Lietuvoje netyla aistros dėl terorizmu kaltinamos Eglės Kusaitės bylos. Kaip visuomet, tokiais atvejais visuomenė dažniausiai susiskaldo į keletą priešingų stovyklų. Vieni įsitikinę, jog lietuviškosios jėgos struktūros ir lietuviškoji Temidė elgiasi principingai, sąžiningai. Kiti gi mano, kad, pavyzdžiui, Lietuvos VSD bendradarbiavimas su Rusijos FSB šioje subtilioje byloje – ne tik kad neleistinas, bet dar ir nusikalstamas. Šiandien mes pateikiame išskirtinį interviu su Eglę Kusaitę ginančiu advokatu Kęstučiu STUNGIU, kuris išvardina svarbiausius, esminius gynybos priekaištus.
Su advokatu Kęstučiu Stungiu kalbasi Slaptai.lt žurnalistas Gintaras Visockas.
Terorizmu kaltinamos Eglės Kusaitės byloje minimos Rusijos slaptosios tarnybos. Konkrečiai – Federalinė saugumo tarnyba. Galima net susidaryti įspūdį, jog FSB šioje byloje griežia vos ne pirmuoju smuiku. Ar Lietuvos teisėsaugos draugystė su ne NATO aljansui ir Europos Sąjungai priklausančios valstybės slaptosiomis tarnybomis nekelia kai kurių abejonių, įtarimų, nuogastavimų?
Pagal mūsų įstatymus „Kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis padarė nusikalstamą veiką.” Šioje byloje nenustatyta jokių konkrečių, vienareikšmių duomenų, kad Eglė Kusaitė įvykdė ar bandė įvykdyti teroro akto veiksmus. E.Kusaitei reiškiami kaltinimai terorizmu prieštarauja Jungtinių Tautų (JT), Europos Sąjungos (ES) ir Lietuvos nacionalinei baudžiamąjai politikai, grindžiamai žmogaus teisėmis į laisvę, nepriklausomybę, nacionalinio išsivadavimo judėjimą.
Kaltinimas terorizmu Lietuvos pilietei E.Kusaitei nuo 11-ojo iki 15-ojo tomo grindžiamas duomenimis, surinktais pagal Rusijos Federacijos BK terorizmo sampratą, nepripažįstančią nacionalinio išsivadavimo judėjimo Čečėnijoje. Tai esminis skirtumas tarp JT, ES, Lietuvos Respublikos teroristinės veiklos sampratos. Vien dėl to nėra pagrindo kaltinti ar manyti, kad E.Kusaitė padarė jai inkriminuojamas teroristines veikas.
Taigi duomenys, kaltinantys E. Kusaitę terorizmu, surinkti pagal Rusijos BPK ir Rusijos Federacijos saugumo tarnybos (ФСБ), kuri, remiantis Lietuvos ir Rusijos tarptautiniu susitarimu dėl teisinio bendradarbiavimo baudžiamosiuose bylose, nėra proceso dalyvis. Dėl to šie duomenys nėra įrodymai. Proceso tvarką Lietuvoje nustato Lietuvos baudžiamojo proceso kodeksas.
Šioje rezonansinėje byloje esama ir kai kurių kitų akis badančių ypatumų. Man, žurnalistui, stebinčiam E.Kusaitės bylą iš šalies, atrodo, kad kai kurios Lietuvos institucijos tiesiog trokšte trokšta turėti bent vieną lietuvišką teroristą. Vaizdžiai tariant, Lietuvos Temidei kažkodėl žūtbūt reikalingas “savasis Osama bin Ladenas”.
Byloje gausu duomenų, gautų kryptingai pažeidžiant BPK nustatytą tvarką siekiant reikiamo rezultato, nepaisant E.Kusaitės teisių į gynybą, sąžiningą procesą, teisingą teismą. Duomenys, gauti pažeidžiant procesinį įstatymą, neturi įrodomosios galios, negali būti vertinami kaip duomenys, “leidžiantys manyti, esą E.Kusaitė padarė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką“, ir tuo pagrindu jai skirti suėmimą.
