Maskva. Migrantų tvanas


Print

Migrantų ir pabėgėlių problema išsivysčiusiose šalyse viena iš opiausių. Apie ją karts nuo karto plačiajai visuomenei primena ypatingai tragiški įvykiai, kaip, pavyzdžiui, laivų su bėgliais iš Afrikos ar Azijos katastrofos Viduržemio jūroje pakeliui į kokią nors svajonių šalį Europos Sąjungoje.

Rusijos turbūt nepriskirtume prie išsivysčiusių šalių, tačiau joje yra vienas miestas, kuriame gyvena žmonės, disponuojantys milžiniškais pinigais, gaunamais daugiausiai iš gamtos išteklių visoje Rusijos Federacijos teritorijoje, ir ne tik, eksploatavimo.

Tai – Maskva. Ir ji taip pat traukia migrantus, nes ten, kur daug pinigų, atsiranda ir darbo.

2013 metais Maskvoje gyveno beveik 12 mln. Rusijos piliečių, dar 3,5 mln. gyveno priemiesčiuose.

Paskutinio surašymo duomenimis net 92 proc. Maskvos gyventojų įvardino save rusais.

Visokiais teisės aktais, suvaržančiais atvykėlių teisę gyventi Maskvoje, atsitvėrusi nuo ateivių iš likusios Rusijos, Maskva tarėsi apsaugota nuo migrantų invazijos. Tačiau susiklosčius kapitalistiniams samdomo darbo santykiams ir paskelbus Eurazijos sandraugos doktriną Maskva neišvengiamai gavo tai, ko taip nenorėjo – masinį ekominių imigrantų antplūdį ne tik iš Rusijos pakraščių, bet ir iš Vidurinės Azijos postsovietinių respublikų ieškant uždarbio, kurio jie negali gauti savo valstybėje.

Maskvos gyventojai dar SSRS laikais nepasižymėjo svetingumu atvykusiems su įvairiais reikalais į totalitarinės valstybės sostinę. Daugiausiai į Maskvą atvykdavo Maskvos miestų palydovų gyventojai apsipirkti. Tie vargšai žmogeliai atvykdavo su maišais sudarydami ilgas eiles visų pirma maisto prekių parduotuvėse miesto centre, nes Maskvos, kaip sostinės, centras su užsienio valstybių ambasadomis valdžios nurodymu buvo kur kas geriau, negu miesto pakraščiuose, aprūpintas visų pirma maisto produktais.

Visa tai erzino nuolatinius Maskvos gyventojus: „maišelininkai“ parduotuvėse neretai būdavo apstumdomi ar aprėkiami. Be to, į Maskvą atvykdavo nemažai darbo reikalais komandiruotų žmonių ir iš tolimų Rusijos miestų ir iš vadinamųjų sąjunginių respublikų. Komandiruotieji grįždami namo taip pat nepraleisdavo progos apsipirkti Maskvos centre. Ir į juos maskviečiai žvelgdavo šnairuodami.

Laikai pasikeitė. Dabar eilių Maskvoje nebeliko, turėk tik pinigų, o pasiūla ne ką mažesnė, negu Europos Sąjungos miestuose. Bet vietoj „maišelininkų“ atsirado nauja kategorija žmonių – darbo migrantai.

2013 metų viduryje Federalinės migracijos tarnybos (FMT) duomenimis Maskvoje dirbo 800 tūkst. migrantų, tačiau nepriklausomų ekspertų paskaičiavimais iš tiesų jų buvo 2 mln. Turint omeny, kad dauguma migrantų – darbingi žmonės, galima manyti, kad jų buvimas Maskvoje yra daugiau, negu pastebimas.

Kaip ir daug kur Rusijoje, Maskvoje pastebima fantastinė socialinė atskirtis: šalia nedidelio skaičiaus dolerinių milijardierių ir korumpuotų valdininkų gvardijos – daugybė vos galą su galu suduriančių maskviečių. Maža to, daugelis jų neturi normalaus uždarbio, nes juos nukonkuruoja už kur kas mažesnį užmokestį sutinkantys dirbti legalūs ir nelegalūs migrantai, atvykę iš skurdžių Rusijos regionų, prie kurių priklauso ir Šiaurės Kaukazas, arba iš postsovietinių Vidurinės Azijos respublikų.

