Neseniai, birželio 22 d. Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė interviu Vokietijos žurnalui „Fokus“, be kita ko, pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas išnaudoja tautybę kaip pretekstą kariniu būdu užgrobti šalį, o lygiai taip pat elgėsi Stalinas ir Hitleris.
Toks pareiškimas, suprantama, buvo pacituotas daugelyje pasaulio žiniasklaidos priemonių ir susilaukė daugelio žinomų pasaulio politinių komentatorių dėmesio.
Dauguma antraščių mirgėjo tokios rūšies pavadinimais – „Grybauskaitė prilygina Putiną Hitleriui ir Stalinui“, nors tai ir netiesa, to ji nesakė.
Ji tik palygino vieną iš daugelio Hitlerio pateisinimų aneksuojant valstybių dalis, ar net valstybes, su V. Putino rusų ir rusakalbių užsienyje gynimo doktrina ir iš jos kylančius veiksmus Ukrainoje bei kitur.
Kai dėl Stalino, tai jei V. Putinas šiandien turi pretekstą ginti rusakalbių teises daugelyje valstybių, tai demografinių pokyčių pagrindus rusakalbių naudai žymia dalimi padėjo, žinoma, ne kas kitas, o Stalinas (tautų naikinimas, trėmimai, Holodomoras ir t.t.), nors šio diktatoriaus oficiali okupacijų ir aneksijų doktrina buvo grindžiama lozungu „Visų šalių proletarai vienykitės“ ir „neišvengiama“ pasaulinės proletarų revoliucijos pergale.
Rusijos deputatų pasipiktinimo Putino palyginimu su Hitleriu ir Stalinu ypatumas
Putiną su Hitleriu dar anksčiau, kovo mėnesį, kai tik tik prasidėjo Kremliaus agresija Kryme, lygino, gal būt, būsima JAV prezidentė Hillary Clinton, o visai neseniai ir Velso princas Charles. Bet prilyginti Putiną vienu metu ir Hitleriui, ir Stalinui… Tai aukščiausiame lygyje šis tas naujo Vakarų pasaulyje.
Kremlius vangiai reagavo į minėtus Putino palyginimus su Hitleriu (maža, kas ką sako), bet labai susierzino po išskirtinio D. Grybauskaitės palyginimo.
Rusijos Dūmos Nepriklausomų valstybių sandraugos reikalų komiteto pirmininkas Leonidas Sluckis, pasipiktinęs Putino palyginimu su Hitleriu tuo metu, kai Rusija „šiandien aktyviai kovoja su nacizmu Ukrainoje“, atkreipė dėmesį į tai, jog „Grybauskaitė pažeidė vieną svarbiausių principų – neleistinumą lyginti režimą Sovietų Sąjungoje su nacių režimo nusikaltimais“. „Mes žinome, kad Vakaruose daugelis bando prilyginti nacizmą ir komunizmą kaip tik per Hitlerį ir Staliną“, – sakė deputatas.
Rusijos Federacijos Tarybos tarptautinių reikalų komiteto narys Igoris Morozovas dėl tokio palyginimo paragino Rusijos vadovybę nutraukti santykius su Lietuva ir atsakyti jai griežtomis ekonominėmis sankcijomis.
Žinant Kremliaus įdiegtą istorijos vadovėliuose mokykloms teigiamą Stalino įvaizdį tai nenuostabu.
Istorikų diskusija Ukrainoje
Neseniai (birželio 14 d.) ukrainiečių Hromadske TV studija transliavo tiesioginę trijų istorikų – vokietės Annos Veronikos Wendland (jauno ar vidutinio amžiaus), šveicaro Andreaso Kappelerio, tyrinėjančio Austrijos istoriją (senyvo amžiaus), ir ukrainiečių istoriko profesoriaus Franko Sysyno iš JAV-Kanados istorikų draugijos Toronte (senyvo amžiaus) – diskusiją apie pastarojo meto įvykius Ukrainoje istoriniame kontekste.
Suprantama, neišvengta ir V. Putino palyginimo su A. Hitleriu klausimo.
Nuomonės tuo klausimu išsiskyrė.
Šveicaras ir vokietė bandė įrodinėti, kad beprasmiška lyginti įvairiuose amžiuose skirtingose vietose veikusius asmenis, nes skirtingi jų veikimo sąlygų istoriniai kontekstai. Vokietė dar tokius palyginimus įvertino kaip žemo lygio apsisvaidymą epitetais „tu fašistas“, „ne, tai tu fašistas“, kurie, jos nuomone, niekur neveda. Užuot lyginus V. Putiną su Hitleriu jo veiksmų priežasčių reikėtų ieškoti Rusijos istorijoje (o joje neišvengiamai surasime Staliną), sakė ji.