Teisme sakydamas ginamąją kalbą dėl griežčiausios kardomosios priemonės panaikinimo Jūs tvirtinote, jog pirmąją E.Kusaitės apklausą privalėjo atlikti ne Vilniaus miesto antrosios apylinkės, o Vilniaus miesto pirmosios apylinkės teismo teisėjas. Tai leidžia manyti, kad mūsų jėgos struktūros turi savuosius, jiems palankius teisėjus?
E.Kusaitės prisipažinimas, gautas po sulaikymo apklausiant ją Vilniaus antrosios apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo M. Gvozdovičiaus, – neteisėtas. Teisėjas M.Gvozdovičius pažeidė teritorinės kompetencijos įgaliojimus. E.Kusaitės apklausą galėjo atlikti tik Vilniaus pirmosios apylinkės ikiteisminio tyrimo teisėjas. Akivaizdu, kad teisėjas M.Gvozdovičius pasirenkamas neatsitiktinai. Tai rodo kiekybinė ir kokybinė prokuroro J.Lauciaus kreipimųsi į ikiteisminio tyrimo teisėją M.Gvozdovičių dėl procesinės prievartos priemonių taikymo analizė.
Pavyzdžiui, ikiteisminio tyrimo teisėjas M.Gvozdovičius, tenkindamas prokuroro J.Lauciaus prašymus, 2009-ųjų metų spalio 26-osios dienos nutartimi neteisėtai skyrė E.Kusaitei kardomąją priemonę – trijų mėnesių suėmimą. Tas suėmimas buvo neteisėtai tęsiamas devynis mėnesius; taipogi skyrė stacionarinę kompleksinę psichiatrinę – psichologinę ekspertizę; leido bendrauti su E.Kusaite asmenims, neatskleidžiantiems tapatybės; leido VSD pareigūnams atlikti liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, mobiliojo ryšio telefono perduodamos informacijos kontrolę, fiksavimą ir kaupimą; leido asmenims atlikti nusikalstamą veiką (terorizmą) imituojančius veiksmus; leido atsiliepti telefonu vietoj E.Kusaitės, siųsti SMS žinutes, atsakinėti į SMS žinutes ir kitu nuotoliniu būdu bendrauti su nenustatytais asmenimis iš Rusijos Federacijos, imituojant, kad vykstama į Maskvą atlikti teroro akto; leido, iškart sulaikius E. Kusaitę, VSD darbuotojams atlikti slaptus tyrimo veiksmus.
Šie Jūsų išvardinti faktai – įspūdingi. Tokių faktų, man regis, užtektinai, kad kiltų pagrįstų įtarimų, girdi, byla kurpiama dirbtinai. Ar tai – tik žurnalistinės emocijos?
Byloje yra ir daugiau duomenų, gautų sąmoningai pažeidžiant baudžiamojo procesinio įstatymo reikalavimus ar net klastojant bylos duomenis. Pavyzdžiui, vieno skundo, jo konkretus numeris skaitytojui vargu ar įdomus, punktuose pateiktų teisinių pagrindų ir bylos faktinių duomenų analizė byloja, jog byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti: E.Kusaitė įvykdė pavojingą, draudžiamą veiklą. Tuo pačiu nėra pagrindų, numatytų skiriant griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.
Be to, Lietuvos Apeliacinis teismas 2010 m. rugpjūčio 5-osios nutartimi, pasisakydamas dėl duomenų pakankamumo skirti suėmimą, nurodė: “Susipažinus su pareikštais įtarimais ir byloje esančiais įrodymais, matyti, kad realiai jokios itin pavojingos veikos E.Kusaitė nepadarė, jos veiksmai buvo kontroliuojami Valstybės saugumo departamento pareigūnų ir tikėtinai nusikalstami ketinimai buvo profesionaliai ir laiku užkardyti, neleidžiant E.Kusaitei išvykti į Rusijos Federaciją. Teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės, spręs, ar E.Kusaitės ketinimai padaryti nusikaltimą liko tik tyčios iškėlimo stadijoje (tai nėra nusikaltimo padarymo stadija), ar perėjo į rengimosi padaryti nusikaltimą stadiją, ar kitą nusikaltimo padarymo stadiją, už kurią numatyta baudžiamoji atsakomybė.“
Naujų duomenų, patvirtinančių E. Kusaitei pareikštą kaltinimą, nenustatyta. Apeliacinio teismo nutartis galioja.
