Spalio 18 d. Lietuvos kariai dalyvaus minint vieno ryškiausių ir aktyviausių tarpukario Lietuvos politikų Leono Bistro 125-ąsias gimimo metines.
Petrašiūnų kapinėse 11 val. gėles padės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dariaus ir Girėno rinktinės vadas majoras Vidas Grunda, kiti Krašto apsaugos ministerijos atstovai ir Seimo nariai.
Taip pat spalio 19 d. 10.15 val. Lietuvos Respublikos Seime bus atidaroma paroda „Ką prarado filosofija, tą laimėjo politika: Seimo Pirmininkui Leonui Bistrui –125“ ir konferencija. O spalio 20 d. taip pat Seime vyks minėjimui skirto trumpametražinio filmo peržiūra, kt. renginiai.
XXX
Filosofijos ir medicinos mokslų daktaras Leonas Bistras gimė 1890 m. Liepojoje. Baigęs gimnaziją studijavo keliuose universitetuose: Ženevoje – mediciną, Fribūre – filosofiją, Dorapte (dabar Tartu) – vėl mediciną.
Prasidėjus pirmam pasauliniam karui buvom mobilizuotas į Rusijos kariuomenę. Karo metais įsitraukė į lietuvių politinį gyvenimą, redagavo lietuvišką spaudą, telkė jaunimą, skaitė paskaitas. 1918 m. rudenį kartu su pabėgėliais atvyko į Lietuvą ir tapo pirmosios Kauno miesto savivaldybės nariu.
Nuo 1925 m. L.Bistras vadovavo 12-ajai Vyriausybei ir ėjo krašto apsaugos ministro pareigas iki 1926 m. birželio mėn.
Kaip krašto apsaugos ministras svarbiausiais savo prioritetais laikė švietimą, biurokratijos, ypač aukštas pareigas užimančios valdininkijos kariuomenėje, mažinimą ir rezervo karių rengimą. L.Bistro kadencijos metu buvo pradėti karininkų kursai studentams, kurie organizuojami ir šiandieninėje Lietuvoje.
L. Bistras aktyviai dalyvavo Lietuvos valstybės atkūrime, ėjo Seimo pirmininko pareigas, užsienio reikalų bei švietimo ministrų pareigas. Tris kartus buvos išrinktas į Seimą, vadovavo Lietuvos krikščionių demokratų partijai. Taip pat aktyviai veikė visuomenėje ir mokslinėje veikloje.
Sovietų sąjungai okupavus Lietuvą 1940 m. liepos 12-osios naktį buvo suimtas, kalinamas ir ištremtas „už kontrrevoliucinę ir nacionalistinę veiklą“. Po Stalino mirties grįžo į Lietuvą, bet nebuvo registruojamas, nepriimamas į darbą, negavo pensijos, nors mokėjo nemažai kalbų, siūlėsi dėstyti lotynų kalbą, filosofiją.
Varganai gyveno iki pat mirties 1971 m. Gyvenimas būtų susiklostęs tikriausiai kitaip, jei būtų priėmęs saugumo (KGB) pasiūlymą teikti informaciją, tačiau jis pareiškė verčiau grįšiąs atgal į Sibirą („Lietuvos krašto apsaugos ministrai ir kariuomenės vadai“ II T. Vilnius, 2008; Agento „Ivanovo“ 1959 m. bal. 25 d. pranešimas, LYA ap.45, b. 873, l. 176-177).
Vytauto Didžiojo karo muziejaus nuotraukoje: Leonas Bistras.
Informacijos šaltinis – kam.lt.
2015.10.17; 07:07
