Lietuvos pozicija dėl situacijos Baltarusijoje stipriai padidino dezinformacijos srautą


Pavojus. Slaptai.lt nuotr.

Šiemet rugpjūtį nustatytas žymiai didesnis nei įprastai neigiamos informacinės veiklos atvejų skaičius. Nuolatinę informacinės erdvės stebėseną vykdantys Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikai vien praėjusį mėnesį Lietuvos valstybei priešiškoje žiniasklaidoje identifikavo daugiau nei 200 svarbiausių klaidinamos informacijos atvejų, kurių dauguma sietini su oficialia mūsų šalies ir jos aukščiausių vadovų pozicija situacijos Baltarusijoje atžvilgiu.
 
Taip pat rugpjūčio 14 d. buvo fiksuotas ir neutralizuotas hibridinis kibernetinis-informacinis išpuolis prieš krašto apsaugos ministrą Raimundą Karoblį, kuriuo buvo siekiama Lenkijos žiniasklaidoje paskleisti melagingą informaciją su išgalvotais ministro teiginiais apie bendradarbiavimą su JAV ir supriešinti Lietuvą su Lenkija.
 
Rugpjūčio pabaigoje, toliau kylant įtampai Baltarusijos viduje, informacinėje erdvėje atsivėrė naujos konfrontacijos, kuriomis siekta eskaluoti Lietuvos, kaip šalies, prarandančios Baltarusijos ir Rusijos krovinių tranzitą, naratyvą. Teigiama, kad mūsų valstybės ekonomika yra rusofobijos auka, o Lietuva, netekusi baltarusių krovinių, susidurs su liūdnais padariniais.
 
Atsižvelgdami į dominuojamas tendencijas informacinėje erdvėje, Lietuvos kariuomenės analitikai įspėja, kad dezinformacijos srautas išlieka didelis ir kviečia žmones išlikti budrius vertinant naujienas, atidžiai tikrinti šaltinius, remtis pagrindinių žiniasklaidos priemonių ir oficialia valstybių teikiama informacija.
 
Pasak Lietuvos kariuomenės pranešimo, didžiausias neigiamos informacinės veiklos suaktyvėjimas buvo užfiksuotas rugpjūčio 9–11 dienomis ir rugpjūčio 23–28 dienomis. Šiems pakilimams daugiausiai įtakos turėjo rugpjūčio 9 d. įvykę Baltarusijos prezidento rinkimai ir po jų kilusios protesto akcijos šalyje, rugpjūčio 10 d. Lietuvos ir Lenkijos prezidentų raginimas Baltarusijos valdžiai nenaudoti jėgos prieš taikius protestuotojus, kiti mūsų valstybės vadovo pareiškimai, rugpjūčio 23 d. Lietuvos organizuotas renginys „Laisvės kelias“ ir rugpjūčio 17–25 dienomis vykusios karinės pratybos prie Gardino (Gožos poligone) Baltarusijoje.
 
Rugpjūčio 1–31 dienomis ypač eskaluojami buvo gynybos (39 proc.), užsienio politikos (27 proc.), ekonomikos ir energetikos (17 proc.) klausimai. Pagrindiniai dezinformacijos ir klaidinamos informacijos taikiniai buvo Lietuvos narystė NATO, mūsų šalies užsienio politika ir istorija. NATO pajėgumų stiprinimo regione, Lietuvos narystės NATO, Lietuvos kariuomenės, užsienio politikos temų eskalavimu buvo siekiama daryti poveikį Lietuvos visuomenei, silpninti piliečių pasitikėjimą Aljansu ir Lietuvos Respublikos Prezidento institucija, mažinti jų lojalumą valstybei.
 
Įvykiai Baltarusijoje formavo ir visiškai naują priešišką naratyvą, kad Lietuva neva kišasi į Baltarusijos vidaus reikalus ir kelia grėsmę šalies saugumui. Mūsų valstybei priešiški portalai publikavo straipsnius, teigiančius, kad Lietuva su Lenkija yra neva pagrindinės neramumų Baltarusijoje iniciatorės ir nurodymus vykdyti „kruvinąją revoliuciją“ šioje šalyje gauna tiesiogiai iš JAV. Buvo spekuliuojama, kad Lietuva ir Lenkija tariamai siekia atsiimti joms istoriškai priklausiusias žemes „nuo jūros iki jūros“.
 
Lietuvos pozicija dėl situacijos Baltarusijoje rugpjūtį stipriai padidino dezinformacijos srautą. Lietuvos kariuomenės nuotr.

Panaudojant „supaprastinto priešo“ manipuliacijos techniką buvo aštrinama NATO kaip „grėsmės Rusijos ir Baltarusijos“ saugumui tema. Šiaurės Atlanto sutarties organizacija įvardinta kaip grėsmingas ir agresyvus aljansas, kuris kėsinasi praplėsti savo teritorijas. Teigiama, kad Lietuva su NATO neva telkia karinius pajėgumus prie Baltarusijos sienos ir ruošiasi ją užpulti, o Pabradėje su JAV pagalba atidarytame naujame mokymo centre esą apmokomi protestų Baltarusijoje organizatoriai.
 
Rugpjūčio 23 d. „Laisvės kelio“ pilietinė akcija Lietuvoje, jos metu Baltarusijos įvykdytas mūsų šalies oro erdvės pažeidimas ir nepilotuojamų oro balionėlių skrydis paskatino itin dideles priešiškos žiniasklaidos informacines spekuliacijas, kuriomis buvo tikslingai siekiama klaidinti interneto skaitytojus pabrėžiant, kad oro balionėliai neva buvo zondas karinėms pratyboms Baltarusijoje stebėti.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.12; 10:00
print