Būtų įdomu išgirsti Jūsų nuomonę apie Lietuvos prokuratūros teismui teikiamus prašymus bei įrodymus. Kiek ten konkrečių duomenų ir kiek – prielaidų, spėlionių, įsivaizdavimų?
Prokuroro prašymas grindžiamas prielaidomis: “gauta duomenų apie E. Kusaitės ketinimus vykti į Rusijos Federaciją“; „per Tamarą Magmadovą bei kitus asmenis (kurie turi realią galimybę bendrauti ir susitikti su Rusijos federacijoje suimtais A.Magmadova ir A.Magmadovu) ieško ryšių su Aiša Magmadova ir Apti Magmadovu, praneša jiems apie savo poziciją baudžiamojoje byloje, perduoda jiems bylos dokumentų kopijas, domisi apie Aišos ir Apti Magmadovų poziciją byloje“; „Prokroras J.Laucius, atlikęs ikiteisminio tyrimo veiksmus su E.Kusaite, šioje baudžiamojoje byloje gali būti apklaustas liudytoju, o grasinančio ir įžeidžiančio pobūdžio trumpoji (sms) žinutė jam neabejotinai vertinama kaip poveikis liudytojui.“
Šiuose pareiškimuose nėra nieko konkretaus. O prielaidos negali tapti jokio procesinio dokumento ar sprendimo pagrindu.
Būtina pabrėžti ir kai kurias kitas svarbias aplinkybes. 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi dėl kardomųjų priemonių skyrimo E. Kusaitei neuždrausta bendrauti su „Tamara Magmadova bei kitais asmenims (kurie turi realią galimybę……); Tamara Magmadova (suimtųjų Magmadovų motina) neturi realių galimybių bendrauti su kalėjime laikomais vaikais, kiti asmenys, turintys tokias galimybes, prokuroro nenurodyti; Apti ir Aiša Magmadovai tardyme ir teisme kaltais neprisipažino. Tai žinoma iš bylos medžiagos, Rusijos ir Lietuvos žiniasklaidos. Todėl bet kokie kontaktai, jei jie ir būtų, jokio trukdymo teismo procesui nesudarytų.
Taigi prokuroras prašo pakeisti E.Kusaitei skirtas kardomąsias priemones į suėmimą ne dėl E. Kusaitės konkrečiai įvykdytų kardomosiomis priemonėmis skirtų apribojimų pažeidimų, o dėl galimų trukdyti procesui veiksmų atlikimo ateityje. Prokuroras teismui nepateikė jokių duomenų, kad E.Kusaitė slėpėsi ar atliko veiksmus, trukdančius bylos nagrinėjimą teisme. Kolegija tokių veiksmų taipogi nenustatė.
Ikiteisminis tyrimas dėl Aišos ir Apti Magmadovų esą nusikalstamų veiksmų dirbtinai tęsiamas Lietuvos Generalinėje Prokuratūroje. Dirbtinumas štai dėl ko: Lietuvoje jokių procesinių tikslų siekti netikslinga ir neįmanoma. Lietuvos Generalinė Prokuratūra ir VSD pateikė Rusijos Federalinei saugumo tarnybai informaciją apie esą E.Kusaitės bendrininkų Aiša ir Apti Magmadovų įvykdytus teroristinius veiksmus. Rusijos Federacijoje parengtinis tyrimas baigtas ir byla perduota į Rusijos teismą. Prokuroro J. Lauciaus vykdomas ikiteisminis tyrimas – be teisminės perspektyvos, tiesiog išgalvotas. Kaltinant E. Kusaitę bendrininkavimu su Magmadovais, kaip nurodyta kaltinamajame akte, Magmadovus kaltinanti medžiaga turėjo būti perduota ir nagrinėjama kartu su E. Kusaitės byla.