Kitaip tokius palyginimus vertino ukrainiečių istorikas iš Toronto.
Jis pripažino, kad Vakaruose kažkodėl vengiama bet kokios krikščioniškajai civilizacijai save priskiriančios šalies agresyvius veiksmus bandyti lyginti su Hitlerio veiksmais. Mokslininkas sakė, kad su tuo „politkorektiškumu“, deja, susidūrė istorikų konferencijose naujausių laikų istorijos klausimais JAV ir Kanadoje. Dauguma jų šventai įsitikinę, kad tokio blogio, kaip Hitleris, iš esmės nebegalės būti.
Tačiau jis pats mano, kad Hitlerio veiksmus, pavyzdžiui, Čekoslovakijos Sudetų atžvilgiu, visiškai galima perkelti į šių dienų Putino atitikmenį Ukrainos atžvilgiu. Ir vargas tiems, kurie nesupranta ar nenori matyti, kur link tokie veiksmai gali nuvesti, jei vadovautis istoriniais pavyzdžiais.
Putinas kol kas ne Hitleris ir ne Stalinas, bet NKVD-istas, tai tikrai
Putino NKVD-istinę esmę aprašė daugelis analitikų, tarp jų – ir Vakaruose.
Tenka maloniai pripažinti, kad kol kas Putinas pasaulinio karo dar nesukėlė ir milijonų žmonių gyvybių nepareikalavo. Koncentracijos stovyklų ar Gulago dar neįsteigė. Ir Holokausto neplanuoja. Tad lyginti jį su Hitleriu ir Stalinu visoje apimtyje, vargu, ar galima. Žinoma, galima prisiminti nuo žemės paviršiaus nušluotą Džoharą (Grozną) ir palyginti su Hitlerio bombardavimais Londone. Daug ką galima palyginti.
Jei jau apie Staliną kalbame, tai bent jau vienas Kremliaus braižas, bylojantis apie stalinistinę dabartinio Kremliaus prigimtį, pasireiškė agresijos prieš Ukrainą metu. Štai dokumentas, paskelbtas Rusijos Federacijos Tardymo komiteto portale:
„Rusijos Federacijos Tardymo komitete sukurta specializuota valdyba (TKSV) tirti tarptautinio pobūdžio nusikaltimus prieš taikius piliečius, įvykdytus Ukrainos teritorijoje. Sukurta valdyba veiks tol, kol visi ukrainiečių kariškiai ir asmenys, darantys nusikaltimus prieš taikius gyventojus, nebus patraukti baudžiamojon atsakomybėn“. 2014 metų birželio 4 diena.
Paskutinė žinia – RF TKSV „tyrimų“ teisme rezultatas. Leista suimti Ukrainos Vidaus reikalų ministrą Arseną Avakovą ir Dniepropetrovsko gubernatorių Igorį Kolomojskį už įtarimus kariniais ir kitokiais nusikaltimais, kuriuos jie, neva, padarė Ukrainos teritorijoje.
Štai taip. Anekdotiškas Niurnbergas fašistinėje Maskvoje. Na, bent jau į teisėjų kolegiją Šiaurės Korėjos, Nepriklausomos Pietų Osetijos ir panašius teisėjus pasitelktų… Nors kažkokio tarptautinio teismo vaizdas susidarytų. O čia…
Visgi ne visai anekdotiškas. Tai įspėjimas Ukrainai, kas jos laukia, jei joje bus atstatyta Kremliaus valdžia.
Lietuva gerai prisimena Lietuvos Respublikos Stalino okupacijos 1940 metais faktą, kai dar formaliai nepriklausomos valstybės aukšti pareigūnai, atsakingi už Lietuvos saugumą, vidaus reikalų ministras Kazys Skučas ir Saugumo departamento direktorius Augustinas Povilaitis, Stalinui reikalaujant buvo atiduoti Kremliaus teismui, vis dar tikintis, kad agresorius, SSRS, tuo, gal būt, pasitenkins.
Jau nepamenu, kiek žmonių ir kurie man tą istoriją pasakojo, bet lyg tai buvo toks pokarinėje Lietuvoje epizodas. Bent jau vienam lietuviui pavyko ištrūkti iš sovietinio konclagerio į Vakarus ir pasiekti Londoną. Tuometinis Nepriklausomos Lietuvos ambasadorius Londone Bronius Kazys Balutis surengė jam audienciją į Anglijos karalienės pobūvį ir išrūpino jam jos kelių minučių dėmesį. Visgi neeilinis egzotiškas įvykis pobūvyje, visiems dalyviams įdomus.
