Pagiriamasis žodis Gruzijos slaptosioms tarnyboms


Print

Šiomis dienomis spaudoje apstu pranešimų apie paaštrėjusius Rusijos – Gruzijos tarpusavio santykius. Kremlius neatsitiktinai pradėjo grūmoti kumščiu. Gruzijos slaptosios tarnybos demaskavo rusų šnipų grupę, kuri rinko informaciją apie gruziniškus karinius objektus.

Prieš keletą dienų Gruzija oficialiai pareiškė spalio 17-ąją savo teritorijoje sulaikiusi net trylika aukšto rango Rusijos šnipų. Gruzijos VRM atstovas spaudai paskelbė, kad tarp suimtųjų – keturi Rusijos piliečiai, o visi kiti – Gruzijos kariuomenės karininkai. VRM vadovybės teigimu, suimtieji talkino Rusijos slaptosioms tarnyboms.

Po gruziniškos Rožių revoliucijos, kurios metu Gruzijos prezidentu tapo modernus, vakarietiškų pažiūrų Michailas Saakašvilis, gruzinų slaptosios tarnybos demaskavo per 50-imt žmonių, įtariamų šnipinėjimu Rusijos pusei. Visi jie arba ištremti iš šalies, arba nuteisti kalėti. Šių metų spalio – lapkričio mėnesiais sėkmingai atlikta gruziniška kontržvalgybinė operacija – viena iš sėkmingiausių. Teigiama, kad ji – jau penktoji per pastaruosius penkerius metus.

Oficialusis Tbilisis įsitikinęs, jog sulaikytieji priklausė Rusijos gynybos ministerijos Generalinio štabo vyriausiąjai žvalgybos valdybai – GRU. Tarp sulaikytųjų: verslininkas Petrė Devrišadzė, bendrovės “Seibolt” filialui Gruzijoje vadovavęs Armenas Gevorkianas, Seibolt” filialo Gruzijoje generalinio direktoriaus pavaduotojas Rubenas Šikojanas. Minima ir Jurijaus Skrylnikovo, kurį gruzinų kontržvalgyba įvardina kaip pagrindinį Rusijos Federacijos vyriausiosios žvalgybos valdybos ryšininką, pavardė. Tarp suimtųjų viešai minimos ir kelių Gruzijos karinių oro pajėgų (KOP) karininkų – lakūnų pavardės. Tai – Viačeslavas Plužnikovas, Gabrielas Ustiašvilis, Davidas Meschidzė, Gela Kakabadzė, Zurabas Diasamidzė ir Tarielas Abašidzė.

Sprendžiant iš viešai paskelbtų Gruzijos VRM pranešimų, sulaikytieji perdavė bei ruošėsi perduoti GRU vadovybei slaptos ir itin slaptos informacijos apie Gruzijos karines aviacijos įgulas, ginkluotę, karinių lėktuvų skrydžių tvarkaraštį, finansinius išteklius, pratybų planus bei išsamius dosje apie kai kuriuos karinėse oro pajėgose tarnaujančius asmenis. Gruzijos VRM kontržvalgybos departamento direktoriaus pavaduotojas Otaras Ordžonikidzė teigia, kad trylika suimtųjų sučiupti remiantis Baudžiamojo kodekso straipsniu “šnipinėjimas ir priklausymas užsienio valstybės žvalgybai”.

Minėtasis VRM darbuotojas dar pabrėžė, kad ši operacija buvo sėkminga dėl 2006-aisiais metais priimto Amnestijos įstatymo. Minėtasis Gruzijos Vyriausybės potvarkis leidžia nuo atsakomybės atleisti asmenis, kurie “savo noru ateis į VRM ir prisipažins šnipinėję prieš Gruziją”. Po šio potvarkio įsigalėjimo į Gruzijos žvalgybos – kontržvalgybos tarnybą iš karto kreipėsi keli asmenys ir suteikė vertingos informacijos apie Rusijos šnipų tinklą. Gruzijos kontržvalgyba atidžiai išnagrinėjo gautas žinias. Informacija pasirodė ne iš piršto laužta. Todėl oficialusis Tbilisis ir ryžosi demaskuoti net 13-a Rusijos žvalgybai dirbusių vyrų.

