EBSW koncernas prieš keliolika metų, 1993-1996-aisiais, nuolatos buvo visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio centre. Šio koncerno užuomazgos – 1989 metais Kaune įkurti kooperatyvai „Daiva“ ir ,,Triconas“. 1991-1992 metais šių kooperatyvų savininkai jau plėtė savo veiklą, o 1993 metų pradžioje pradėjo masinę valstybinių įmonių privatizaciją visoje Lietuvoje. 1993-1995 metais koncernas užvaldo daug įmonių įvairiuose Lietuvos miestuose, taip pat – ir Lietuvos laivyną valdančią įmonę „Jūrą“. Visas Lietuvos laivynas buvo išgrobstytas ir sužlugdytas, laivai parduoti. 1996 metų rudenį galutinai paaiškėjo, kad EBSW koncernas nebevykdo savo įsipareigojimų ir bankrutuoja. 1997 metais prasidėjo išsamus koncerno veiklos tyrimas, tačiau 2000-2005 metais teismai daugelį koncerno savininkų išteisino ar nubaudė lygtinai. Šiuo metu yra susiklosčiusi įdomi situacija – nors oficialiai EBSW lyg ir nėra, bet faktiškai buvusio koncerno branduolys išliko, išsaugojo savo turtus ir veikia tarsi slapta galinga korporacija.
Kaip atsitiko, kad šis klanas išliko? Tiesiog EBSW veiklos tyrimai nebuvo efektyvūs. Tam daugiausia sutrukdė korupcija ir aplaidumas. EBSW veikėjai, išskyrus V.Krasnicką, net nebuvo įkalinti, jiems pavyko išsaugoti ir neteisėtais būdais užvaldytą turtą. Dabar EBSW klanas klesti, jo vadovai koordinuoja savo veiklą, palaiko ryšius su korumpuotais politikais ir teisėjais. Būtent teismų sprendimai daugeliu atveju padėjo klano lyderiams išsaugoti didžiulius turtus.
Apie EBSW veikėjų valdomose įmonėse esančią padėtį kalbėjomės ir su šių įmonių darbuotojais. Bendrovės ,,Ortopedijos technika“ darbininkas Vytautas Kuprys teigia, kad šioje įmonėje klesti neteisingumas. Jo teigimu, įmonės vadovai ir savininkai ypač nesuinteresuoti, kad čia veiktų stipri ir nepriklausoma darbuotojų teises ginanti profsąjunga. Dabar jį norima atleisti prisidengiant neaiškiais kaltinimais, o faktiškai – įmonės vadovams labai nepatinka jo, kaip įmonės profsąjungos vadovo, veikla. Nuo 2008 metų kovo mėnesio profesinės sąjungos inicijuotos derybos dėl naujos kolektyvinės sutarties pasirašymo buvo ilgai vilkinamos ir vienašališkai darbdavio nutrauktos. Šios sutarties pasirašymu profesinė sąjunga siekė geresnių darbo sąlygų, teisingesnės darbo apmokėjimo tvarkos, galimybių siekti kvalifikacijos kėlimo. Siekta gauti objektyvią informaciją, kaip įmonė panaudoja iš Valstybinės ligonių kasos gautas valstybės lėšas.
V.Kuprys aktyviai dalyvauja ir Jungtinio demokratinio judėjimo (JDJ) veikloje, yra JDJ Kauno skyriaus tarybos narys, ir šio judėjimo veikloje kovoja už dirbančiųjų teises. Dar šių metų pradžioje ,,Ortopedijos technikos“ vadovai pradėjo spausti dirbančiuosius, reikalaudami, kad jie sutiktų su atlyginimo mažinimu. Nors daugelio dirbančiųjų atlyginimai nėra dideli, siekia nuo 800 iki 1000 litų, tačiau atlyginimai jiems sumažinti 15 procentų. Darbuotojai buvo kviečiami po vieną į vadovų kabinetus ir įtikinėjami sutikti su atlyginimų mažinimu. V.Kuprio teigimu, aktyvi jo veikla kovojant už „Ortopedijos technikos“ dirbančiųjų teises labai nepatinka įmonę valdantiems EBSW veikėjams. Juos siutina ir profsąjungos lyderio atsisakymas sutikti su atlyginimo mažinimu. V.Kuprys įmonėje dirba jau per trejetą metų, nuo 2006 metų gegužės pradžios.
