Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės kalba Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje


Print

Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės kalba Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje „Jungtinės Tautos mini savo 70-metį: ateities planai užtikrinant taiką, saugumą ir žmogaus teises“

Prezidentė Dalia GRYBAUSKAITĖ

Jungtinių Tautų (JT) 70-osios metinės – tai proga atnaujinti savo įsipareigojimus laikytis JT Chartijos idealų ir principų.

Šiandien šiems idealams ir principams iškyla tiek daug grėsmių visame pasaulyje.

Esame didžiausio po Antrojo pasaulinio karo žmonių perkėlimo liudininkai. Praėjusių metų pabaigoje dėl karų, konfliktų ar persekiojimo priverstų palikti namus žmonių buvo beveik 60 milijonų.

Didėja smurtinis ekstremizmas, kai teroristų grupių veiksmai įgyja naujo laipsnio brutalumą ir barbariškumą. XXI amžiuje grupuotės „Islamo valstybė“ nusikaltėliai vergų rinkose prekiauja moterimis ir mergaitėmis ir prieš jas yra smurtaujama neišpasakytai baisiais būdais.

Įžengėme į naują erą, kurioje primityviausios ir brutaliausios egzekucijos gyvuoja greta moderniausio informacinio, hibridinio ir kibernetinio karo.

Europos viduryje JT Chartija buvo pažeista be jokių pasekmių. Praėjusiais metais Rusija aneksavo Krymą. Kremlius siekia perrašyti istoriją ir perbraižyti pokarinės Europos sienas.

Net ir daugybės krizių bei saugumo iššūkių, su kuriais šiandien susiduria pasaulis, kontekste Krymo aneksija ir karinė agresija Rytų Ukrainoje išsiskiria dėl savo reikšmės tarptautinės taikos ir saugumo ateičiai.

Šie veiksmai yra smūgis pačiai tarptautinės teisės ir visuotinai pripažintų elgesio normų, kurios leido pasaulio visuomenei gyventi be pasaulinių karų septynis dešimtmečius, esmei.

Negalime vienu metu laikytis JT Chartijos ir ignoruoti jos pažeidimus.

Mūsų kolektyvinis nesugebėjimas ginti pagrindinių Ukrainos nepriklausomybės, suverenumo, vienybės ir teritorinio vientisumo principų turėtų toli siekiančių neigiamų pasekmių tarptautinei tvarkai. Okupuotose Ukrainos, Gruzijos ar Moldovos teritorijose gausu raudonųjų linijų, kurias nubrėžėme, bet dėl kurių niekada nesiėmėme veiksmų.

Mums vėlgi primenama, kad jei užsimerkiame prieš nusikaltimus, jie nedingsta, o plinta, auga ir pagaliau nugali.

Štai kodėl mūsų pareiga yra ginti tarptautinę ir humanitarinę teisę bei žmogaus teisių normas ir siekti atsakomybės, kai ši teisė ir normos yra pažeidžiamos.

Saugumo Tarybos rezoliucijos dėl Srebrenicos žudynių minėjimo ar tribunolo dėl MH17 lėktuvo numušimo vetavimas yra nepateisinamas ir įžeidžia aukų atminimą.

Jis taip pat kelia klausimų dėl tokios Saugumo Tarybos, kokia ji yra šiandien, tinkamumo. Kad išliktų pasitikėjimas Taryba, mažiausia, ką ji gali padaryti – tai nutraukti veto taikymą genocido, žiaurių nusikaltimų, nusikaltimų žmogiškumui ir karo nusikaltimų atvejais.

Kur būtume šiandien, jei Taryba būtų galėjusi užtikrinti tinkamą humanitarinę pagalbą Sirijoje? Jei ji būtų ėmusis priemonių nutraukti kasetinių sprogmenų naudojimą ir užtikrinti atsakomybę už šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus ir jų niekinimą?

Saugumo Taryba to nepadarė ir milijonai sirų turėjo bėgti. Ginant nusikaltėlius, keturiais balsais vetavus rezoliucijas dėl Sirijos, nebuvo nieko padaryta, kad situacija būtų išspręsta. Todėl šiandien turime didžiausią humanitarinę krizę pasaulyje.

Tai pasaulinė krizė, į kurią turi reaguoti visas pasaulis. Jei nespręsime priežasčių, dėl kurių žmonės priversti bėgti iš savo namų, pavyzdžiui, įstatymų nepaisymo, represijų ir šiurkščių žmogaus teisių pažeidimų, korupcijos ir netinkamo valdymo, masinės nelygybės ir marginalizacijos klausimų, šie srautai nesibaigs. Konfliktai tęsis.

Įstatymų nesilaikymas gimdo patį didžiausią blogį, ekstremistus, radikalus ir teroristus.

Negalime sau leisti, kad taip atsitiktų. Gyvename laikotarpiu, kai senus iššūkius ir grėsmes didina nauji iššūkiai ir pavojai. Sulaukusios 70-ies, Jungtinės Tautos turi būti prisitaikiusios prie XXI amžiaus realijų ir turėti reikiamų veikimo priemonių.

Jungtinės Tautos turi veikti daug geriau šalindamos pagrindines priežastis, o ne iškilusių problemų ir konfliktų simptomus.

Jos privalo turėti visas būtinas priemones ir pakankamai profesionalių darbuotojų, kad galėtų veikti asimetrinio ir hibridinio karo, informacinių karų ir didėjančio terorizmo pavojaus aplinkoje. Jos taip pat turi daug veiksmingiau dirbti prevencijos ir tarpininkavimo srityse, kad išsaugotų gyvybes ir išteklius.

XXI amžiuje pasauliui reikės stiprių Jungtinių Tautų, kurios būtų atsinaujinusios visose srityse. Arba turime veikti dabar ir formuoti globalizaciją per bendradarbiavimą ir partnerystę, arba būsime priversti reaguoti į globalaus pasaulio krizes ir konfliktus mums visiems daug didesne kaina.

Jungtinių Tautų neliks, jei žmonės nustos jomis tikėti. Praėjus septyniasdešimčiai metų po Jungtinių Tautų įkūrimo, savo aktyviais veiksmais turime parodyti, kad toliau tvirtai tikime šia mūsų bendra organizacija.

Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotraukoje: Dalia Grybauskaitė, Lietuvos Respublikos Prezidentė.

Informacijos šaltinis – lrp.lt

2015.10.01; 06:36

 


Prisijunkite prie diskusijos