Tiesa, ankstesniuose Gruzijos žiniasklaidos pranešimuose buvo tvirtinama, kad Tbilisis sulaikė dvidešimt aukšto rango Rusijos šnipų ir kad jie visi – Gruzijos piliečiai. Vėliau šis pranešimas buvo keletą kartų tikslinamas. Šnipinėjimu apkaltintus asmenis ginanti advokatė Nana Culadzė tepasakė, kad jos ginamieji sulaikyti spalio 17-ąją, o pats procesas – absoliučiai įslaptintas. Ji dar pridūrė, kad jos ginamieji – etniniai armėnai, turintys Gruzijos pilietybę, dirbę vienoje krovinius tikrinusioje privačioje bendrovėje.

Tik probėkšomis užsimenama, kad vienas iš sulaikytųjų (omenyje turimas P.Devrišvilis) buvo Adžarijos vadovo Aslano Abašidės apsaugos karininkas. Tuo tarpu Gruzijos prezidento M.Saakašvilio aplinkai artimi šaltiniai tvirtina, jog suimta iš pradžių buvo penkiolika asmenų, bet du iš jų paleisti sudarius “slaptus teisinius susitarimus”. M.Saakašviliui artimi žurnalistai tvirtina, jog Rusijos šnipų tinklas iš 13-os asmenų grupės sužlugdytas vertingo Gruzijos agento dėka. Tas buvęs sovietinės armijos karininkas buvo sėkmingai infiltruotas į Rusijos struktūras, įgavo rusų žvalgybininkų pasitikėjimą ir pradėjo neva jiems išikimai tarnauti. Ši operacija buvo pavadinta “Enveriu”. Gruzijos televizijos kompanija “Rustavi 2” artimiausiu metu žada parodyti dokumentinį filmą apie paskutinįjį Rusijos – Gruzijos šnipų skandalą. Dokumentinio filmo pavadinimas – “Enveris”. Dokumentinio filmo anonsuose rašoma, kad “Enveris” – tai filmas apie rusų šnipinėjimo tinklo sužlugdymą. Filmo autoriai taip pat remiasi oficialiu Gruzijos VRM pareigūnu Šota Utiašviliu, tvirtinančiu, jog šis demaskavimas – ypač skaudus smūgis Rusijos karinei žvalgybai.

Šiuos oficialiojo Tbilisio žingsnius Rusija vadina provokacija, kurios pagalba gruzinai nori apjuodinti Kremlių prieš Rusijos ir NATO viršūnių susitikimą Lisabonoje. Kremliaus ideologai šaukia, esą “Gruzijoje ir vėl kyla antirusiška isterija, jau panaši į psichozę”. “Interfax” teigia, esą sulaikytieji nieko bendro neturi su Rusijos žvalgyba.

Nieko keisto, kad žvalgybiniai Rusijos – Gruzijos karai nė akimirkai nesiliauja. Gruzijos prezidentas M.Saakašvilis siekia Gruziją atplėšti nuo Rusijos įtakos ir tuo pačiu – integruoti į NATO. Taip pat nereikia stebėtis ir tuo, kodėl rusų – gruzinų žvalgybiniai karai kaskart tampa nuožmesniais, žiauresniais ir dažnesniais.