Pagal Kolektyvinės sutarties susitarimą buvo numatytos lėšos profesinės sąjungos narių mokymui, tačiau lėšos nebuvo pervestos į profesinės sąjungos sąskaita, tik vis žadama tai padaryti. „Ortopedijos technikos“ vadovai ir savininkai (vienas iš jų – R.Petrikas), tiesiog naudojasi krize, spaudžia darbuotojus ir siekia pasipelnyti. Įvairiais būdais daromas spaudimas įmonės darbuotojams, siekiant, kad jie pasitrauktų iš profsąjungos.
Atlyginimai įmonėje ilgą laiką nebuvo indeksuojami, neatsižvelgiant į augančias kainas, infliacijos mastus, ekonominės krizės pasekmes. Oficialiai teigiama, kad įmonė patiria vis didėjančius nuostolius, nors tikroji padėtis visai kitokia – įmonės produkcija sėkmingai realizuojama, daug jos išvežama į Angliją ir kitas užsienio valstybes. Vytautas Kuprys ryžosi kovoti su įmonės administracija, ginti darbuotojų teises ir teisėtus interesus. Padedamas advokatės Rūtos Čilinskaitės jis siekia įrodyti, kad bandymai jį atleisti yra nepagristi.
EBSW finansinę – pramoninę grupę 1992 metais įkūrė devynios investicinės bendrovės – „Investicinė Kauno holdingo kampanija“, „Bitukas“ ir kitos. EBSW branduolį sudarė G.Petrikas, R.Petrikas, A.Pašukevičius, G.Furmanavičius, J.Barysienė… Daugelis šių asmenų buvo pažįstami, treniruočių draugai karatistai. Jie dar sovietmečio pabaigoje kūrė kooperatyvus, kartu ėmėsi verslo. Tačiau koncernas nebūtų suklestėjęs be įtakingų valdžios veikėjų ir įtakingų šešėlinio pasaulio lyderių paramos. 1992-1996 metais daug įtakingų asmenų tiesiogiai dalyvavo EBSW veikloje ar palaikė artimus ryšius – KGB generolas Romas Marcinkus, prezidento A.Brazausko patarėjas Vladimiras Beriozovas, Ekonomikos ministerijos Privatizavimo departamento vadovas Antanas Kaminskas, premjeras Adolfas Šleževičius, Lietuvos banko vadovas Kazys Ratkevičius, finansų ministras Reinoldijus Šarkinas. 1992 metų rinkimuose į Seimą EBSW finansiškai rėmė Lietuvos demokratinę darbo partiją (LDDP).
Po laimėtų rinkimų LDDP suteikė koncernui didelę veiksmų laisvę. Tokios laisvos veiklos sąlygos buvo sudarytos ir kitiems partijos rėmėjams – „Luokei“, Romui Marcinkevičiui, Jonui Urkai. EBSW koncerno veiklą dangstė Kauno mokesčių inspekcijai 1993-1996 metais vadovavęs A.Linkevičius. Sąžiningi teisėsaugos pareigūnai fiksuodavo V.Beriozovo susitikimus su EBSW veikėjais, kuriuose būdavo perduodamos didelės grynųjų pinigų sumos. Jie rengėsi pradėti aktyvius veiksmus – V.Beriozovą ir jam pinigus perduodančius verslininkus sulaikyti, tačiau tam sutrukdė kai kurie įtakingi Vidaus reikalų ministerijos pareigūnai. Komisaras J.Rimkevičius ir dar keli EBSW veiklos tyrime dalyvavę pareigūnai buvo atleisti iš darbo.