Pradėjo susirinkusiems prelegentas nuo to, kaip tamsią naktį atvažiavo NKVD mašina ir išvežė jį iš namų Lietuvoje į kalėjimą. Toliau buvo pasakojimas, kaip po „trojkos teismo“ jis atsidūrė Sibire, kokios ten buvo nežmoniškos sąlygos ir kaip jam pavyko pabėgti. Karalienė išklausė pasakojimo ir paklausė: o tai kodėl Jūs iš karto nesikreipėte į policiją, advokatus dėl neteisėtų Jūsų atžvilgiu veiksmų.
Mažai tepažengė Jungtinė Karalystė ir kitos Vakarų šalys nuo tų laikų, tebevertindamos Rusiją kaip teisinę valstybę. Ypač agresijos prieš Ukrainą istorijoje.
Daugelis ekspertų tvirtina, kad Putinas užiminės svetimas teritorijas tol, kol jam tai bus leidžiama. Leido Moldovoje, leido Gruzijoje, leido aneksuoti Krymą, tai kodėl gi netęsti žygio?
O kodėl nepabandžius laimę išbandyti kurioje nors Baltijos valstybėje ar visose trijose? Ar tikrai suveiks NATO 5-asis straipsnis?
Juk jis nereiškia, kad agresorius būtinai turi būti užpultas savo teritorijoje ir sunaikintas, nes tikslas – apginti užpultą NATO narę. Na, išvarys iš užgrobtų teritorijų, tai išvarys. O gal viskas prasidės nuo grąsinimų taikyti finansines ir draudimo įvažiuoti į NATO šalis sankcijas, pavyzdžiui, Kremliaus generalitetui? Ir gal galutinėje sąskaitoje iš užgrobtų teritorių neišvarys?
Ukrainos deputatas pareikalavo iškelti baudžiamąją bylą Putinui, o Prancūzija – Sarkozy
Ukrainoje labai tiesmukiškumu populiarus Aukščiausiosios Rados deputatas Olegas Liaško Radoje užregistravo nutarimo projektą, kuriame reikalaujama Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną patraukti baudžiamojon atsakomybėn. „Pakanka tylint stebėti, kaip kaimyninės valstybės vadovas užsiima ukrainiečių tautos genocidu ir vykdo mūsų teritorijos okupaciją. Užtenka spausti jo ranką, derėtis ir šypsotis susitikimuose. Reikia pagaliau vadinti daiktus savo vardais. Jis – nusikaltėlis, ir tai įrodyti turi Generalinė prokuratūra“, – facebooke parašė deputatas.
Kaip čia neprisiminti „politkorektiško“ Lietuvos generalinės prokuratūros sprendimo nepaskelbti bent jau Europole SSRS eksprezidento Michailo Gorbačiovo, kaip įtariamojo Sausio 13 ir Medininkų žudynių bylose, paieškos. Vietoj jo jau keli metai be įrodytos kaltės dėl dalyvavimo Medininkų žudynėse (dar bus tarptautinis skandalas) kalėjime laikomas tų laikų eilinis sovietų milicininkas Konstantinas Nikulinas (Michailovas), kuris niekada nesislėpė nuo Lietuvos teisingumo. Ir tai vadinama teisingumu?
Beje, eksprezidentų traukimas baudžiamojon atsakomybėn – ne naujas. Štai Prancūzijos eksprezidentas Nicolas Sarkozy šiandien traukiamas atsakomybėn už piktnaudžiavimą pareigomis šalies viduje, gal būt, korupciją.
Taip, taip, tai tas pats liūdnai pagarsėjęs Prancūzijos prezidentas, kuriam Vakarai patikėjo diplomatinėmis priemonėmis sugrąžinti į tarptautinės teisės rėmus Rusiją, užgrobusią Gruzijos Pietų Osetijos ir Abchazijos regionus. Visi prisimename „Sarkozy-Medvedevo planą“, kuris Sarkozy nuolaidžiaujant baigėsi de facto tų teritorijų atplėšimu nuo Gruzijos.
Taip, taip, tai tas pats Prancūzijos prezidentas, kuris nepraėjus ir trejetui metų po plano sužlugdymo nutarė pastiprinti Putino Rusijos laivyną prie Gruzijos ir Ukrainos krantų moderniais savo karo laivais „Mistral“.
Ar tokie dalykai daromi veltui? Gruzija valstybiniame lygmenyje galėtų užduoti Prancūzijos teismui klausimų ir dėl tarptautinės korupcijos.
Stalino ir Hitlerio epocha. Ji svarbi, vertinant tai, kas vyksta dabar.
Nuotraukoje: straipsnio autorius Kastytis Stalioraitis.
2014.07.03; 21:11