Šnipinėjimo skandalai prasidėjo, vos tik į valdžią atėjęs M.Saakašvilis pakeitė Gruzijos kryptį Vakarų pusėn. Pavyzdžiui, 2006-aisiais metais Gruzijoje dėl kaltinimų šnipinėjimu buvo sulaikyti keturi aukšto rango Rusijos kariuomenės pareigūnai. Po apklausos visi jie deportuoti į Rusiją. Šį skandalą Rusija pavadino “politiniu farsu”. Rusijos užsienio reikalų viceministras Grigorijus Karasinas tąsyk teigė turįs neginčijamos informacijos apie “grubiai surengtą gruzinų provokaciją”.

FSB direktorius Aleksandras Bortnikovas trumpojo Rusijos – Gruzijos karo 2008-ųjų rugpjūčio išvakarėse metu yra pareiškęs, jog Rusijos slaptosios tarnybos atidžiai stebi gruzinų žvalgybininkų veiksmus, nukreiptus prieš Abchaziją ir Pietų Osetiją. Jo žodžiais tariant, gruzinų žvalgybininkai dieną naktį šnipinėja ne tik Kaukaze, bet ir pačioje Rusijos teritorijoje. FSB atstovas karo išvakarėse gyrėsi, kad Rusijos kontržvalgyba sulaikė kažkokį Cherkeladzę, kuris vadovavo gruzinų šnipų grupei. Tąsyk buvo prisimintas ir Rusijos armijos papulkininkis Imerdišvili, kuris neva tarp rusų karininkų intensyviai ieškojo tokių, kurie sutiktų dirbti Gruzijos žvalgybai. Ištartas ir Ramzano Turkošvili vardas. FSB teigimu, šis gruzinas ne tik šnipinėjo prieš Rusiją, bet dar palaikė ryšius ir su Ingušijos partizanais. Tokius FSB atstovų pranešimus 2008-ųjų karo išvakarėse internetinio portalo agentura.ru redaktorius Andrėjus Soldatovas pavadino keistais. Slaptųjų tarnybų temomis rašančio žurnalisto manymu, “keista, kad Rusijos kontržvalgybininkai sučiupo tiek mažai gruzinų šnipų, nes žvalgybinis karas tuo metu jau vyko visu stiprumu”.

Minėtas rusiškas internetinis portalas prieš keletą metų yra teigęs, jog Gruzija visomis išgalėmis stiprina būtent tą žvalgybinį padalinį, kuris atsakingas už slaptųjų agentų siuntimą į Rusijos teritoriją. Būtent dėl šios priežasties ankstesnysis šios struktūros vadas Ana Žvanija buvo pakeistas Gela Beržuašvili, kuris laikomas senu ir ištikimu M.Saakašvilio bičiuliu. Pastebima, kad G.Beržuašvili visuomet metamas į pačias sunkiausiais sferas. Iki tapdamas vyriausiuoju Gruzijos žvalgybininku jis sėkmingai reformavo Gruzijos gynybos ministeriją, paskui – užsienio reikalų ministeriją. Nedera pamiršti ir aplinkybės, kad G.Beržuašvili brolis Davidas Beržuašvili yra įtakingas, turtingas verslininkas, valdantis didelį TV kanalų “Rustavi 2” ir “Mze” akcijų paketą. Taigi Gruzijos prezidentas dabar savo rankose, rusų teigimu, turi ne tik agresyvią žvalgybą, bet ir televiziją, kuri lojali neva antirusiškoms nuotaikoms. Taip tvirtinama kai kuriose žurnalisto A.Soldatovo publikacijose.