Įdomu prisiminti kai kuriuos EBSW saugos tarnybos veiklos epizodus. Jos vadovu buvo įvardijamas A.Navickas, bet faktiškai jai vadovavo KGB generolas R.Marcinkus, buvęs LTSR KGB pirmininkas. Jis pakvietė į koncerno saugos tarnybą dar keliolika buvusių KGB darbuotojų. Vienas iš jų – majoras E.Garalija – vadovavo slaptai operatyvinei grupei. 1995 metais VSD pareigūnai šią neteisėtą veiklą išaiškino. Tačiau 1996 metais teismas beveik visus šnipinėjime dalyvavusius asmenis išteisino. Dabar R.Marcinkus gyvena Maskvoje, vadovauja vienam iš saugumiečių klanų, vadinamajai „Pekino“ grupuotei. Tačiau jis dažnai atvyksta į Lietuvą, čia ypač glaudžiai bendrauja su kai kuriais socialdemokratų ir Darbo partijų veikėjais.
EBSW veikėjai, išnaudodami turimus ryšius, vykdė valstybinio turto grobstymą stambiu mastu, sukčiavimus ir kitus ekonominius nusikaltimus. Tipiškas to pavyzdys buvo „Šešupės“ istorija. Tai buvo dar sovietmečiu egzistavusi nomenklatūros valgykla, kuri veikė ir nepriklausomybės pradžioje. „Šešupės“ pastatas buvo įsikūręs prestižinėje Vilniaus vietoje. 1992-1995 metais EBSW veikėjai, veikdami kartu su K.Brazauskiene (tuomet dar turėjusią K.Butrimienės pavardę), palaipsniui užvaldė „Šešupę“ ir ją pardavė, gaudami 4,5 milijono litų pelno. Šiame sandoryje aktyviai dalyvavo G.Petrikas, I.Snetkovas, G.Špokauskas. Gauti pinigai buvo pervesti į užsienio bankus, dalis jų – virš milijono litų – iškeliavo į Rusiją.
Verta pastebėti ir tai, kad nors kai kurias įmones EBSW kontroliavo tik iš dalies, bet ir neturėdami kontrolinio akcijų paketo, valdydami 25 – 33 procentus akcijų, kartais tik 15 procentų, sugebėjo įtakoti lėšų grobstymą. Galų gale tokios įmonės bankrutuodavo. EBSW valdomos investicinės kompanijos kontroliavo tik trečdalį „Bangos“ akcijų. Tačiau „Bangos“ turimos lėšos buvo išplautos, įmonė bankrutavo, darbą prarado keli tūkstančiai darbuotojų. Žlugo ne tik „Banga“, bet ir „Koordinatė“, „Šilkas“ ir dar daug įmonių. Būta ir sėkmingų atvejų. EBSW siekė užvaldyti kontrolinį bendrovės „Dirbtinis pluoštas“ akcijų paketą, tačiau jiems to padaryti nepavyko, pritrūko kelių procentų akcijų. Ši įmonė išliko. Teisėsaugos pareigūnų teigimu, EBSW užsiėmė gerai organizuota veikla – pinigų plovimu, valstybinio turto grobstymu, sukčiavimais, dokumentų klastojimu, kontrabanda.
Iš kur EBSW veikėjai gavo lėšų pradiniam kapitalui sukaupti? Be abejo, tam tikrą lėšų dalį sudarė iš kelių kooperatyvų pelno gautos lėšos. Reali prielaida, kad koncerno įkūrėjai gavo ir lėšų iš LKP pinigų. Be to, jie skolindavosi pinigus ir iš kai kurių verslininkų bei įtakingų nusikalstamo pasaulio veikėjų – S.Dubininko (Sato), V.Gudzinsko (Guzo), Č.Sakalausko, E.Abariaus (Gogos), V.Siaurusevičiaus (Siauro) ir kitų. Sukaupę pradinį kapitalą, EBSW strategai ėmėsi plačios veiklos. Įkuriamas privatus Komercijos ir kredito bankas, o 1993-1994 metais užvaldomas Valstybinis komercinis bankas. Šio banko valdybos pirmininkas A.Borusevičius buvo alkoholiu piktnaudžiaujantis žmogus. Faktiškai daugelį reikalų tvarkė su EBSW bosais susijusi valdybos pirmininko pavaduotoja K.Dabašinskaitė ir skyriaus viršininku dirbęs V.Beriozovo žentas. Komercijos ir kredito banką 1996 metais ištiko tyčinis bankrotas, faktiškai prie bankroto ribos atsidūrė ir Valstybinis komercinis bankas, nes didelė dalis šio banko lėšų buvo išgrobstyta. 1996 rudenį ši valstybinį banką teko prijungti prie Taupomojo banko.
