Maschadovo adjutantas: “jūsų prokurorai bendrapiliečius laiko visiškais idiotais”


Print

Mintys po apskritojo stalo diskusijos apie Čečėniją

Vasario 22 d. Lietuvos Respublikos Seimo tarpparlamentinių ryšių su Čečėnijos Respublika Ičkerija grupė surengė apskritojo stalo diskusiją „Istorijos ir informacijos apie Čečėniją sklaida Europoje ir Čečėnijoje“.

Renginys vyko Seimo Europos informacijos biure. Ši data pasirinkta neatsitiktinai. 1944 m. vasario 23 d. prasidėjo masinis čečėnų ir kitų Šiaurės Kaukazo tautų trėmimas į atšiaurias Kazachstano vietas žūčiai.  

Diskusiją moderavo ir pranešimus padarė Seimo tarpparlamentinių ryšių su Čečėnijos Respublika Ičkerija grupės pirmininkas Rytas Kupčinskas ir Nepriklausomybės akto signataras Algirdas Endriukaitis. Diskusijoje taip pat, kalbėjo Nepriklausomybės akto signataras Romualdas Ozolas, parlamentarai iš Latvijos, Estijos bei Ukrainos Iveta Grigule, Andresas Herkelis ir Valentinas Nalivaičenko, kiti renginio dalyviai iš Lietuvos ir užsienio.

Savo vertinimus apie padėtį Čečėnijoje ir diasporoje Europos Sąjungoje (ES) pateikė Rusijos specialiųjų tarnybų Katare nužudyto Čečėnijos Respublikos Ičkerija prezidento Zelimchano Jandarbijevo viceprezidentas Saidas Chuseinas Abumuslimovas, buvęs Čečėnijos Respublikos Ičkerijos parlamento narys ir karo su Rusija metu prezidento generolo Aslano Maschadovo adjutantas Huseynas Iskhanovas, čečėnų jaunimo organizacijos „Nochči Čo“ pirmininkas (emigracijoje) Magomedas Murtazalijevas, Čečėnijos atstovė Lietuvoje Aminat Saijeva.

Vienas iš svarbesnių svarstytų klausimų – informacinis karas tarp Rusijos ir Čečėnijos ideologų ir galimybės skleisti tiesą ES forumuose, Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje (ETPA), nevyriausybiniuose ES renginiuose. 

Parlamentaras Andresas Herkelis, Estijos delegacijos ETPA vadovas, pripažino, kad ES valstybėse anksčiau dar dominavusios žmogiškosios vertybės sparčiai devalvuoja. Žmogaus teisių klausimai keliami tik jei jie politiškai yra naudingi. Ypač tai išryškėjo finansinės ekonominės krizės metu. ETPA kol kas įmanoma priimti maždaug pusę rezoliucijų, smerkiančių žmogaus teisių pažeidimus Rusijoje, tačiau jei į šią organizaciją artimiausiu metu bus priimtas ir Azerbaidžanas, kurio parlamente, kaip ir Rusijos Dūmoje, praktiškai nėra opozicijos, tai bet kokia panašaus pobūdžio rezoliucija greičiausiai bus užblokuota, sakė A. Herkelis.

Apie žmogiškųjų vertybių, žmogiškojo orumo devalvaciją ES kalbėjo ir Seimo narys R. Kupčinskas, signatarai A. Endriukaitis ir R. Ozolas. Pastarasis pranešė, kad dedamos pastangos įsteigti nuolat veikiantį naujųjų ES valstybių nevyriausybinių organizacijų, kovojančių už tradicinių vertybių, savasties išsaugojimą, forumą. 

Diskusijoje buvo vienareikšmiškai pasmerktas atvirai rasistinis Rusijos dokumentas – 2010 m. rugsėjo 6 d. Rusijos Vyriausybės patvirtinta ,,Šiaurės Kaukazo socialinės-ekonominės raidos strategija iki 2025 metų“, kurioje numatytas kasmetinis 30–40 tūkst. autochtonų iškeldinimas iš šio regiono ir jų išsklaidymas kituose Rusijos regionuose (genocidas). Į jų vietas planuojama atkeldinti rusakalbių „kultūros“ nešėjus su preferencijomis įsidarbinant, ypač valdiškose tarnybose, ir sukuriant jiems rusakalbės „kultūros“ infrastruktūrą.

Iš Vokietijos ir Austrijos į diskusiją atvykę čečėnai, gerai informuoti apie tai, kas vyksta Šiaurės Kaukaze, kaip pavyzdį nurodė naujų gyvenamųjų namų statybas Džohare (Grozne). Jie pastatyti, bet yra tušti, nes laukia atvykėlių, kurie, kol dar čečėnai sudaro daugumą, o Šiaurės Kaukaze vyksta partizaninis karas, neskuba įsikurti Čečėnijoje.