Pastaruoju metu žvalgybinių konfliktų tarp Rusijos ir Gruzijos nė kiek nemažėja. Įsidėmėtinas Rusijos karininkų Chaiči Imerlišvili ir Marlen Bogdabovo likimai. Rusija šiuos savo piliečius pripažino kaltais šnipinėjus Gruzijos pusei. Abu nuteisti kalėti 15-a metų griežtojo režimo kolonijoje. O Gruzijos pilietis Zaza Cherkeladzė irgi kaltintas šnipinėjus prieš Rusiją. Tačiau jis nuteistas kalėti tik 11-a metų. Vieši šaltiniai praneša, kad tas Cherkaladzė į Rusiją nelegaliai atvyko 2007-aisiais metais. Apsistojo Vladikaukaze. Ten įkūrė kavinę. O iš tikrųjų būrė tinklą asmenų, kurie galėtų rinkti informaciją apie rusų karinius objektus. Panašiai dirbo ir Ch.Imerlišvilis: rinko žinias apie karinius objektus. Už kiekvieną vertingą pranešimą neva gaudavo 500 dolerių honorarą. Gruzinų slaptosios tarnybos jį užverbavo 2007-aisiais, kai buvo sugrįžęs į Gruziją aplankyti artimųjų. Jei galima tikėti šiais rusiškais pranešimais, Gruzija jam už žvalgybines paslaugas iš viso buvo atseikėjusi 6000 JAV dolerių.

Rusijoje už šnipinėjimą Gruzijos pusei nuteistas ir Džemalis Nakaidzė. Jam skirta bausmė – 10 metų nelaisvės. Nors šnipinėjimo trukmė – tik nuo 2008-ųjų vasario iki lapkričio. Už suteiktą informaciją apie rusų karines bazes, ginkluotę bei personalą gruzinai jam neva pažadėjo finansinę paramą ir nemokamą butą Batumyje.

Dėmesio verta “Imedi” prodiuserio Badri Afanasjevo istorija. Šis Gruzijos pilietis paprašė politinio prieglobsčio Rusijoje. Pagalbos į Rusiją jis kreipėsi atvykęs prie valstybinės Rusijos – Azerbaidžano sienos. Šis vyras teigė, kad 1992 – 1993-aisiais metais aktyviai dalyvavo gruzinų – anchazų konflikte, kad šiek tiek yra talkinęs Vakarų Gruzijos gubernatoriui Genui Georgadzei. Paskutiniuoju metu jis dirbo prodiuseriu TV “Imedi”, kuri priklausė prorusiškų nusiteikimų verslininkui gruzinui Badri Patarkacišvili, kuris visomis įmanomomis priemonėmis šmeižė Gruzijos prezidentą M.Saakašvilį. Po netikėtos verslininko mirties jį neva pradėjo persekioti Gruzijos slaptosios tarnybos. Jo paties žodžiais tariant, Gruzijos slaptųjų tarnybų nemalonei jis negalėjo nepakliūti, nes savo reportažuose liaupsino prieš M.Saakašvilį nusiteikusią opoziciją. Politinio prieglobsčio paprašęs gruzinas įrodinėjo, esą Gruzija reikalavo pasirašyti versilininką B.Patarkacišvilį kompromituojančius dokumentus. Kokie tie “kompromituojantys dokumentai” – nesunku įtarti. Visa verslininko B.Patarkacišvili veikla buvo labai palanki Kremliaus ideologams, tvirtinantiems, esą … dauguma gruzinų nenori integruotis į NATO ir tik svajoja, kaip vėl susidraugauti su Rusijos Federacija.

Ne ką mažiau intriguojanti Rusijos armijos FSB puskarininkio Vitalijaus Chripunovo istorija. Šis karininkas pasidavė Gruzijos karinėms pajėgoms ir paprašė politinio prieglobsčio Gruzijoje. Jam – tik 25-eri metai. Rusijos karinėse pajėgose netoli Gruzijos jis kaip samdinys tarnavo nuo 2008-ųjų metų. Tačiau toji tarnyba jam buvo tikras košmaras. Dezertyras gruzinams papasakojo apie Rusijos armijoje įsigalėjusią korupciją, vagystes, girtuokliavimus, nestatutinius santykius. Perbėgėlis teigė daugiau negalėjęs ištverti rusų kariuomenėje nė dienos.

