Sekmadieniniai pamąstymai. Parodė špygą


Print

Kai kam turbūt labai smagu matyti Europos Sąjungos bejėgiškumą. Nei karo, nei maro, tik minios beginklių tamsiaplaukių, televizijų kameroms dažnai rodančių du pergalingus pirštus.

Liaudis nemirtinga. Tiesiog akyse byra Europos Sąjungos valstybių solidarumas, kai pajuda milijonai. Basom kojom jį trypia alkani pasaulio vargšai.

Jie gali sutrypti ne tik mus, bet ir Rusiją. Jeigu taip iš Kinijos kokie penki šimtai milijonų pasileistų bėgti nuo Pekino komunistų šaukdami: mes mylime Putiną! (dabar šaukiama – mes mylime Merkel!). Kaip elgtųsi Kremlius? Šaudytų? Putinas, savo ruožtu, į Baltijos valstybes gali nukreipti minias tikrų arba tariamų Kremliaus režimo priešininkų – vietoj tankų arba „žaliųjų žmogeliukų“. Kaip rodo karti pastarųjų mėnesių patirtis – sotusis pasaulis tokiais atvejais nežino ką daryti.

———————

Po skandalingo Europos žmogaus teisių teismo sprendimo (kai buvo išteisintas MGB ir KGB karininkas, partizanų skriaudėjas ir niekintojas) televizijos ekrane buvo parodyta špyga. Didelė, iš arti. Prie buvusių KGB rūmų Vilniuje, kur akmenyse iškaltos kankinių pavardės. Šekit, nevykėliai, trijų pirštų kombinaciją! Nė vieno stribo jūs nenuteisėt ir nenuteisit! Mus gina ne tik KGB šmėkla, bet ir EŽTT.

Taigi teisingiau būtų sakyti, kad didelę špygą Lietuvos valstybei parodė ne ta kepurėta senė, gal stribė, gal stribo žmona, o brangioji byranti Europos Sąjunga, jos teismas.

Apie kokį genocidą tie litovcai kalba?! Kas jiems leido lygintis su žydais?! Dabar, kai Putino kariai laukia įsakymo Peržengti Europos Sąjungos sieną, mes jiems leisim erzinti  buvusius kagėbistus!? Juk aiškiai aukščiausiu lygiu pasakyta – buvusių kagėbistų nebūna.

Geriau jūs nuo Mokslų akademijos bibliotekos nukabinkite atminimo lentą Lietuvos karininkui Jonui Noreikai (Generolui Vėtrai), nes to nori žydai ir Leonidas Donskis bei Tomas Venclova. Tai kas, kad Noreika nedalyvavo žydų žudynėse Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metais, kaip teigia Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras. Ne jam spręsti, kas kiek nusipelnė, kas kiek nusikalto žydams.

————————

Visi spėlioja, ko dabar galima tikėtis iš Lenkijos. Lvovą lenkai jau atvirai savinasi. Turbūt prabils ir apie Vilnių. Kai Lenkijos prezidentas neleido Lenkijos lietuviams susirašinėti gimtąja kalba, mūsų Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius reagavo: nereikia daryti skubotų išvadų. Bijau, kad tai gali būti neviešas susitarimas. Lenkija apriboja Lenkijos lietuvių gimtosios kalbos vartojimą, Lietuva protestuoja, Lenkija sako: įgyvendinkite Lietuvos lenkų reikalavimus, tada mes atšauksime savo sprendimus. Gerai, sako Gediminas Kirkilas ir irena Šiaulienė. Abi pusės padaro nuolaidų… Lietuva ir Lenkija – vėl strateginės partnerės, kaip žuvusio Lenkijos prezidento Lecho Kačinskio laikais, kai Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus vos ne batus jam valė.

Iki Seimo rinkimų mūsų valdantieji vargu ar ryšis sugrįžti prie lenkiškų pavardžių rašymo ir lietuviško raidyno keitimo, juo labiau, jeigu „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“ surinks 50 000 parašų. Seimui būtų svarus argumentas nesižeminti, nedrebinti kinkų prieš Lenkiją, bet ar tiek parašų bus surinkta? Vilniaus gatvėse neteko matyti nė vieno parašų rinkėjo, o terminas jau baigiasi. Netrukus  paaiškės, kiek mums rūpi lietuvių kalba, gal ne tiek kalba, kiek tautinis orumas plačiąja prasme, kiek esame savarankiški.

————————

Ar daug Druskininkų yra Lietuvoje – irgi savotiškas lakmuso popierėlis, parodysiantis rinkimuose dalyvaujančios visuomenės dalies požiūrį į nemokamus prabangius viešbučius ir pasiplaukiojimus vandens parkuose. Jeigu ir po Seimo rinkimų satyrinės televizijos laidos KK2 herojai kaip niekur nieko tebevarstys ministerijų duris, tebevadovaus Seimo komitetams, tai bus ženklas, kad Druskininkų Lietuvoje dar labai daug, kaip sovietmečiu daug buvo pusiau slaptų pirtelių. Nebent, kaip ragina Seimo teisybės ieškotojas Vitalijus Gailius, trečiakauskai, šalaševičiūtės, sabatauskai… už Druskininkuose patirtus malonumus atsilygins eurais.

Sunku tuo patikėti dar ir dėl to, kad, girdėjau, KK2 filmukas apie paauksuotas vonias ir brangias užuolaidas dingo, išnyko be pėdsakų, o ir Seimas Ričardo Malinausko dvaru, Druskininkais vadinamu, nesusidomėjo.

Smulkmena, neverta dėmesio. Pasaulyje dar ne tokie dalykai dedasi. Gal negirdėjote, kaip gyvena Putino klano žmonės, Ukrainos oligarchai, koks dosnus Tarptautinės futbolo federacijos (FIFA) prezidentas Blateris?! Mums toli iki jų. Ir mums, ir mūsų žentams. Ojūs prisvilote prie mūsų  Malinausko, kurio tėvas kilniaširdiškai beveik už dyką saugo ir globoja visą sovietinės kultūros paveldą. Ir Žaliojo tilto skulptūras galėtų priglausti, jeigu tik Vilniaus meras jam jas perleistų.  

2015.11.01; 03:10 


Prisijunkite prie diskusijos