Be to, šiuo metu darbo vietoms Šiaurės Kaukaze kurti Rusijos ižde trūksta pinigų, nežiūrint, kad bedarbystė Šiaurės Kaukaze ir šiaip didžiausia Rusijoje, o dėl tos priežasties tie, kas gali, stengiasi patekti į ES valstybes, tikėdamiesi jose lengviau išgyventi. Tokiu būdu šalia politinio prieglobsčio dėl persekiojimo Rusijoje prašančių čečėnų ES erdvėje didėja ekonominių pabėgėlių srautas.

Vykdydamas „strategiją“ rusifikuojant Šiaurės Kaukazą  Kremlius nutarė „taisyti“ padėtį švietimo srityje. Svarbiausi taikiniai, žinoma, čečėnų istorija ir kalba. Istorijos vadovėliai perrašyti pagal tą patį principą, kaip ir Lietuvoje po 1940 metų okupacijos.

Skirtumas tik tas, kad apie vadovaujantį proletariato vaidmenį Kremliaus šeimininkams ir  „naujiesiems rusams“ susigrobus Rusijos gamtos išteklius kalbėti kažkaip jau nebepatogu. Ta pati ir gatvių pervardinimo ir kultūros paveldo naikinimo politika. Vadovėliai, siekiant giliau „integruoti“ čečėnų vaikus į rusakalbių „kultūrą“, jau pradėti leisti rusų ir čečėnų kalbomis vienoje krūvoje – puslapis rusiškai, puslapis čečėniškai.

Renginio dalyviams buvo pademonstruotas Čečenijos diasporos rūpesčiu Lenkijoje išleistas spalvingai iliustruotas pradžiamokslis. Jame čečėnų kalbos garsai perduoti lotyniškomis raidėmis stengiantis maksimaliai išnaudoti anglų kalbos rašmenis, tokiu būdu palengvinant ir raštišką susižinojimą elektroninėmis ryšio priemonėmis. Kadangi okupuotoje Čečėnijoje internetas nežiūrint cenzūros yra pasiekiamas, neabejojama, kad šis pradžiamokslis turės poveikį ir Čečėnijos gyventojams.

Susirinkusieji buvo informuoti, kad nors karų metu, kai Čečėnija dar turėjo reguliariąją armiją, ir karui pereinant į partizaninę fazę, Čečėnijos gyventojų skaičius sumažėjo nuo daugiau negu milijono iki 700 000, tačiau gimstamumas ir okupuotoje Čečėnijoje, ir diasporoje didėja būdamas vienu iš didžiausių Europoje. Kaip pranešė Čečėnijos atstovė Lietuvoje A. Saijeva, šiuo metu ES valstybėse gyvena iki 200 000 čečėnų.

Neaplenktas ir čečėnų požiūrio į Kaukazo Emyratą klausimas. Priminsiu, kad 2007 metų spalio 7 d. Čečėnijos Respublikos Ičkerija prezidentas Dokku Abu Usman paskelbė šariato pagrindu valdomą Islamo valstybę visame Šiaurės Kaukaze – Kaukazo Emyratą.  Diskusijoje dalyvavusieji čečėnai, Čečėnijos Respublikos Ičkerijos laikų politiniai ir kariniai veikėjai, tvirtino, kad nors požiūrių yra įvairių, visgi dauguma čečėnų ir pačioje Čečėnijoje, ir diasporoje solidarizuojasi su visais Šiaurės Kaukazo partizanais. Kaip sakė buvęs Ičkerijos viceprezidentas Saidas Chuseinas Abumuslimovas, Kaukazo Emyratas vertinamas kaip šiuo metu alternatyvos neturinti objektyvi realybė.

Neseniai Šiaurės Kaukazo partizanai apibendrino Kremliaus viešai skelbtus duomenis apie karo intensyvumą: per 11 praėjusių metų mėnesių buvo nukauti 363 partizanai, o Kremlius neteko 209 karių, 387 buvo sužeisti. Pačių partizanų duomenimis, 2012 metais jie įvykdė 566 operacijas, kurių metu nukovė 473 priešo kareivius, sužeidė 798, o patys neteko 163 kovotojų. Mano patyrimas stebint įvykius Šiaurės Kaukaze rodo, kad partizanų duomenys yra žymiai  patikimesni, negu Kremliaus.