Dangstantis minėtu ikiteisminiu tyrimu, prokuroras J.Laucius šališkai, nežinant E. Kusaitei ir dėl to negalint gintis nuo vykdomos savivalės, rinko prieš E.Kusaitę medžiagą. Tai nėra ikiteisminis tyrimas, siekiantis teisėtų procesinių tikslų. Šia veikla ir toliau siekiama apkaltinti E.Kusaitę, pateisinti ankstesnę šališką prokuroro veiklą išgalvotai kaltinant E. Kusaitę terorizmu. Tai – nesąžiningas procesas, ir jo metu gauti duomenys negali būti naudojami grindžiant prašymus ar procesinius sprendimus byloje.
Kas dar, Jūsų manymu, šioje byloje išgalvota, dirbtina?
Lygiai taip pat išgalvotas ikiteisminis tyrimas dėl grasinančio ir įžeidžiančio SMSo prokurorui J.Lauciui ir galimo poveikio jam, jei jis bus apklausiamas liudytoju. Čia prokuroro M.Dūdos argumentai tokie dirbtini, kad be šypsenos jų vertinti neįmanoma.
Lietuvos Apeliacinis teismas 2010 m. rugpjūčio 5 d. nutartyje išsamiai įvertino ir pasisakė dėl kardomosios priemonės suėmimo skyrimo E.Kusaitei galimybių. Teismas, vertindamas suėmimo pagrįstumą dėl E. Kusaitės galimybių trukdyti procesui, nurodė: “Prokuroro 2010 m. liepos 15 d. pareiškime dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo nurodoma, kad byloje surinkti duomenys, esą paskutiniuoju metu net ir būdama suimta įtariamoji E. Kusaitė per kitus asmenis – motiną V.Kusienę ir tetą I.Jeleniauskienę ieško kontaktų su įtariamaisiais A.Magmadova ir A.Magmadovu tam, kad išsiaiškintų jų procesinę poziciją ir jų parodymų turinį”.
Šie prokuroro prašymai nėra pagrįsti. Ikiteisminis tyrimas byloje baigtas, E.Kusaitė turi teisę susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga, tame tarpe – su A.Magmadovo ir A. Magmadovos parodymais, esančiais byloje. Užbaigus ikiteisminį tyrimą ir surinkus visus byloje įrodymus, E. Kusaitė neturi galimybių nei slėpti, nei sunaikinti ar suklastoti kokius nors įrodymus, neturi galimybių kontaktuoti su kitais bylos įtariamaisiais, kurie suimti Rusijos Federacijoje. Byloje taip pat nėra duomenų, kad E.Kusaitė galėtų paveikti liudytojus, ekspertus ar kitus įtariamuosius. Todėl Lietuvos Respublikos BPK, pratęsiant E.Kusaitei suėmimo terminą, pritaikytas nepagrįstai. Jokių naujų pagrindų apie trukdymą teismo procesui, nei įvertinti Apeliacinio teismo nutartyje, prokuroras nepateikė ir teismas nenustatė.
Privalau atkreipti dėmesį ir į kai kurias kitas svarbias aplinkybes. Teisėjas negali dalyvauti byloje: jeigu jis sprendė įtariamojo suėmimo ar suėmimo pratęsimo klausimą, sankcionavo procesinių prievartos priemonių taikymą arba nagrinėjo proceso dalyvių skundus toje pačioje byloje. Taigi prašymą dėl E. Kusaitės suėmimo prokuroras privalėjo adresuoti apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo tesėjui, o ne pasirinktam. Teismo kolegija, tenkindama prokuroro prašymą ir skirdama suėmimą, pareiškė išankstinę nuomonę, kad byloje “yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog E.Kusaitė padarė nusikalstamą veiką“, nes, remiantis mūsų įstatymais, kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, suprask, įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. Tuo tarpu kolegija, išsakydama išankstinę nuomonę dėl E. Kusaitės kaltės, pažeidžia nekaltumo prezumpciją.
