Minėjau, kad mankšta biure – iššūkis stereotipams. Tai tas pats, kaip suvokti, jog, pavyzdžiui Švedijos Malmės mieste pasitaiko dviračių (ne automobilių) spūsčių.
Juk šiame mieste aukščiausio lygio vadovai ir vadovės, kostiumuoti bei sukneliuotos, vyksta į darbą dviračiais ir dėl to jokių problemų nejaučia ir nekelia.
Jie būtų nesuprasti, jei vyktų į darbus automobiliais.
Kinijoje visiems privaloma bent 15-os minučių mankšta darbovietėse (gūdžiu sovietmečiu Lietuvoje tokie reikalavimai buvo netgi mokyklose).
Mankšta biure – tai Pasaulyje vykstančių procesų realybė. Taigi tik laiko klausimas, kada visuomenė, ko gero, ir pas mus ims keistis. Žodžiu, kada pradės mankštintis darbuotojai ir Lietuvos biuruose. Turiu vilties, kad tokie procesai įsitvirtins per artimiausius du Olimpinius sezonus, t.y., iki maždaug 2020 metų. Kodėl? Todėl, kad valstybės mastu jau yra parengtos visuomenės judėjimo skatinimo programos atsakingose institucijose. Jos rengiamos ir jau atliekamos universitetuose, kurie turi sveikatos mokslų ir panašios srities fakultetus.
Beje, tai jau aktualu netgi Lietuvoje, daugiabučių bendrijoms, šalia kurių yra sporto aikštynai. Įmanoma gauti finansavimą tokio tipo projektams. Tačiau ar apie tai žino bendrijų pirmininkai? Ar jie domisi tokiais dalykais? Ar tik “verda” konjuktūriniuose “tirščiuose”, nekreipdami dėmesio į rimtus, konkrečius poreikius? Ko gero, dar ne visi žino ir apie vienijantį saugios kaiminystės statusą (ne tik fizinio aktyvumo renginių organizavimas, varžybos tarp gretimų namų gyventojų, bet ir tokios programos, kaip vagysčių, girtuokliavimo, nederamo elgseio prevencija). Šios programos ir įprasmina visuomenės judėjimo skatinimą, fizinės, psichinės, dvasinės santarvės puoselėjimą.
Visi šie procesai, be jokios abejonės, neišvengiamai ateinantis konkurencijos, jei norite, netgi mados reikalas, kaip ir vienoje iš JAV valstijų. Joje priimtas įstatymas, kad žalingus įpročius, antsvorį ar nutukimą turintys bei neatitinkantys bazinių fizinės sveikatos rodiklių, nors ir aukščiausio lygio specialistai, tačiau priimami į darbą tik pagal laikinas darbo sutartis. Nes firmų vadovybė aiškiai suvokia, kad žalingus įpročius, antsvorį ir nutukimą turintys brangiau kainuoja, kadangi dažniau serga. Todėl netgi ekonominė nauda firmoms yra didesnė, jei darbuotojai yra fiziškai sveikesni. Jie tiesiog atneša didesnį pelną ir sukuria didesnį BVP produktą visos valstybės mastu, kita linkme nukreipdami ir generuodami lėšas, pavyzdžiui, fizinio aktyvumo centruose. Todėl sutartyse numatoma, kad per 5-erius metus specialistas įsipareigoja numesti nereikalingus kilogramus arba atsikratyti žalingų įpročių, o jei to neįgyvendina, tuomet, kaip sakoma, jis atleidžiamas.
Štai keletas mankštos pratimų:
13. Stovėdami tiesiai vieną ranką pakelkite aukštyn virš galvos. Sulenkite ją per alkūnę taip, kad delnas atsidurtų už nugaros. Kita ranka paimkite sulenktos rankos alkūnę ir lengvu judesiu, prilaikydami alkūnę, kontroliuokite, kad sulenktos rankos delnas atsidurtų tarp menčių. Tokioje padėtyje palaikykite ranką keletą sekundžių. Tą patį atlikite ir su kita ranka.
14. Stovėdami tiesiai ženkite pusę žingsnio pirmyn. Priekinę koją laikykite tiesią. Kitą koją sulenkite, kad abiejų kojų šlaunys būtų maždaug vienodoje padėtyje. Delnais atsiremkite į kelius. Liemenį palenkite pirmyn, o priekinės kojos pėdą maksimaliai pakelkite nuo grindų, kad į žemę remtūsi tik kulnas. Laikydami pusiausvyrą tokioje padėtyje laikykite pakeltą pėdą. Tas pats – ir su kita kojos pėda.