Reikėtų paminėti ir tai, kad Rusijos pietų gyventojai neretai yra gabesni už maskviečius paslaugų verslo srityje ir sugeba pastaruosius nukonkuruoti pasinaudodami tiek paties verslo, tiek gerai veikiančios kyšių sistemos išmanymu.

Visa tai sukelia eilinių maskviečių pyktį, neretai hiperbolizuotą dėl plačiai išplitusio alkoholizmo.

Be to, Maskvoje nuolat būna per pusantro milijono žmonių, kurie išpažįsta Islamą. Kadangi Maskvoje yra viso labo keturios mečetės, į jas nepatenkantieji meldžiasi tiesiog gatvėse, o tai labai erzina rusų fundamentalistus, išpažįstančius krikščionybę arba judaizmą. Jie įžvelgia, ir, matyt, ne be pagrindo, Rusijos islamizacijos pavojų, ateinantį ir per ekonominius migrantus.

Neseniai, spalio 13 dieną, Maskvoje, Zapadnoje Biriulevo rajone, įvyko masiniai gatvės susirėmimai. Šimtai žmonių siaubė prekybos centrą „Biriuza” ir vietinį daržovių sandėlį, statė barikadas, mušėsi su ginkluotais teisėsaugos pareigūnais. Konfliktas kilo pagal tradicinį scenarijų – prieš tai įvykdyta jauno ruso žmogžudystė, įtariamasis – jaunuolis imigrantas iš Šiaurės Kaukazo.

Niekam nekyla abejonių, kad riaušės buvo organizuotos tų, kuriuos Rusijos oficialioji spauda vadina rusų nacionalistais, kad jos buvo nukreiptos prieš musulmonus, kad išsiveržęs pyktis buvo kauptas ilgą laiką ir ateityje jis dar išsiverš ne vieną kartą. Baiminamasi, kad pyktis gali būti nukreiptas prieš valdžią, kuri visa tai leidžia.

Maskvos valdžia nesėkmingai bando kovoti su nelegalių migrantų samdymu įvairiems, daugiausiai nekvalifikuotiems, darbams privačiose bendrovėse, bet pati būdama korumpuota, mažai ką šioje srityje gali padaryti.

Būta daug bandymų nelegalius imigrantus deportuoti iš šalies, bet jie ir vėl surasdavo būdų atvykti į Maskvą, pavyzdžiui, nusipirkdami dokumentus su kita pavarde, kurios nėra draudžiamųjų atvykti sąraše.

Štai Informacinio analitinio centro „Sova“ direktorius neseniai vykusioje radijo „Svoboda“ organizuotoje diskusijoje prie apskritojo stalo migracijos klausimais pranešė apie pikantišką atsitikimą. Neva jo kolega iš Žmogaus teisių tarybos susitikimo su Rusijos prezidentu metu pateikė nuostabų dokumentą, tikrą, originalų, įtrauktą į Federalinės migracijos tarnybos duomenų bazę FMT direktoriaus Konstantino Romadonovskio vardu, tuo vardu kažkieno nupirktą, gana pigiai, ir užregistruotą įvažiavimui į šalį…

Svarbiausia, kovoti su nelegalių imigrantų samdymu sunku jau vien dėl to, kad jie jų darbdaviams savo darbu atneša pasakiškus pelnus, iš kurių tik nedidelė dalis atitenka korumpuotiems pareigūnams, kad tie nieko nematytų. Net Norvegijoje pasitaiko nelegalaus darbo atvejų, ką jau kalbėti apie korumpuotą Maskvą.

Rusijos apžvalgininkai pastebi, kad nekontroliuojama migracija yra vienas iš pagrindinių veiksnių, dėl kurio Europos Sąjunga atsisako pasirašyti su Rusija bevizio režimo sutartį: atidarius sieną su Rusija nelegalių migrantų su nupirktais rusiškais dokumentais srautas plūstelėtų į Europos Sąjungos šalis.

Suprantama, darbo migrantai plūsta ir plūs į Maskvą tol, kol Maskvoje bus daug pinigų. Tačiau ar ilgai tai tęsis, sunku pasakyti. Ekonomikos ekspertai prognozuoja Rusijai nelengvą artimiausią ateitį. Ja teks dalintis ir darbo migrantams.

Nuotraukoje: buvęs ilgametis Lietuvos Seimo Informacijos ir analizės centro analitikas Kastytis Stalioraitis.

2013.10.30


Prisijunkite prie diskusijos