Daug Lietuvos gyventojų lėšų buvo pasisavinta per EBSW valdomą Kauno holdingo kompaniją (KHK). Ši kompanija turėjo centrinį biurą ir padalinius didesniuose Lietuvos miestuose. Kauno holdingo kompanija surinko didžiules lėšas iš gyventojų, o 1996 metų pradžioje bankrutavo. Lietuvos piliečiai patyrė 80 milijonų litų nuostolių. KHK vadovai ir savininkai nepateko į kalėjimus. Tačiau LDDP valdymo laikotarpiu – 1994 metais – į kalėjimą pateko LDDP valdžiai neįtikęs ,,Lietuvos aido“ redaktorius S.Stoma, garsus verslininkas A.Stašaitis. Pastarasis pripažino, kad keletą kartų LDDP veikėjai jam buvo davę tiesiogines užuominas, kad jis turėtų jiems pervesti tam tikras pinigų sumas. Kai verslininkas to nepadarė, atsidūrė kalėjime.
1997 metų balandžio mėnesį buvęs EBSW prezidentas Gintaras Petrikas pabėgo iš Lietuvos. Tuo metu EBSW veiklos tyrimas vis labiau įsibėgėjo ir G.Petrikas nenorėjo patekti į kalėjimą. Jis išvyko į Rusiją, o iš ten į JAV. Čia jis pragyveno apie septynerius metus, kol 2004 metų pavasarį buvo suimtas JAV pareigūnų. Amerikoje jis gyveno su padirbtais dokumentais, prisistatydavo Davydovo pavarde. Kalėdamas JAV kalėjime, G.Petrikas pripažino, kad koncerno veiklai ypač padėjo premjeras A.Šleževičius, prezidento patarėjas V.Beriozovas, Lietuvos banko vadovas K.Ratkevičius ir dar keli aukšti valstybės pareigūnai. 2007 metų rudenį G.Petrikas buvo gražintas į Lietuvą. Jo teismo procesas tarsi artėja link pabaigos.
Šiuo metu EBSW klano rankose yra daug pelningų objektų – didžiulė „Urmo bazė“, UAB „Varanas“ (Kauno automobilių turgus), viešbučiai „Metropolis“, „Žaliakalnio viešbutis“, bendrovė „Ortopedijos technika“ ir dar daug įvairių įmonių Kaune, Vilniuje, Alytuje, Panevėžyje ir kitose Lietuvos vietose. EBSW atstovai ilgą laiką valdė viešbutį „Takioji Neris“, tačiau 2007 metais pardavė jį norvegams. EBSW veikėjai valdo daugybę nekilnojamojo turto – butus Kauno miesto centre, senamiestyje, Vilniuje, prabangius namus Kačerginėje, Kulautuvoje, Palangoje. Didelę dalį valdomų įmonių akcijų ir nekilnojamojo turto klanas valdo per statytinius – giminaičius ar asmenis, praeityje dirbusius koncerno buhalteriais, ūkvedžiais ir kitokiais žemesnio rango darbuotojais.