15. Stovėdami tiesiai ženkite didelį žingsnį. Atlikite gilų įtupstą. Rankas laikykite arba ant priekinės kojos kelio, arba ištieskite į šonus. Tai padeda pusiausvyros ugdymui. Kartokite tą patį ir su kita koja.
16. Atsiklaupkite ant vieno kelio. Kitą koją ištieskite pirmyn, kad į grindis ji remtųsi tik kulnu. Lenkite liemenį pirmyn kiek galite, kad rankomis pasiektumėte ištiestos kojos pėdos pirštus. Tą patį atlikite ir kita koja.
17. Sovėdami tiesiai plačiai išskėskite kojas. Atlikite pusiau įtupstą į šoną. Viena koja lenkite per kelio sąnarį, kitą koją pilnai ištieskite. Abiejų kojų pėdos turi būti pilnai padėtos ant pagrindo. Sulenktos kojos kelio sąnarys turi būti sulenktas ne daugiau nei 90 laipsnių kampu. Tas pats – ir su kita koja. Delnus galite laikyti ant kelio sąnarių arba ištiestas į priekį. Judesiai panašūs į švituoklę “vaikštant nuo “vienos kojos ant kitos”.
18. Sulenktomis rankomis per alkūnes atsiremkite dilbiais ir delnais į sieną, kad kojos būtų maždaug žingsnis nuo sienos. Nugaras laikykite tiesias, o galvas atloškite atgal. Mentis stenkitės suvesti vieną prie kitos. Atsirėmus taisyklingai ir suformavus judesį turite įsivaizduoti, kad kojos, galva ir nugara “nupiešėte” tiesią liniją. Fiksuotoje padėtyje laikykitės iki 10-ies sekundžių.
19. Stovėdami tiesiai pakelkite vieną ranką aukštyn, kitą laikykite ant klubo. Lenkite juosmenį į šoną tiek, kiek galite, tarsi su ištiesta ranka stengtumėtės pasiekti kuo toliau esantį daiktą. Tas pats ir su kita ranka. (Pasilenkę į šoną maksimaliai užfiksuokite judesį ir laikykite iki 10 sekundžių).
20. Pritūpkite. Abi pėdas pilnai laikykite ant pagrindo. Vienos rankos delną pilnai padėkite ant pagrindo tarp kojų. Kitą, tiesią ranką kelkite aukštyn virš galvos. Tas pats ir su kita ranka. Kaitaliokite rankas po keletą kartų. Tupėdami pėdas visada laikykite pilnai padėtas ant pagrindo.
21. Stovėkite tiesiai. Pėdas suglauskite. Lenkitės pirmyn. Kojas laikykite tiesias per kelius. Delnais stenkitės siekti grindis. Pasilenkę užfiksuokite judesį keletai sekundžių. Po to atsitieskite, atpalaiduokite kojas ir dar pakartokite pratimą keletą kartų.
22. Stovėdami tiesiai, šiek tiek praskėskite kojas. Pakelkite rankas į šonus. Šiek tiek sulenkite jas per alkūnes ir sukiodamiesi per liemenį atlikite keletą judesių.
23. Pasilenkite pirmyn. Kojas praskėskite plačiai. Sukiodami liemenį stenkitės pasiekti dešiniuoju delnu kairę koją, kairiu delnu dešinė koją.
24. Atsistokite šonu prie kėdės. Pakelkite koją ant kėdės. Laikykite ją tiesiai. Kita koja lenkite per kelio sąnarį darydami pusę pritūpimo. Kartokite keletą kartų. Po to tą patį pakartokite su kita koja.
Apibendrinimas
Tai elementarūs, bet tikrai ne visi daugeliui žinomi pratimai, kurie nesensta. Jie tarsi senas rūšinis vynas. Laikui bėgant, vertiname juos vis labiau, nes suvokiame sveikatos kainą. Kitaip tariant, galima pasakyti, kad nėra vaisto, pakeičiančio judesį, tačiau yra judesių, pakeičiančių vaistus. Bet būtina tik vienintelė sąlyga – po truputį keisti pažadus ir plepalus bent į minimalų judesių “bagažą”.
PABAIGA
VARGŠAS, TURINTIS SVEIKATOS, DAUGYBĘ KARTŲ TURTINGESNIS UŽ TURČIŲ BE SVEIKATOS…
Būkite sveiki.
Straipsnio autorius Andrius Kaveckas yra Biomedicinos mokslų magistras, visuomenės sveikatos ugdytojas.
2012.01.28
