ieškinį prieš buvusius valdybos narius, reikalaudamas atlyginti žalą. Teismas bylą tebenagrinėja iki šiol.
Vienu iš keisčiausių Kargino ir Krasovickio sandėrių galima laikyti 2006 metais išduotą UAB įmonei Severorgsintez 75 mln. dolerių kreditą. 2011 metų gruodį Parex Banka padavė ieškinį Rygos tarptautiniam trečiajam teismui, kad išieškotų iš įmonės kreditinį įsiskolinimą. Bankas tikėjosi, kad pinigus grąžins kompanija Severneft: laikyta, kad ji buvo kredito laiduotoja, įkeitusi savo pagrindinį aktyvą – licenciją į Vakarų Jarojacho sklypą. Tačiau tikrovėje sutartis pasirodė esanti suklastota, o tai galima vertinti kaip Kargino ir Krasavickio asmeninį suinteresuotumą išduoti tą didžiulį kreditą be pakankamo garanto.
Jau 2011 metų rugpjūtį Severneft performino licenciją savo dukterinei kompanijai Severneft–Urengoj ir po kelių mėnesių pardavė ją už 403 mln. dolerių kompanijai Evrochim. Sandėris buvo baigtas 2012 metų pradžioje, po to abi kompanijos Severneft ir Severneft–Urengoj buvo likviduotos. Latvijos valdžia dėl visai suprantamų priežasčių buvo priversta reaguoti į faktinį tokios milžiniškos sumos dingimą. Ir leido suprasti, kad žino naftos machinacijų Pabaltijyje ideologą ir organizatorių.
Atskleisti užkulisinio kombinatoriaus vardą pavyko analizuojant kitą sandėrį: 2007 metais vokiečių Commerzbank (antras pagal aktyvus bankas Vokietijoje, kuriame 25 proc. akcijų plius vadinamoji auksinė akcija priklauso vyriausybei) atidarė kompanijai Severneft 240 mln. dolerių kredito liniją už jos įkeistą turtą.
Grąžinti skolos naftininkai neįstengė: savo teises į kompanijos aktyvų pirmaeilį išpirkimą pareiškė ofšorinės firmos Lopilato Investments Ltd (Kipras) ir Akolyn Investments Holdings Ltd (BVI). Vingiuotas šių pinigų kelias netikėtai baigėsi kompanijoje TGK-2, kurią kontroliuoja Čiuvašijos Respublikos senatoriaus Leonido Lebedevo grupė Sintez.
Maža to, pasibaigus operacijai su vokiškais pinigais ponas Lebedevas tapo pagrindiniu Severoneft akcininku. Tas žmogus, dabartinių Reverta valdytojų nuomone, gali būti susijęs su plėšikavimu. Atrodo, problemų nebus, kad teismas oficialiai patvirtintų šį pareiškimą.
Šių metų kovo 12 dieną Kipre Limasolo apygardos teismas, išnagrinėjęs Vokietijos bankų koncerno Commerzbank kompanijos aktyvų neteisėto pasisavinimo aplinkybes, nusprendė areštuoti Leonido Lebedevo aktyvus, kurių bendra suma 180 mln. dolerių. Visiškai galimas dalykas, jog teismo poziciją lėmė tas faktas, kad senatorius ir anksčiau buvo įtariamas sukčiaujant.
Taigi, jei tikėsime publikacijomis Rusijos spaudoje, 2009 metais Sintez dukterinė kompanija Sintezneftegaz Namibija Ltd. atsisakė išmokėti korporacijai Baker Hughes 10 mln. dolerių už naftos serviso darbus 1711 sklype Namibijos šiaurinėje pakrantėje. Baker Hughes daugiau kaip metus bandė išieškoti iš Sintesneftegaz Namibija Ltd. mokestį už atliktus darbus per Didžiosios Britanijos teismą.
Tačiau kad išvengtų buvusių partnerių pretenzijų, Lebedevo „duktė“ perdavė licenciją į 1711 sklypą dukterinei kompanijai Nakor Investments Limited. Sintez atstovai pranešė, kad dabar nebeturi jokio ryšio su Sintezneftegaz Namfibija Ltd., o pačiai kompanijai jau vykdoma bankroto procedūra.
Pažymėtina, kad šis nagrinėjimas įtartinai primena Severneft atvejį. Apskritai išsisukinėjimo nuo skolų mokėjimo schemų yra nemažai, bet Leonidui Lebedevui priklausančioje kompanijoje, matyt, labai populiarus licencijų performinimas, vėliau likviduojant problemines struktūras. Veikiant tokiu metodu galima mažų mažiausiai pratęsti mokėjimų laiką, net jeigu teismo sprendimas neigiamas.
Manome, kad šiek tiek vėliau Čiuvašijos senatoriui savo įgūdžius pavyko pritaikyti ir Rusijos bankų sistemoje. 2011 metais Lebedevo Sintez išgavo iš Unicreditbank 45,5 mln. dolerių, užstačiusi 0,09 proc. Sberbank akcijų. Už tokį užstatą bankas davė kompanijai 45,5 mln. dolerių kreditą mikrorajono Nevskaja galaktika statyboms Sankt-Peterburge, bet ji nutraukė atsiskaitymus už skolą ir užginčijo užstatą teisme.
Unicreditbank balandžio 2 dieną kreipėsi į teisėsaugą pareiškimu dėl Sintez struktūrų veiksmų patikrinimo, ar yra jų veiksmuose nusikaltimo požymių pagal RF BK 176 str. („Neteisėtas kredito gavimas“), RF BK str. 159 („Sukčiavimas“), RF BK str. 201 („Piktnaudžaivimas įgaliojimais“). Iškelti baudžiamąją bylą pagal banko pareiškimą Rusijos teisėsaugos institucijos atsisakė.
Užtat Latvijos valdžia planuoja įtraukti į Pareks banka sąrašą visus Rusijos teisėjus, susijusius su neteisėtų ir apkarpančių Parex banka interesus teismo nuosprendžių priėmimu.
Kad Latvijos ketinimai rimti, liudija rengiamos operacijos mastai. Yra žinoma, kad padėti surasti ir paimti Latvijos nuosavybę Rusijos teritorijoje Latvijos vyriausybė pasamdė garsią Piterio juridinę kompaniją, kuri laikoma gana artima Rusijos valdžiai. Vieną iš tos firmos parnerių savo laiku Dmitrijus Medvedevas net pavadino savo „mokytoju“. Tų specialistų pasiūlytų priemonių veiksmingumas nekelia abejonių. Visų pirma įrašymas į nepageidaujamų personų sąrašą padaro personomis non grata visus Parex Banka sąrašo dalyvius, užkirsdamas jiems kelią į Šengeno vizas.
Jeigu ir šis žingsnis neduos rezultatų, Latvijos vyriausybė gali paviešinti duomenis apie 100 užkoduotų ir ofšorinių Rusijos valdininkų sąskaitų, kurios buvo atidarytos Parex Banka per visą jo darbo laikotarpį. Paskui neteisėtų sandėrių atskleidimą gali sekti visa serija nagrinėjimų Vakarų arbitražiniuose teismuose, kurių neišvengiamu dalyviu gali tapti kol kas dar veikiantis Čiuvašijos senatorius Leonidas Lebedevas.
Šios medžiagos originalas: „Наша Версия”
2013.01.04