 Kai dėl šariato Kaukazo Emyrate, tai jo principais vadovaudamasis jau pirmasis Čečėnijos Respublikos Ičkerija prezidentas Džoharas Dudajevas pakeitė korupcija persmelktą sovietinę teismų sistemą su visais teisėjais ir prokurorais, aiškino atvykę čečėnai. Parengti demokratinės valstybės sampratą atitinkančius įstatymus teisėtvarkos srityje Rusija tiesiog nedavė laiko, sakė jie. Ji pradėjo iki šiol tebesitęsiantį karą.  

Vienos pertraukos metu paklausiau buvusio Čečėnijos Respublikos Ičkerija prezidento Aslano Maschadovo (klastingai nužudyto Rusijos specialiųjų tarnybų) adjutanto Huseyno Iskhanovo, ar jam žinoma Lietuvoje rezonansinė baudžiamoji Eglės Kusaitės byla, kurioje ji kaltinama susisprogdinusi Rusijos karinėje bazėje Čečėnijoje. Adjutantas, lydėjęs prezidentą generolą A. Maschadovą visuose karo veiksmuose ir derybose su Maskva (buvo patekęs į Rusijos nelaisvę, bet buvo apkeistas į aukšto rango Rusijos karininkus, patekusius į čečėnų nelaisvę), atsakė teigiamai. Paprašytas pakomentuoti bylą H. Iskhanovas tiesiai šviesiai pasakė, kad Lietuvos prokurorai laiko savo bendrapiliečius idiotais.

Šiuo metu Čečėnijoje tėra vienas, karinės bazės statuso vertas objektas. Tai Khankala šalia Džoharo (Grozno). Bet jis yra taip saugomas minų laukais ir dengiamas iš oro, kad ir pelė į jį neprasmuktų. Jei būtų mažiausia galimybė tą bazę sunaikinti mirčiai pasiryžusių partizanų pajėgomis, tai jau seniai būtų padaryta, bet Eglė Kusaitė – tikrai ne ta mažiausia galimybė.

H. Iskhanovas prisiminė vieną maždaug dešimties metų senumo atvejį, kai sprogmenų prikrautas sunkvežimis taranavo nedidelių kareivinių vartus ir kareivinių viduje padarė šiokių tokių nuostolių. Bet vėliau tokios taktikos Čečėnijoje atsisakyta.

„Šachidės diržas“ karinėje bazėje, pasak jo, tai prokurorų liguistos vaizduotės padarinys. Dar prieš tai, diskusijų metu, kalbėdamas apie gyvenimą Čečėnijoje H. Iskhanovas pažymėjo, kad Čečėnijos lygumų keliuose vietomis okupacinės kariuomenės kontroliniai postai, kuriuose patikrinami visi, įrengti net kas 100 m, o gyventojų bandymas tais keliais patekti į kalnus nesuderinus su Rusijos prezidento Vladimiro Putino vietininko Ramzano Kadyrovo valdžia beveik tolygus mirčiai, jau nekalbant apie ketinimus prisiartinti prie karinių objektų.

Pažvelgęs į Rusijos karinius objektus Čečėnijoje iš arti interneto teikiamų instrumentų pagalba, pagalvojau, o juk iš tikrųjų, net Rusijoje Maskvos prokurorai ir teisėjai savo piliečių nelaiko tokiais kvailiais, kaip lietuviai – savų. Tokiais, kurie patikėtų, kad E. Kusaitės „bendrininkai“ maskviečiai brolis ir sesuo Apti ir Aiša Magmadovai būtų galėję organizuoti ir įvykdyti tokią grandiozinę karinę operaciją – E. Kusaitės (kuri nei vairuotojo pažymėjimo, nei įgūdžių vairuoti sunkvežimį su sprogmenimis neturi) susisprogdinimą Rusijos karinėje bazėje Čečėnijoje.

Brolis ir sesuo Magmadovai Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamento iniciatyva Maskvos teismo iš esmės buvo nuteisti viso labo už bandymą užverbuoti E. Kusaitę į nelegalią, pagal Rusijos įstatymus, žinoma, organizaciją, kuriai patys nepriklausė. Kita vertus, jei Lietuvos Respublikos piliečiai, skaičiuojant ir Prezidentę, Seimo ir Vyriausybės narius, leidžia save laikyti idiotais, tai kodėl prokurorams ir teisėjams iš jų nepasityčiojus viso pasaulio akyse.

Įdomu, kokią išvadą dėl Eglės Kusaitės galimybių susiprogdinti Rusijos karinėje bazėje Čečėnijoje, įvertinus jos sugebėjimus, padarytų Lietuvos kariuomenės ekspertai, jeigu jų, tarkime, tos išvados paprašytų teismas.

Straipsnio autorius dr. Kastytis Stalioraitis yra buvęs ilgametis užsienio informacijos analitikas Lietuvos Seime.

2012.03.24


Prisijunkite prie diskusijos