„Urmo“ bazę klanas valdo kartu su verslininkais S.Dubininku ir B.Mazuchu. EBSW daug turto valdo per bendrovę „Univesa“, ši bendrovė valdo kelias stambias įmones ir daug smulkesnių verslo objektų. „Univesos“ direktorė Nijolė Ivaškevičienė EBSW klestėjimo laikais nebuvo dažnai minima, tačiau faktiškai priklausė grupuotės ,,patikimųjų ratui“. „Univesa“ valdo didžiąją dalį „Urmo bazės“ akcijų. Šiek tiek akcijų priklauso ir bendrovei „Foralis“, kurios akcijas valdo vienas iš pagrindinių EBSW veikėjų Igoris Snetkovas ir Lichtenšteine registruota bendrovė. Dalį „Urmo bazės“ pastatų valdo žinoma bendrovė „Galinta ir partneriai“ ir kelios smulkesnės bendrovės. Pagrindiniu EBSW lyderiu įvardijamas Algirdas Pašukevičius, kartu su juo veikia Raimundas Petrikas, Valdas Krasnickas ir kiti grupuotės strategai.
EBSW grupuotės ryšiai su įtakingais verslininkais B.Mazuchu, L.Bastiene, S.Dubininku, R.Jakubausku (Gipsu) yra glaudūs jau daugelį metų. Visi šie veikėjai buvo minimi ir 2003 metų pabaigoje VSD pateiktoje ataskaitoje apie Lietuvą apraizgiusį organizuotų nusikaltėlių tinklą. Šis tinklas palaikė artimus ryšius su A.Kikališviliu, M.Čiornu, Š.Nusujevu, S.Michailovu ir kitais Rusijos mafijos vadeivomis. Beje, EBSW atstovai 2003 metų pavasarį dalyvaudavo slaptuose mafijos vadeivų pasitarimuose, kuriuose buvo aptariami planai, kaip nuversti policijos generalinį komisarą V.Grigaravičių. Juose dalyvaudavo ir S.Dubininkas, E.Abarius, T.Barštys (Batvinis), V.Jakutis, V.Gelašvilis, A.Gribojedovas (Gribas), V.Bieliauskas, J.Bielskis, R.Andriūnas (Remyga) bei kiti abejotinos reputacijos verslininkai ir kriminalinio pasaulio lyderiai.
EBSW veiklai įvairiais laikotarpiais talkino daug aukšto rango valstybės pareigūnų – V.Miltienis, G.Furmanavičius, J.Prapiestis, R.Šarkinas, P.Koverovas, A.Kaminskas, S.Trečekauskas ir kiti. Grupuotės veiklą palaikė ir įvairių ministerijų žemesnio rango pareigūnai. KGB generolo žento V.Miltienio karjera susijusi su EBSW koncernu. 1991-1995 metais jis dirbo „Alšios“ bendrovėje. Šią bendrovę kontroliavo EBSW. 1995 metais, kai EBSW užvaldė „Lietuvos kurą“, V.Miltienis buvo paskirtas šios naftos bendrovės komercijos direktorium. 1997 metais jis perėjo dirbti į kitą bendrovę, o 2002 metais grižo į valstybės tarnybą, ėjo įvairias atsakingas pareigas ir 2007 metais buvo paskiras finansų viceministru.
Iš šių pareigų V.Miltienis atleistas visai neseniai. 2004 metų pabaigoje vidaus reikalų ministru buvo paskirtas Darbo partijos atstovas G.Furmanavičius. Nors jis kratėsi EBSW šleifo, tačiau panagrinėjus jo veiklą paaiškėjo, kad jis buvo įvairių koncerno valdomų įmonių akcininkas ar stebėtojų tarybų vadovas. G.Furmanavičius šias pareigas ėjo pusantrų metų – iki 2006 metrų birželio. S.Trečekauskas – tai tikras EBSW istorijos fenomenas. Sovietmečio pabaigoje ir nepriklausomybės pradžioje jis dirbo gaisrininku, vėliau barmenu. 1994 metais jis pradėjo dirbti EBSW koncerne asmeniniu G.Petriko vairuotoju. Koncernui žlungant, 1996 metais buvo paskirtas vienos fiktyvios, su EBSW susijusios firmos vadovu, 2000 – 2003 metais dirbo Klaipėdos jūrų uoste. Didžioji S.Trečekausko karjera prasidėjo 2005 metais, tada jis tapo finansų ministro Z.Balčyčio patarėju. Iš šio posto 2006 metais iškeliavo į kur kas aukštesnes pareigas – paskirtas Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotoju. Šį pavasarį iš šių pareigų jis pasitraukė. Žmonos ir kitų giminaičių vardu S.Trečekauskas valdo didelius turtus.
