Lenkų žvalgybos karininko paslaptis: kuoktelėjęs ar perverbuotas?


Print

Michalas Golenevskis – žymus lenkų žvalgybos darbuotojas. Šis pulkininkas į pasaulio žvalgybos istoriją pakliuvo daugiausiai dėl to, kad, pabėgęs į Vakarus, Vakarų specialiosioms tarnyboms suteikė svarbios informacijos.

Toji informacija padėjo demaskuoti ir suimti KGB agentą Džordžą Bleiką, dirbusį Didžiosios Britanijos žvalgyboje MI 6. Į Vakarus pabėgęs lenkų žvalgybos pulkininkas taip pat demaskavo Portlendo karinės jūrų bazės tarnautoją Harį Chautoną, kuris, kaip paaiškėjo, irgi dirbo sovietams.

Tačiau ne visa iš Lenkijos pasitraukusio karininko informacija vakariečiams pasirodė patikima. Ilgainiui Vakarai pradėjo įtarti, jog pulkininkas M.Golenevskis – galbūt kuoktelėjo arba specialiai perša dezinformaciją.

Pasitraukdamas į Vakarus 1960-aisiais metais M.Golenevskis Lenkijos specialiosiose tarnybose užėmė aukštas pareigas. Todėl gerai žinojo apie sovietinės Lenkijos ir Sovietų Sąjungos žvalgybų operacijas užsienyje. Prieš metus iki pabėgimo įvairioms amerikiečių CŽV tarnyboms Europoje jis pasiuntė 14-a laiškų, kiekvieną kartą pasirašydamas slapyvardžiu “Snaiperis”.

Savo laiškuose M.Golenevskis teikė svarbios informacijos (taip pat ir tą, kuri padėjo demaskuoti poną H.Chautoną). Pagaliau 1960-ųjų gruodžio mėnesį, būdamas Vakarų Berlyne, drauge su meiluže jis atėjo į CŽV filialą ir pareiškė, kad norėtų pasilikti Vararuose. Vakarai ilgai nesvarstė – priėmė bėglį.

Amerikiečiams ir britams lenkas perbėgelis perdavė daug jam žinomų paslapčių. Taip pat jis teigė, kad yra didysis kunigaikštis Aleksejus Nikolajevičius Romanovas, nuo bolševikų į Lenkiją pasprukęs dar 1917 metais.

1963 metais jis papasakojo apie vieną KGB operaciją, kurioje dalyvavo agentas slapyvarde “Bor”. M.Golenevskis atskleidė, kad tikrasis agento vardas neva yra Henris Kisindžeris ir kad jis – Harvardo universiteto profesorius (vėliau H.Kisindžeris tapo Nacionalinio Saugumo Tarybos sekretoriumi ir JAV Valstybės sekretoriumi). Ši informacija Vakarų žvalgybas šokiravo, ji buvo daug sykių ir atidžiai tikrinama. Bet nepasitvirtino. Apie tai byloja ir aplinkybė, jog vėliau H.Kisindžeris užėmė aukštus postus JAV administracijoje.

M.Golenevskis dar tvirtino, kad britų augumo tarnyboje (MI 5) darbuotojas Maiklas Chenlis taip pat yra sovietų agentas. Tačiau ir šia informacija britai nepatikėjo. Tiesa, buvo atliktos kai kurios slaptos kontržvalgybinės operacijos, bet jos nepatvirtino perbėgelio lenko versijos. Be kita ko, vėliau M.Chenlis tapo vienu iš svarbiausių MI 5 vadovų.

Pasak britų kontržvalgybos darbuotojo Piterio Raito, 1963-aisiais metais “CŽV ėmė įtarti, kad lenkų karininkas tiesiog kuoktelėjo”. O vienas CŽV darbuotojas (ir būsimas kontržvalgybos valdybos viršininkas) Džeimsas Dž. Engeltonas, pavyzdžiui, įtarė, kad KGB perverbavo M.Golenevskį dar iki jo pabėgimo į Vakarus ir kad H.Chautoną rusai paaukojo sąmoningai, siekdami išsaugoti kur kas vertingesnę informaciją.

Tokios pat nuomonės laikėsi ir būsimasis CŽV direktorius Ričardas Chelmsas.

Šiandien neturima labai tikslios informacijos, kokį vaidmenį iš tiesų atliko į Vakarus pasitraukęs lenkų karininkas M.Golenevskis.

Nuotraukoje: JAV Centrinės žvalgybos valdybos emblema. CŽV iki šiol neturi aiškaus atsakymo, kas iš tiesų buvo lenkas Michalas Golenevskis – pakrikusių nervų perbėgelis ar sumaniai sovietų perverbuotas dvigubas agentas.

2012.05.13


Prisijunkite prie diskusijos