Lietuvos edukologijos universitetas (LEU) ir Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT) dar šiais metais pasirašys bendradarbiavimo sutartį, siekdami veiksmingo bendradarbiavimo studijų, tęstinio mokymosi, kvalifikacijos tobulinimo, mokslinių tyrimų ir jaunimo politikos srityse.
LiJOT prezidentas Mantas Zakarka sako, kad, siekiant žiniomis grįsto jaunimo ir jaunimo organizacijų atstovavimo, aukštojo mokslo institutas gali prie to prisidėti daugiausiai, todėl ir buvo nuspręsta bendradarbiauti.
Reformos „nuvargino“ aukštąjį mokslą
M. Zakarka tikisi, kad su Lietuvos edukologijos universitetu, kuriame ir pats studijavo, galės nuolat keistis aktualiausia informacija, kartu imtis iniciatyvų, kurios padėtų tiek studentams labiau domėtis bendra jaunimo situacija, tiek ir mokslininkams suvokti jaunimo politikos sritį kaip galimybę naujiems tyrimams.
Viena iš LiJOT strateginių krypčių – žiniomis grįstas atstovavimas jaunimui ir jaunimo organizacijoms. „Todėl mums itin svarbu stebėti Lietuvos jaunimo situaciją ir su jaunimu susijusius, nuolat besikeičiančius procesus. Tą geriausiai gali mums padėti padaryti būtent aukštojo mokslo institucijos, su kuriomis šiais metais pasirašome sutartis“, – bendradarbiavimo priežastis aiškina M. Zakarka.
Kalbėdamas apie aukštojo mokslo spragas, M. Zakarka sakė, kad nacionaliniu lygmeniu labai trūksta aiškaus planavimo ir prioritetų išskyrimo aukštajame moksle. „Metai iš metų kintančios nuolatinės reformos iš tiesų „nuvargino“ aukštąjį mokslą bendrąja prasme. Norėtųsi daugiau aiškumo ir tikslumo apie tai, kas, kaip ir dėl ko konkrečiai su aukštuoju mokslu yra ar bus daroma“, – sako jis.
Darbo rinkoje svarbu praktiniai įgūdžiai
Nors Lietuvoje jaunimo nedarbas mažėja bene sparčiausiai visoje Europoje, ši problema, pasak LiJOT prezidento, gali bet kada vėl grįžti. „Svarbu jauniems žmonėms užtikrinti galimybių įgauti praktinių įgūdžių ir patirties, kurie bus naudingi darbo rinkoje. Tam puiki terpė yra jaunimo ir su jaunimu dirbančios organizacijos, įvairi savanoriška veikla nevyriausybiniame ir viešajame sektoriuose. Nuo šių metų atsirado galimybė su įmonėmis sudaryti dvišales praktikos sutartis, todėl jaunas žmogus neturėtų galvoti, kad viskas jam bus padėta „ant lėkštutės“. Reikia kryptingai tobulinti save, įgauti patirties“, – sako jis.
Studijas Lietuvos edukologijos universitete ir mokytojo profesiją M. Zakarka pasirinko neatsitiktinai. Nuo mažens turėjo galimybę iš labai arti pažinti mokytojo darbą (Manto mama – mokytoja). Taip pat pradėjęs dalyvauti jaunimo nevyriausybinių organizacijų veikloje aktyviai dirbo su skirtingo amžiaus grupėmis įvairių komandinių užsiėmimų, mokymų, seminarų metu. „Noras kryptingai tobulėti ir žinoti teorines, ypač psichologines ir pedagogines specifines žinias, atvedė būtent į LEU Istorijos fakultetą“, – sako LiJOT prezidentas.
M. Zakarka tvirtina, kad būtent istorijos studijos Lietuvos edukologijos universitete jį išmokė į visus dalykus, vykstančius aplinkui, žvelgti pakankamai kritiškai, kiekvieną faktą įvertinti kelis kartus ir tikrinti jo tikslumą. „Kartais tai užima nemažai laiko, bet yra itin naudinga daugelyje gyvenimo sričių“, – šypsosi M. Zakarka.
Svarbu tinkamai pasirinkti ateities specialybę
M. Zakarka tvirtina, kad niekada negalima rinktis specialybės pagal principą „kad tik kur nors įstočiau“. „Mano nuomone, kiekvienam jaunam žmogui labai svarbu pasinaudoti įvairiomis galimybėmis, kad įgautų patirties, įgūdžių, išbandytų save skirtingose vietose ir tuomet tikslingai pasirinktų savo ateities specialybę“, – sako istorijos pedagogo specialybę pasirinkęs M. Zakarka.
