Sportuoti biuruose – įmanoma. Sėdėdami įstaigų, firmų, departamentų kabinetuose mūsų visuomenė tarsi sustingsta. Sustingsta ilgam – visai darbo dienai.
Tokie darbuotojai tampa panašūs į “mąstančias statulas”. Kūnas po truputį apsunksta. Tampa nerangus. Pasivaikščioti – neužtenka, nes vis tiek jaučiamas diskomfortas dėl kraujo apytakos sulėtėjimo ir sąnarių kapsulių sąstingio. Dėl to skundžiamasi, kad šąla galūnės. Ilgainiui toks apsunkimas prašyte prašo bent minimalaus judėjimo, bent minimalios mankštos.
Turime atmesti susiformavusius stereotipus, esą biure mankštintis – negalima, nes mankšta išblaškys mintis, trukdys susikaupti. O juk atvirkšiai – bent trumpam pajudėję, pasilankstę pasijusite ir žvalesni, ir energingesni. Tada ir mintys bus šviesesnės, ir darbas sparčiau judės į priekį. Mankšta jokiu būdu netrukdys susikaupti, įsiminti, analizuoti.
1. Prieš pakildami nuo kėdės ištieskite nugarą. Įtempkite pilvo, juosmens ir nugaros raumenis. Juk dažnai sėdime sukiužę, nes neturime įgūdžių, reikalingų tam, kad kontroliuotume save, ar taisyklingai sėdime. Siekimas visur ir visada taisyklingai sėdėti turėtų būti įaugęs mums į kraują.
2. Pakelkite galvą aukštyn. Juk dažniausiai sėdime panarintomis galvomis į priekį. Pasukiokite kaklą kairėn – dešinėn, o pilvo, nugaros, juosmens raumenis vis tebelaikykite įtempę.
3. Pakelkite rankas virš galvos. Sunerkite pirštus delnais aukštyn. Kelkite kuo aukščiau, tarsi norėdami paliesti virš savęs aukštai kabantį daiktą.
4. Sėdėdami atsistumkite nuo stalo. Pasilenkite pirmyn, tiesias rankas laikydami priekyje. Pirštus laikykite sunertus. Palieskite stalo kraštą.
5. Atsitiesę atsistokit. Pasistiebkite. Vėl rankas pakelkite aukštyn virš galvos sunertais pirštais. Stenkitės išlaikyti pusiausvyrą.
6. Įsikibę į stalą ar kėdę sulenkite koją per kelio sąnarį tiek, kad delnu apglėbtumėte ir galėtumėte palaikyti pėdą. Timptelkite pėdą atgal, kad pasijaustų lengvas tempimas šlaunies priekyje. Tą patį judesį atlikite ir su kita koja. Tai – puikus pratimas netgi vestibulariniam aparatui – pusiausvyrai ugdyti. Jis dar vadinamas flamingu arba gandru.
7. Stovėdami patrinkite delnais kaklą kaire ir dešine ranka (taip suaktyvinama kraujotaka. Tai labai naudingas pratimas netgi važiuojant automobiliu, turint ilgą kelionę, ypač kai apima snaudulys, vairuotojams tai itin rekomenduojama.
8. Atsisėskite. Pakelkite vieną koją tiesiai pirmyn. Pėda atlenkite į save kiek tik galite. Palaikykit kelias sekundes. Tą patį atlikite ir su kita koja bei pėda.
9. Sėdėdami pakilnokite pečius aukštyn žemyn, atloškite mentis atgal. Ištieskite rankas į šonus. Pilvo, juosmens ir nugaros raumenis laikykite įtemptus.
10. Rankas sulenkite per alkūnes. Suveskite jas priešais save ir vėl atloškite atgal. (Tai puikiai veikia krūtinės raumenis, ypač moterims).
11. “Pakratykite” atpalaiduotas rankas ir pirštus. Tą patį atlikite ir su kojomis bei pėdomis.
12. Patrinkite denus, pirštus, riešus, juos pajudinkite aukštyn, žemyn, aplink, į vieną ir į kitą pusę ir vėl patrinkite delnus.
Tada vėl galėsite dirbti neatidėliotinus darbus.
Tai elementarūs, paprasti, vos 3-5 minutes trunkantys pratimai. Reikia tik noro keistis ir pajusite, kad nuolatinis dejavimas dėl, pavyzdžiui, šaltų patalpų dingo (nebent organizmas stokoja cinko).
REKOMENDACIJA.
Judesiai turi būti lėti, kitaip galite patirti minkštųjų audinių patempimą nuo spontaniškų judesių. Kartokite kiekvieną pratimą iki 10 kartų. Atlikdami tempimo pratimus palaikykite galūnes statinėse (nejudančiose) padėtyse iki 5-6 sekundžių. Atsisakykite šabloniško judesių atlikimo pagal eilę – prioritetų nėra, tiesiog mankštinkitės.
PABAIGAI.
Tų kelių minučių paaukojimas mankštai nėra beprasmis laiko švaistymas. Juo labiau mankšta nėra trukdymas mąstyti. Klaidingai mano tie, kurie įsitikinę, esą nuveiks daugiau, jei visą darbo dieną sėdės sustingę. Turėtų būti žinoma visiems, kad mankštos metu į organizmą bei smegenis patenka daugiau deguonies, kuris suaktyvina kraujotaką bei smegenų veiklą.
Posakis pamąstymui: “Visada užsiėmę dažniausiai daugiau nenuveikia…”
Būkite judresni.
Straipsnio autorius Andrius Kaveckas yra Biomedicinos mokslų magistras, visuomenės sveikatos ugdytojas.
2012.01.15
