Vilniaus miesto Lazdynų mikrorajono gyventoja parašė Prezidentei tokį laišką.
“Laba diena. Esu Jurgita Paplauskienė, gyvenu Lazdynų mikrorajone (nurodytas adresas – A.Z). Šiandien Vilniuje yra 29 laipsniai šilumos, o lauke tvyro siaubinga (…) smarvė, mano vaikas negali žaisti lauke, esame priversi būti namuose per tokį karštį ir aklinai užsidarę langus.
Kodėl ši, seniai žinoma problema, yra nesprendžiama ir mes esam nuodijami? Kadangi skambinant 112 telefonu niekuo padėti negali ir kreiptis nebėra kur, prašau Jūsų pagalbos ir supratimo sprendžiant šį klausimą. Pagarbiai, Jurgita Paplauskienė.”
Kaip paskelbė DELFI (2010-07-16), UAB „Vilniaus vandenys“ ir Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra pasirašė projekto „Vilniaus dumblo apdorojimo įrenginių statyba“ finansavimo ir administravimo sutartį. Jos pagrindu iš ES sanglaudos fondo UAB „Vilniaus vandenys“ gaus 94, 535 mln. litų finansavimą. Panašu, kad už 94,5 mln. Lt bus neskubant rengiama teršalų valykla ir drauge (taip jau priimta) ilgalaikė pinigų „plovykla“.
Mūsų padangėje nieko naujo. Ir nėra nieko pastovesnio, kaip rekonstrukcija, renovacija, modernizacija, o iš to – „otkatas“ („nuoviros“). Kiek galima tūpčioti ir versti gyventojus uostyti fekalijas, nuodyti bei maitinti pažadais? Telkdami dumblą greta gyvenamųjų rajonų funkcionieriai, aišku, žinojo pasekmes, tačiau tai, labai panašu, ir buvo jų „strategija“ – parodyti beviltišką padėtį, sukelti gyventojų pasipriešinimą smarvei ir nuodijimui, ir taip išlupti iš gyventojų dar neaišku kokią sumą, o iš ES minimus milijonus.
Amoralu, smerktina, baustina. Nesistebėkime, kad iš nevilties gyventoja išdrįso į Prezidentę kreiptis.
Nuotraukoje: straipsnio autorius Algimantas Zolubas.
2010.07.18
