Autorius: Dainius Radzevičius
Dienraštis “Šiaulių kraštas” paskelbė, kad Ventos (Akmenės rajonas) bažnyčia, nepajėgianti atsiskaityti su statybininkais už atliktus darbus, paprašė savivaldybės skirti lėšų, nes už skolas gali būti išvaržyta. Perskaitęs šią žinią jau kelintą kartą pasijutau gyvenantis kreivų veidrodžių karalystėje. Kodėl? Todėl, kad mūsų valstybėje formaliai nėra valstybinės religijos ir valdžia su relgija yra atskirtos. Bent jau taip skelbia Konstitucija. Deja…
Todėl vėl prisiminiau krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštyje “XXI amžius” Marytės Gustainienės publikuotą straipsnį “Lietuva – Marijos žemė”.
Štai citata iš straipsnio:
“Žmogus, ieškodamas užtarimo ir išsigelbėjimo, pasitikėjo Dievo meile ir gailestingumu. Užtarėja ir visų rūpesčių išklausytoja tapo Švč. Mergelė Marija. Lietuviai ją ypač garbina ir myli, nes tiki, kad visų skundų bus išklausyta, ašaros nušluostytos ir skausmas numalšintas.”
Šiame kontekste keistai skamba kolegų paviešintas bažnyčios “skausmo numalšinimo” atvejis. Ventos bažnyčios statytojai negrąžina daugiau kaip 200 tūkstančių litų UAB „Akmeresta“ už atliktus statybos darbus. O štai bažnyčios klebonas Kęstutis Zybartas, pasak “Šiaulių krašto”, dėl skolų kol kas nesulaukia tikinčiųjų pakankamos paramos ir kaltina sunkmetį. Esą dėl jo statybos rėmėjai nebepajėgia paaukoti anksčiau žadėtų pinigų.
Kaip sakant, bala nematė to sunkmečio. Gal parapijonys tikintieji ir galėtų suaukoti? Juk jiems statoma bažnyčia. Deja, pasak laikraščio, klebonas tikisi ne mergelės Marijos ir jos garbintojų tikinčiųjų malonės. Jis mano, kad parapijos bėdos turėtų rūpėti visiems (ne vien tikintiems) rajono gyventojams. Todėl dvasininkas net išsiuntinėjo laiškus rajono Tarybos nariams prašydamas lėšų iš rajono biudžeto. Kodėl ne bažnyčios hierarchams?
Štai kaip viskas paprasta. Kaip žinia, Ventos bažnyčia laikoma Lietuvos vardo tūkstantmečio bažnyčia – pernai tai buvo vienintelė Lietuvoje pastatyta bažnyčia. Taigi prieš tūkstantį metų nuo krikščionybės gynėsi lietuviai kalaviju. Po tūkstančio metų šiai progai “atšvęsti” pastatyta bažnyčia. O dabar lietuviai nenori jai aukoti pinigų. Todėl bažnyčia elgiasi labai paprastai – prašo valdžios pagalbos.
Gal ir keistai atrodys mano pamąstymai, bet ir tais laikais bažnyčios vadovai bandė tautą apkrikštyti paprastuoju būdu – ne tiesiogiai eidamį į žmones, bet per šalies valdovus. Panašu, kad niekas nepasikeitė – jei žmonėms nereikia bažnyčios, tuomet viskas nutinka kaip senais gerais laikais – valdžia ir religija yra arčiau nei mums atrodo. O Konstitucija kol kas dėl to tyli. Ir skundų dėl Konstitucijos pažeidimų rašytojai tyli. Gal niekas ir neparašys. Tai gal pagaliau keiskime Konstituciją?
Nuotraukoje: komentaro autorius LŽS pirmininkas Dainius Radzevičius.
2010.10.24