Politinę įtaką EBSW visada turėjo. 1994 metais koncerno vadovai netgi tiesiogiai įsitraukė į Liberalų sąjungos veiklą. Jie perėmė šios politinės partijos kontrolę, partijos pirmininku buvo išrinktas jiems artimas Ginutis Vencius. Tačiau po to, kai per 1995 metų pavasarį įvykusius savivaldos rinkimus partija patyrė pralaimėjimą, EBSW strategai atsisakė planų veikti per Liberalų sąjungą, daug su koncernu susijusių žmonių išvis paliko partijos gretas. EBSW lyderiai palaikydavo ypač artimus ryšius su socialdemokratų ir Darbo partijų vadovais. Jie ilgą laiką finansuodavo tiek šias, tiek kai kurias kitas partijas. Būtent tuo ir paaiškinamas EBSW galios fenomenas – finansiniai ryšiai ir artimos pažintys su įtakingais valdžios veikėjais padėdavo atverti reikalingų kabinetų duris ir išvengti įvairių problemų. Tad nors EBSW padaryti nuostoliai valstybei ir šalies piliečiams gerokai viršija milijardą litų, atsakomybės šie paslaptingi aferistai vis dar sugeba išvengti.
EBSW išliko, nes šio klano ryšiai su korumpuotais politikais ir pareigūnais buvo ypač glaudūs. Per paskutinius penkerius metus klanas dar labiau sustiprėjo ir virto visą šalį apraizgiusia kriminaline imperija. EBSW galime įvardyti kaip vieną iš lietuviškosios oligarchijos simbolių. Prieš du dešimtmečius pradėjusi formuotis oligarchų klasė kartu su kriminaliniais baronais ir korumpuotais politikais sudaro mūsų krašte įsigalėjusios šešėlinės valdžios branduolį. EBSW, kaip ir garsieji Klaipėdos oligarchai R.Stonys, A.Bosas ir M.Gusiatinas, sugebėjo atsilaikyti laukinio kapitalizmo ryklių grumtynėse ir įtvirtinti savo pozicijas. Šie keli Klaipėdos oligarchai abejotinais metodais, dažnai pusvelčiui, užvaldė daug valstybinio turto, buvo susiję su įvairiais skandalais, jų veiklą ne kartą tyrė teisėsauga. Be to, kai kurios jų įkurtos bendrovės įvardijamos kaip Rusijos žvalgybos priedangos įmonės. Tačiau tiek jie, tiek EBSW klanas išvengė didesnių teisėsaugos sankcijų. EBSW strategai – Algirdas Pašukevičius, Raimundas Petrikas ir dar keli asmenys sugebėjo išlikdami mažai matomais viešumoje, tačiau jų įtaka yra labai didelė.
Greta šių ir dar kelių stambesnių oligarchinių klanų, Lietuvoje veikia ir smulkesni klanai, iškilę iš kai kurių provincijos miestų kriminalinių grupuočių ir su jomis susijusių abejotinos reputacijos verslininkų. Ši lietuviškoji „koza nostra“ remiasi korupcija, klasta ir smurtu. Jie klesti, išnaudodami savo įmonėse dirbančius žmones ir kaupdami didžiulius turtus, panaudodami korupcinius ryšius ir grobstydami valstybės lėšas, įtakodami įstatymų leidybą, savivaldą, užvaldydami dalį žiniasklaidos ir žlugdydami demokratijos idėjas. Kol jų įtaka valstybėje didžiulė, tol skęstame nuosmukio ir stagnacijos liūne. Tik tada, kai bus pažaboti EBSW ir panašūs klanai, pasuksime teisinės ir iš tiesų demokratinės valstybės link.
2009.11.09