Gynybos manymu ir įsitikinimu, Teismo procesas tampa E.Kusaitę apkaltinančiu procesu. Kolegija suinteresuota pagrįsti išsakytą E.Kusaitės apkaltinimą ir jo pagrindu skirtą suėmimą. Ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimas garantuoja kolegijos nepriklausomumą nuo ankščiau priimto procesinio sprendimo skiriant suėmimą, išsamų ir nešališką bylos aplinkybių tyrimą. Kolegijos nepriklausomumas ir nešališkumas ypatingai reikšmingi, nes pirmos instancijos teismas priima pamatinį sprendimą byloje, kuris paskesnėse instancijose tik tikrinamas.
Teismo kolegija, nagrinėdama suėmimo skyrimą būtent uždarame teismo posėdyje, pasielgė netinkamai?
Taip, remiantis mūsų įstatymais, kolegija viršijo savo kompetencijos ribas.
Nagrinėjant suėmimo skyrimą netikėtai, teismo pasirinktu laiku ir dar uždarame teismo posėdyje pažeidžiamos E.Kusaitės teisės į gynybą. Nežinant, kas bus nagrinėjama konkrečiame teismo posėdyje, nėra galimybės pasiruošti jam. Be to, neapibrėžiamas teisminio nagrinėjimo dalykas. Uždaras teismo posėdis atmeta visuomenės galimybes kontroliuoti teismo veiklą viešumu.
Neatskiras, netikėtas ir neviešas suėmimo skyrimo posėdis organizuotas ne pagal procesinio įstatymo reikalavimus. Šiuo atveju uždarumą, netikėtumą ir neviešumą sąlygojo kiti specifiniai tikslai. Teisėja V.Švedienė 2011-ųjų metų sausio 14-osios dienos nutartį, kuria sušvelnino E.Kusaitei skirtas kardomąsias priemones, nagrinėjo atskirame ir viešame teismo posėdyje. E.Kusaitės suėmimas teismo salėje nenustačius ir faktiškai nesant jokių suėmimo skyrimo pagrindų, kad ji slėpsis, trukdo teismo procesui ar ruošiasi daryti naujus nusikaltimus, – nepateisinama priemonė.
Vadinasi, čia irgi galima įžvelgti šališkumo, tendencingumo elementų?
Mūsų įstatymai reikalauja: “Skiriant suėmimą turi būti nurodytas jo skyrimo pagrindas ir motyvai.“ Nutartis skirti kardomąją priemonę privalo būtų motyvuota ir joje turi būti nurodoma: nusikalstama veika, kurios padarymu asmuo įtariamas, šios veikos objektyvioji sudėtis, atsakomybę už tą veiką numatantis baudžiamasis įstatymas; duomenys, leidžiantys manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką; suėmimo skyrimo sąlygos, vienas ar keli šio suėmimo skyrimo pagrindai ir motyvai. Nė vienas iš išvardytų BPK reikalavimų kolegijos nutartyje nenurodyti. Pagal nutartį kolegija nesvarstė ir neįvertino E. Kusaitės aiškinimo, kad ji nepadarė jai inkriminuojamos veikos.
Suėmimas skirtas nepagrįstai. Suėmimas skirtas šališkai, kadangi vietoj procesinio įstatymo išvardytų suėmimo skyrimo reikalavimų, patvirtinančių, kad teismas išsamiai ir nešališkai nagrinėjo suėmimo skyrimo klausimus ir teisingai skyrė suėmimą, nurodomi prokuroro argumentai. O procesiniai dokumentai, neatitinkantys įstatymo reikalavimų, vertintini kaip niekiniai.
Teismo kolegija, nagrinėdama prokuroro prašymą, nepagrįstai skirdama suėmimą ir teismo salėje atlikdama suėmimą, pažeidė E.Kusaitės teises į sąžiningą procesą, išsamų – nešališką tyrimą ir teisingą teismą, nesilaikė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos reikalavimų.
Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotraukoje: advokatas Kęstutis Stungys ir terorizmu kaltinama Eglė Kusaitė.
2011.05.09
