Gruzijos valdžia stengiasi išsiaiškinti, kas gi iš tikrųjų atsitiko Lopoto slėnyje, visiškai šalia Rusijos Dagestano sienos, rašo Petras Smoliaras laikraštyje "Le Monde".
„Mes esame Lopoto slėnyje, Gruzijos šiaurės rytuose, šalia Dagestano sienos. Čia įsikūrusi Lapankurio gyvenvietė, kurioje tik viena parduotuvė, ir gyventojai stengiasi išsiversti iš savo daržo. Svetimi žmonės čia negali praeiti nepastebėti, ypač ginkluoti, ilgomis barzdomis“, – konstatuoja straipsnio autorius.
„Netoli nuo čia, kalnuose, 2012 metų rugpjūčio 29 dieną Gruzijos specialieji padaliniai surengė antiteroristinę operaciją, kuri baigėsi kraujo praliejimu. Tai buvo rimčiausias incidentas tarp Gruzijos ir Rusijos po 2008 metų rugpjūčio karo. Policija organizavo reidą prieš gerai ginkluotų islamistų kovotojų grupę, kuri laikė įkaitais penkis Lapankurio gyventojus, – aiškina korespondentas. – Tas šturmas buvo neišvengiamas, nes derybos žlugo. Televizija išplatino kadrus, kuriuose matyti kulkų suvarpyti lavonai ir gera ginkluotė: kalašnikovai, Makarovo pistoletai su duslintuvais, snaiperio šautuvas, granatsvaidžiai, naujausi binokliai“.
„Iš viso per susirėmimą buvo nukauti septyni kovotojai ir trys policininkai. Dešimt kovotojų pasislėpė miške. Gruzijos valdžia tuojau pat prakalbo apie galimą „provokaciją“, įvykdytą Maskvos interesais, – sakoma straipsnyje. – Buvo pabrėžiama, kad ginkluoti žmonės atėjo iš kaimyninio Dagestano, virtusio Šiaurės Kaukazo parako sandėliu.
Bet toji versija pasirodė nepagrįsta, nes dauguma grupės narių kalbėjo gruziniškai. Tarp jų buvo du kistinai, čečėnų diasporos Gruzijoje atstovai. Gruzinai, buvę įkaitais, pranešė, kad ginkluoti žmonės norėjo prasmukti į Dagestaną, o ne iš ten atėjo. Ar tai reiškia, kad Gruzija yra čečėnų islamistų užnugario bazė? – rašo P.Smoliaras. – Maskva laikosi būtent tokios nuomonės. Praraja tarp dviejų šalių tik gilėja. Paranoja, įkyri sąmokslo idėja ir šnipinėjimas žydi ir bujoja“.
Naujojo premjero Bidzinos Ivanišvilio stovykla viešai įtaria senąją daugumą, kad ši remia islamistus. Įrodymai? Gal jų atsiras birželio pradžioje, ištyrus įvykius Lopoto slėnyje? Žuvusiųjų palaikai buvo ekshumuoti skrodimui.
„Visam pasauliui žinoma, kad kovotojai Gruziją naudojo kaip tranzito šalį daugelį metų, dar iki (2008 metų) karo, – sako B.Ivanišvilis. – Dabar tam atėjo galas. Esama įtarimų, kad vyriausybė bendradarbiavo su jais, bent jau žinojo, kad jų yra“.
Vasario 1-ąją dieną Gruzijos ombudsmenas Učia Nanuašvilis ištisą savo pranešimo skyrių paskyrė specialiajai operacijai Lopote. Jis apkaltino buvusią vyriausybę tuo, kad nuo 2012 metų vasario 1 dienos ji organizavo 120 čečėnų kovotojų atvykimą iš Europos: juos priėmė, aprūpino būstu, apginklavo, organizavo parengimą dviejose karinėse bazėse. Bet kokiam tikslui? Ir kodėl vietinė valdžia stojo prieš juos ir pabandė juos sunaikinti?
„Aš nežinau, – sakė U.Nanuašvilis. – Susidarė įspūdis, kad valdžia padarė jiems koridorių prasiskverbimui į Rusijos teritoriją. Kovotojai buvo labai jauni, nuo 18 iki 25 metų. Gal juos norėjo panaudoti prieš Rusiją. Arba vidinėms sąskaitoms suvesti“.
U.Nanuašvilis taip pat pažymėjo, kad jis ne žurnalistas, kad jis turi teisę kelti tokius klausimus ir pabrėžė, kad išvados kol kas ne galutinės, rašo straipsnio autorius.
Nuotraukoje: Lopatos slėnis Gruzijoje.
Šaltinis: "Le Monde"
2013.05.22