Vertinant Gruzijos žvalgybos pergales negalima pamiršti, kad oficialusis Tbilisis kadaise NATO aljanso vadovybei buvo perdavęs smulkų Rusijos – Gruzijos tarpusavio santykių vystymosio planą iki pat 2015-ųjų metų. Gruziniškos įžvalgos Briuseliui iš pradžių pasirodė per daug niūrios. Tačiau M.Saakašvilio prognozės išsipildė “su kaupu”, labai tiksliai, ir dabar NATO ekspertai jau kur kas rimčiau žvelgia į gruziniškas prognozes.

Gruzinai gali pasigirti turį itin stiprią diversinę brigadą, galinčią veikti tiek kalnuose, tiek lygumose. Manoma, kad Gruzija įsigijo specialią techniką, kurios pagalba galima perimti radio pranešimus bei klausytis telefoninių pokalbių. Buvęs Gruzijos saugumo šefas Vladimiras Chaburdzanija yra viešai pareiškęs, jog gruzinai naudoja tiek amerikietiškąją, tiek prancūziškąją šnipinėjimo techniką. Kai kurių ekspertų manymu, tokio pobūdžio įrengimus turi ir Gruzijos ambasada Maskvoje.

Gruzinai taip pat gali pasigirti dalyvaują tarptautiniame projekte “Regional Airspace Initiative”. Pagal šią 1994-aisiais specialiai Rytų Europai sukurtą programą Gruzija gali stebėti oro erdvę virš viso Šiaurės Kaukazo, o sukauptą informaciją nedelsiant perduoti kolegomis iš NATO. 2000-aisiais metais Gruzija pasirašė bendradarbiavimo sutartį su kompanija “Lockheed Martin Air Traffic Management”. Ši 105 milijonus JAV dolerių kaštavusi aparatūra leidžia Gruzijai ne tik stebėti, bet ir kontroliuoti visus orlaivius virš Gruzijos. 2005-aisiais metais Rusija pagrasino, kad pasilieka sau teisę atlikti prevencinius karinius smūgius prieš teroristus visoje Kaukazo teritorijoje. Gruzija šiuo akibrokštu nedelsiant pasinaudojo – virš savo teritorijos leido skraidyti amerikiečių žvalgybiniams lėktuvams  TR – 1 ir modifikuotam U – 2. O Rusijos žvalgybiniam lėktuvui A – 50 uždraudė įskristi į savo oro erdvę.

Gruzijos žvalgyba stiprėja ne dienomis, bet valandomis. Per maždaug penkerius metus gruzinų žvalgybininkai bei kontržvalgybininkai ne tik sutvirtėjo, bet prieš Rusiją surengė puikių kontržvalgybinių operacijų. Žinoma, neapsieita be amerikiečių pagalbos. Svarbu pastebėti, jog dar 2003-aisiais metais FSB Akademijoje Maskvoje studijavo dešimtys Tbilisio kontržvalgybos specialistų, Maskvoje buvo rengiami bendri Rusijos – Gruzijos žvalgybos asų susitikimai bei pasitarimai. Dabar gi Gruzijos žvalgyba kardinaliai atsiribojo nuo Maskvos ir persiorientavo į Vakarus. Kokybinius pokyčius gruzinai pasiekė per stebėtinai trumpą laikotarpį – vos per penkerius – septynerius metus.

Rusijai palankaus prezidento Eduardo Ševardnadzės valdymo metais gruzinai nesiuntė savo agentų į Rusijos teritoriją. Dabar ši era pasibaigė. Gruzijos žvalgyba daugiau nebelaiko FSB ir GRU atstovų nei draugais, nei partneriais. Gruzinų žvalgyba šiandien veikia itin aršiai – kaip karo sąlygomis. Ir, nepaisant kai kurių klaidų, prieš FSB ir GRU laimi įspūdingas pergales.

Nuotraukoje: Gruzijos slaptųjų tarnybų emblema.

2010.11.08


Prisijunkite prie diskusijos