Jei nori būti geras mokytojas, turi tikėti tuo, ką darai, niekada nenustoti domėtis naujovėmis. „Juk mokytojas – ne tik žmogus, kuris perteikia konkrečias faktines žinias. Jis kartu su mokiniais diskutuoja, džiaugiasi, nervinasi ir t.t. Tai reiškia, kad mokytojas yra ir tam tikras mokinių vertybių, pasaulėžiūros formuotojas, todėl turi būti balansas tarp pašaukimo, tikėjimo tuo, ką darai, ir nori daryti. Ir, žinoma, tinkamų pedagoginių žinių“, – tvirtina LEU absolventas.
Turime keistis kartu su globalėjančia visuomene
M. Zakarka sako, kad visais laikais pedagogo vaidmuo visuomenėje yra ir buvo itin svarbus. „Juk mokytojas ne tik žinių perteikėjas, bet ir vertybių, pasaulėžiūros formuotojas. Kiekvienas iš mūsų, kad ir kokio amžiaus būtume, prisimename vienų ar kitų dalykų mokytojus, jų suteiktas gyvenimiškas pamokas ir patarimus. Galbūt šiuolaikinėje visuomenėje mokytojo įvaizdis yra kiek pakitęs, kai dėl visko (blogai pasiruošta egzaminui, mokinys nedrausmingas, nevaikšto į pamokas) yra kaltinamas mokytojas“, – sako diplomuotas pedagogas.
Nors šiuo metu LiJOT prezidentas tiesioginio pedagoginio darbo formaliajame ugdyme ir neturi, tačiau niekada neatmeta galimybės tokiu darbu užsiimti. „Tuo labiau, kad jau turiu šiek tiek darbo mokykloje patirties“, – sako jis.
M. Zakarkos nuomone, pedagogas turėtų būti novatoriškas, nebijantis imtis iniciatyvos ne tik pedagoginėje, bet ir įvairioje projektinėje, mokinių šviečiamojoje veikloje. „Pedagogas neturi orientuotis tik į patvirtintas mokymo programas ir planus ar bijoti ieškoti naujų metodų toms pačioms žinioms perteikti. Turime suprasti, kad globalėjanti visuomenė nuolat keičiasi, todėl turime keistis visi kartu ir vienodais tempais siekti geriausių rezultatų“, – apie ateities pedagogo viziją kalba LiJOT prezidentas.
Užtikrinti finansinius resursus
M. Zakarka, kai buvo išrinktas eiti LiJOT vadovo pareigas, sakė turintis tikslą, kad verslas ir valstybinės institucijos pamatytų, jog jaunimas yra lygiavertis partneris sprendžiant jaunimo politikos reikalus. Nors nuo jo kadencijos pradžios praėjo beveik metai, o vertinti esamus rezultatus dar anksti, tačiau tam tikrų pokyčių galima įžvelgti.
„Daug dėmesio skyrėme gerojo santykio su aukštosiomis mokyklomis, verslo ir valstybinio sektorių atstovais sukūrimui. Turime įrodyti, kad jaunas žmogus, nors ir neturėdamas didelės gyvenimiškos patirties, gali būti puikus partneris sprendžiant ne tik jaunimo politikos, bet įvairius ir kitus klausimus. O darbo šioje srityje dar labai daug“, – teigia M. Zakarka, kuris pastebi, jog vis dažniau jaunimo ir su jaunimu dirbančios organizacijos kitiems sektoriams geba įrodyti, kad gali būti lygiavertės partnerės.
Jis pabrėžia, kad vienas iš pagrindinių šios kadencijos tikslų – sukurti unikalią jaunimo ir su jaunimu dirbančių organizacijų stiprinimo sistemą, kuri leistų nuolat vertinti organizacijų pasiektus rezultatus ir jų galimybes, jas stiprinti. Taip pat užtikrinti, kad jaunimo ir su jaunimu dirbančioms organizacijoms būtų skiriami didesni finansiniai resursai iš valstybinio sektoriaus.
„Dažnai jaunas žmogus politikų lūpose išskiriamas kaip prioritetas, tačiau jam dėmesio realia išraiškaištikrųjų yra labai mažai. Ir, žinoma, labai svarbugerinti jauno žmogaus įvaizdį visuomenėje. Juk jaunas žmogus Lietuvoje yra aktyvus, pilietiškas, siekiantis išsilavinimo ir kupinas noro kurti savo ateities ir, žinoma, šalies gerovę“, – tvirtina M. Zakarka.
Nuotraukoje: Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) prezidentas Mantas Zakarka.
2014.09.25; 14:20
