Pasiklausius Ryšardo Maceikianeco, galima sudegti iš gėdos. Lenkas, kažkada nebalsavęs už Lietuvos nepriklausomybę, protingesnis už daugelį mūsų.
Priekaištauja jis Prezidentei, ketinančiai nusileisti Lenkijos vadovų nepagrįstiems, žeminantiems reikalavimams, Seimo, Vyriausybės pataikūnams (Gediminas Kirkilas, Irena Šiaulienė), žurnalistams, politologams (Vytautui Plečkaičiui, Rimvydui Valatkai), kalbininkams (ne visiems, tik tiems, kurie sutiktų išduoti lietuvių kalbą)… Ne tiesiogiai priekaištauja, šių pavardžių nemini, bet juk omenyje turi juos ir daugelį kitų bestuburių.
Jis kalba apie netikusias mokymo programas. Lietuvos lenkų moksleiviams brukama literatūra, priešiška Lietuvai, iškraipanti Lietuvos istoriją, nutylinti rašytojus, kultūros, visuomenės veikėjus, su meile kalbėjusius apie Lietuvą.
Tautinę mažumą reikia vadinti ne Lietuvos lenkais, o lenkakalbiais lietuviais, – sako R.Maceikianecas.
Iš tiesų taip ir yra, kažkada lietuviai sulenkėjo, teisingiau, buvo sulenkinti, bet palikime tai mokslininkams, kalbininkams, istorikams. Nebūtina tokiais teiginiais erzinti Lietuvos lenkus, nes puikiai žinome, kad paprastai tie, kurie dėl įvairių priežasčių pasirenka kitą tautą, būna labai agresyvūs išsižadėtosios, tėvų ir senelių tautos atžvilgiu.
Tebūnie jie Lietuvos lenkai, dabar tokie laikai, kai grynakraujis afrikietis Prancūzijoje vadinamas prancūzu, Anglijoje – anglu. Lietuvoje tokių dar nedaug, bet bus daugiau. Ir nieko čia blogo: kuo daugiau šviežio kraujo, tuo lietuvių tauta bus talentingesnė, įvairesnė, gražesnė. Blogas tik atvirkščias procesas, kai lietuviai tampa lenkais, amerikiečiais, rusais…
Gaila, nei Prezidentė, nei kiti politikai nenori nė girdėti teisingų, išmintingų R.Maceikianeco patarimų: nenusileiskite nei Varšuvos lenkams, Lenkijos valdžiai, nei juo labiau tomaševskininkams. Šmeižia jie Lietuvą, meluoja. Nereikia nei lenkiškos pavardžių rašybos, nei gatvių lenkiškų pavadinimų, nes čia Lietuva. Neleiskime izoliuoti Lietuvos dalies, kur šeimininkauja tomaševskininkai, jie neatstovauja visų Lietuvos lenkų.
Lenkams reikia būtent lietuvių (ne lenkų) parengto periodinio leidinio, kuriame būtų rašoma tiesa. O ir Kubiliaus, ir Butkevičiaus vyriausybės pinigais remia Lietuvą šmeižiančią tomaševskininkų spaudą.
Lenkai – lenkakalbiai lietuviai, mūsų kilmė lietuviška, mes esame vietiniai lietuviai, tik kalbame lenkiškai, – ne vieną kartą pabrėžia R.Maceikianecas.
Gėdingas reiškinys – lenko korta. Lenkijos kortos turėtojas – ir Lietuvos pilietis, ir beveik Lenkijos pilietis. Kažkoks nesusipratimas, – sako R.Maceikianecas.
Pastebimas, aiškus noras lenkų gyvenamą teritoriją išskirti iš visos Lietuvos, – įspėja Lietuvos pilietis R.Maceikianecas. Įsidėmėkite šiuos žodžius, ponai kirkilai ir plečkaičiai. Negeri tokie ketinimai, apie kuriuos kalba lenkas.
R.Maceikianecas tikėjosi, kad po rinkimų, antrą kartą išrinkta Lietuvos prezidente, Dalia Grybauskaitė vykdys savo rinkiminius pažadus, nenuolaidžiaus Lenkijos valdžiai, neleis kištis į Lietuvos vidaus reikalus… Bet, jam atrodo, tie pažadai pamirštami.
Ar iš gėdos mums ausys nerausta? Ne pirmą kartą nenorime girdėti šio lenko pastabų ir protingų patarimų.
Videointerviu su pogon.lt redaktoriumi Ryšardu Maceikianecu galima pasiklausyti čia: http://slaptai.lt/index.php/videostudija/8204-rysardas-maceikianecas-lietuvos-kaltes-cia-nera.html
Slaptai.lt nuotraukoje: komentaro autorius žurnalistas Vytautas Visockas.
2014.06.13; 11:58
